Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

MEDžIO DROžYBA €“ TARP MENO IR VERSLO

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2013−03−07

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ramūno Vizbaro šeima.
Nuo pat mokyklos laikų medžio drožyba susižavėjęs trisdešimt šešerių kupiškėnas Ramūnas Vizbaras iki šiol visą savo laiką skiria šiam užsiėmimui. Dabar tai – ir vienas jo pragyvenimo šaltinių, kuriam, pasak paties tautodailininko, įtakos turi ne tik sezoniškumas, bet ir užsakovų požiūris bei finansinės galimybės. Vis daugiau prašymų išskobti koplytstulpius ar skulptūras keičia laiptų, pavėsinių, suolų ir kitų praktiškų daiktų gamybos užsakymai. Todėl Ramūnas save jau dažniau pavadina staliumi nei menininku.

Didžiuojasi koplytstulpiu bitininkams

Kupiškyje gyvenantį R. Vizbarą, kaip medžio drožybos meistrą, pažįsta ne tik tautodailininkai, bet ir jo dirbinius mėgstantys gyventojai. Jo pagalbos dažnai prireikia norint pasipuošti kaimo sodybas medinėmis pavėsinėmis, lauko baldais, sūpuoklėmis, skulptūromis. Kai kam dar prireikia ir šio meistro išskobtų koplytstulpių.

Medžio drožėjas labiausiai didžiuojasi darbais, kuriuos gali pamatyti kuo daugiau gyventojų.
Tačiau pastarųjų, pasak meistro, tenka drožti vis mažiau. Pernai vasarą respublikinės bitininkų šventės Kupiškyje metu bitininkams išskobtas koplytstulpis buvo paskutinis toks užsakymas. Pats R. Vizbaras labai didžiuojasi šiuo kūriniu ir laiko vienu svarbiausių savo gyvenime: „Šis darbas skirtas ne vienam žmogui, o didelės grupės šventei, jį galės matyti visi atėję į Uošvės Liežuvio salą.“

R. Vizbaro vardą mūsų mieste taip pat garsina ir Kupos slėnio medžio skulptūrų parkas. Šiuos darbus kupiškėnas kartu su bendraminčiais kūrė keletą vasarų drožybos pleneruose.
Tokiuose kūrybiniuose susibūrimuose, pasak pašnekovo, iš tiesų atsigauna siela, tačiau plenerai atima daug jėgų juos rengiant. Tenka ieškoti medžio, vietos, suburti meistrus, pasirūpinti jų darbo sąlygomis. O valdžios parama tokiems projektams tikrai per maža.
Pinigų reikia rasti ir sukurtų skulptūrų priežiūrai – kupiškėnai dažnokai tokį meną „patobulina“ ir degtukais, ir spyriais. Kitus gadina laikas.

„Medžio darbai nėra tokie ilgaamžiai, kaip metalo. Labai žaviuosi skulptoriaus Henriko Orakausko kūryba, bet jis pastatė savo skulptūras ir išvažiavo. O mūsų darbus reikia prižiūrėti. Bet kartu nuolat prireikia ir naujų skulptūrų, nes senosios trūnija. Taigi, ir darbo vis atsiranda“, – kalbėjo tautodailininkas.

Dalyvaudamas tautodailininkų pleneruose Ramūnas Vizbaras pasigenda didesnio valdžios dėmesio ir finansinių išteklių.
Mokytojas ir drožėjas

Pašnekovo teigimu, skiriasi ir medžio skulptūrų vertė. Jei už metalo kūrinius, anot jo, mokama po kelias dešimtis tūkstančių, tai medinis menas meistrui atneša vieną ar du tūkstančius litų pelno.
„Paskaičiuokite, metalo skulptūrą nukaldinai ir gali gyventi bent metus. O mums, medžio drožėjams, reikia plušėti visus metus, kad tiek užsidirbtume. Be to, tai sezoniškas verslas, todėl visą vasarą leidžiu dirbtuvėse“, – kalbėjo R. Vizbaras. Jis per metus išdrožia apie dešimt–dvidešimt medžio dirbinių.

Bet kito užsiėmimo meistras neįsivaizduoja, jau daug metų tai – pagrindinis jo pajamų šaltinis. Konkurencijos savame mieste drožėjas nejaučia, turi savo užsakovų būrelį, tik viską, anot jo, lemia bendra finansinė šalies situacija.
Pinigai, pašnekovo teigimu, jo amate vis mažiau vietos palieka menui – žmonės nori kuo pigiau ir greičiau. Kiekvienas kūrėjas, pasak Ramūno, norėtų savo darbe siekti tobulumo, tačiau šiais laikais menas virsta verslu, o medžio drožėjas – staliumi.

„Kam žmonėms bereikės skulptūros kieme, jei pirmiausia turi galvoti, ką pavalgyti. Dabar, kai šalta, tai užsakymų būna visai mažai. Bet turiu šeimą, reikia iš kažko gyventi. O į užsienį važiuoti nesinori. Tad laukiu pavasario, kai atšyla, žmonės labiau įsinori pasipuošti savo aplinką, remontuojasi namus. Bet čia visgi dar provincija, sunku ką nors pasiūlyti...“ – sakė R. Vizbaras.

Šiais laikais, pasak medžio drožėjo, jis dažniausiai sulaukia praktiškesnių užsakymų. Menui žmonės sunkiau randa pinigų.
Vien iš medžio drožybos, anot jo, būtų sunku išgyventi. Todėl Ramūnas dar dėsto technologijas Šepetos Almos Adamkienės pagrindinėje mokykloje. Be visų darbelių, vyriškis vaikus pamoko ir medį paklusti.
R. Vizbaras yra įgijęs technologijų mokytojo specialybę Šiaulių universitete.

Geriausias mokinys

Pats meistras drožybos išmoko lankydamas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Čia dirbantis žinomas tautodailininkas mokytojas Jonas Šmigelskas jau nuo šeštos klasės ugdė Ramūno meninius gebėjimus. Tuomet, pasak pašnekovo, nebuvo didelis popamokinės veiklos pasirinkimas: sportuoti arba dirbti su medžiu. Pasirinkęs pastarąjį būrelį jaunasis meistras iki šiol atsimena, kad jo dienotvarkė mokykliniais metais būdavo mokykla – būrelis.

Nuotraukos iš asmeninio R. Vizbaro albumo
„Tai mano geriausias mokinys. Kartu dirbame jau daug metų“, – apie R. Vizbarą trumpai sakė kartu su juo vienose dirbtuvėse kas dieną medį kankinantis mokytojas J. Šmigelskas. Ir pokalbio su „Kupiškėnų mintimis“ metu meistras su savo mokiniu derino būsimus darbus, dalijosi įrankiais.

R. Vizbaras su žmona Jurgita augina tris vaikus. Vyriausiąjį, trylikametį sūnų Vytautą, jau bando sudominti tautodaile, tačiau, pasak tėvo, kol kas paauglio medis nelabai traukia. Nors jis jau ir moka drožybos pagrindus, bet didelio entuziazmo būti meistro mokiniu nerodo.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bertoldas, Helmutas. Mantvydas, Mantvyda, MantvydÄ—, Preivainas, PreivainÄ—, Preivilas, PreivilÄ—, Preiviltas, PreiviltÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 983 048

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]