Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

PAJUODUPĖ – BUVĘS KUPIŠKIO SENIŪNIJOS CENTRAS

Aušra JONUŠYTĖ

2013−12−12

Komentarai6    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Zulonų sodyboje Pajuodupės kaime. Iš kairės: Kazimieras Zulonas ir Algis Matekonis.
 Iš Genovaitės Domžaitės-Zulonienės albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Pervažiavus Aukštupėnus, kiek tolėliau nuo kelio, šalia Kupiškio marių, yra Pajuodupės kaimas, išsiskiriantis savo praeitimi, kuria gali didžiuotis ne kiekviena gyvenamoji vietovė. Iš šio kaimo yra kilusi poetė Uršulė Tamošiūnaitė, kariškis Romualdas Tonka, gydytojas Bronius Domža, juo labai žavėjosi dailininkas Kazys Šimonis.

Dailininką sužavėjusi vieta

Yra žinoma, kad Pajuodupės dvaras XVIII a. priklausė Tyzenhauzams, 1771 metais jį valdyti ima Adomas Kazimieras Čartoriskis. 1780 metais dvaras tapo žmonos Eleonoros Čartoriskos nuosavybe. Dvaras turėjo savo kalvę, čia dirbo dailidės, buvo įkurta audykla, siuvykla, pieno punktas ir kitokie ūkyje reikalingi amatai. Dvare gyveno felčeris, netoli kelio įrengta karčiama ir prie jos nedidelė krautuvėlė.

Mokantys amatus, gabūs Paketurių kaimo vyrai dvare dirbo kalviais, kiti buvo dailidėmis. Virbališkių kaimo merginos rūpinosi pieno produktų gamyba, griciūnietės verpė, Račiupėnų moterys – siuvinėjo.

Šalia Pajuodupės kaimo prie Lėvens. Iš kairės: Algis Matekonis, Bronius Domža ir Jonas Jokubka. Apie 1960 m.
Iš Genovaitės Domžaitės-Zulonienės albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Į dvarą atveždavo dideles žmogaus ūgio statines su cukrumi, atgabendavo muilo, geležies, druskos ar kitų reikalingų prekių. Tuo metu dvaras buvo Kupiškio seniūnijos centras.
1843 metais panaikinus Kupiškio seniūniją, dvaro vietoje įkuriamas kaimas ir priskiriamas Kupiškio valstybiniam dvarui. Tuomet dauguma dvaro pastatų išparduodami valstiečiams, o likusieji atitenka Kupiškio valsčiaus administracijos reikmėms. Dvaro sodybą nusiperka Rapolas Šimonis. Dar labai jaunas būdamas būsimasis dailininkas Kazys Šimonis dažnai nueidavo į svečius pas dėdę Rapolą Šimonį, į Pajuodupės dvarą prie Lėvens. Dvaras buvo gražioje vietoje, ant Lėvens upės skardžio su didžiuliu sodu, apsodintas medžiais, sulaukusiais jau šimto metų. O ilgas, dvigalis vienaaukštis centrinis pastatas su įstiklintu prieangiu stovėjo dvaro centre. Ta vieta labai sužavėjo būsimąjį menininką, kad jis ir būdamas garbaus amžiaus neretai prisimindavo Pajuodupę.

Pajuodupės kaimo kryžius. Statytas 1996 m. Meistras Edmundas Biškauskas.
Aušros Jonušytės nuotrauka
Kaimo atminimui pastatytas kryžius

Pirmojo pasaulinio karo metu dvaro sodyboje buvo įsikūręs vokiečių kariuomenės štabas, bet prasidėjus mūšiams visas kaimas sudegė. Tik maždaug apie 1923 metus čia jau pasistatę trobesius gyveno 78 žmonės. 1925 metais buvo parengtas kaimo išskirstymo į vienkiemius projektas. Tačiau dėl jo kai kurie gyventojai nebuvo patenkinti. Todėl 1935 metais matininkas Vladas Šluta, įtraukęs mažažemių žemę, suformavo 282,72 ha kaimo masyvą ir ta žemė buvo išdalinta 32 ūkiams.

Pakalbinti dabar gyvenantys kaime sodiečiai Danielius Balčiūnas ir Genovaitė Domžaitė-Zulonienė džiaugėsi, kad gyvena labai gražioje vietoje, prisimena, kad jų kaime yra buvęs dvaras. Šiuo metu iš jo pastatų likę tik ūkinio statinio griuvėsiai su molinių plytų ir skaldytų akmenų fragmentais. Ankstesniam gana nemažam kaimui atminti susidėję pinigus dabartiniai ir buvusieji gyventojai netoli buvusio senesnio kryžiaus vietos 1996 metais pastatė naują – Edmundo Biškausko padarytą kryžių. „Ir tegu jis primena tą laiką, kai kaime gyvenusių žmonių trobos buvo išsidėstę ir už kryžiaus, anapus kelio, vedančio į Kupiškį“, – sakė gyventojai.

Kazimieras Zulonas savo sodyboje Pajuodupės kaime raitas ant mylimo arklio.
Apie 1960–1961 m.
 Iš Genovaitės Domžaitės-Zulonienės albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai


Skaityti komentarus (6)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Cilė, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt