Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 19 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

MUZIEJUS, UŽGRŪDINTAS NEGANDŲ IR KARO METŲ

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

2013−11−28

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio muziejus 1942–1946 metais buvo įsikūręs pastate, kuris vėliau atiduotas spaustuvei.
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Daugelis šimtmečiais sukauptų krašto vertybių randa savo vietą nuolatinėse parodose, saugyklose ir muziejaus archyvuose. Kad neišnyktų senoji praeitis, labai svarbu, jog ji būtų ne tiktai saugoma muziejaus fonduose, bet ir prieinama lankytojams. Dar prieškario metais tą gerai suprato Kupiškio krašto inteligentai ir šviesuoliai.

Pradžia

Įkurti Kupiškyje muziejų buvo ilgus metus brandinta jų svajonė. 1935 metų rugpjūčio mėnesį susirinkusi muziejui Kupiškyje steigti komisija: akušerė Stefanija Glemžaitė, profesoriai Pranas Mažylis, Antanas Purėnas, knygininkas Petras Ruseckas, mokytojai Viktoras Kavoliūnas, Juozas Laužikas, visuomenės veikėjai Jurgis Bukėnas, Kazimieras Jėčius, Jonas Glemža ir kt., nusprendė rūpintis gimnazijos ir Liaudies namų statyba. Juose turėjo būti salė operai ir baletui, kambariai rankdarbiams, knygynui, skaityklai, užkandinei, virtuvei, administracijai, nakvynei ir 3 ar 4 salės muziejui. Tačiau įgyvendinti sumanymą sutrukdė lėšų stygius. Antrą kartą muziejaus steigėjai susirinko 1941 metų spalio 24 dieną. Sudaryta organizacinė grupė – mokytojai Povilas Spudas, V. Kavoliūnas, Petras Snarskis, D. Vaitiekūnaitė, U. Merkienė, V. Jančienė, advokatas P. Baltuška, akušerė S. Glemžaitė, agronomas Petras Pakarklis, valsčiaus viršaitis Jurgis Bukėnas, stalius Jonas Jakutis – iš viso per 30 žmonių. Greitai, to paties mėnesio 30 dieną, buvo gautos ir patalpos muziejui Turgaus aikštėje. 1942 metų rugsėjo 10 dieną įvyko steigiamasis susirinkimas, o 1943 m. vasario 2 d., remiantis švietimo generalinio tarėjo J. Rainio raštu, išrinkta muziejaus taryba.
Kupiškio muziejus – vienintelis muziejus Lietuvoje, įsteigtas Antrojo pasaulinio karo metais. Muziejui visuomeniniais pagrindais vadovavo Povilas Spudas (1943 02–1944), Albinas Kriauza (1944 10 10–1945). Nuo 1945 metų rudens muziejui, jau pavadintam kraštotyros muziejumi, vadovavo Alfonsas Žalkauskas. Vėliau dirbo Vera Karneckienė, Algirdas Dirda, Birutė Vitonienė ir kt.

Eksponatai vežami iš Glemžų namų į muziejaus patalpas buvusioje sinagogoje apie 1954 metus.
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Muziejui vadovavo vedėjai: Bronius Jonuška (1962 02 10–1963 04 16), Jonas Giedraitis (1964 05 01–1965 04 20), Vanda Šimkūnienė (1973 05 03–1974 01 18), Marytė Gaušienė (1965 04 20–1973 05 03), Vanda Rastenytė-Balsienė (1969 04 04–1987 04 09), direktoriai Algimantas Jasaitis (1987–2001), Violeta Aleknienė (nuo 2001).

Virto grūdų sandėliu

1946 metais muziejaus veikla nutrūko, nes sovietinė valdžia atėmė patalpas ir pavertė jas grūdų sandėliu, eksponatai buvo išmesti į gatvę. Daug jų išgrobstyta. Tai, kas liko, sukrauta į sandėlį, kitus priglaudė Stefanija Glemžaitė. 500 eksponatų perduota Panevėžio kraštotyros muziejui. Kupiškėnų kultūrininkų pastangos atgauti patalpas baigėsi nesėkme. Iki 1957 metų Kupiškio sinagogoje, 3 aukšte, šalia bibliotekos, buvo 3 kambariai, kuriuose sukrautus likusius eksponatus saugojo valdžios skirtas darbuotojas. Svarbia paskata atkurti muziejų tapo 1961 metais Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių etnografinė paroda. Ji sulaukė didelio pasisekimo, o LTSR Kultūros ministerija po parodos nupirko nemažai eksponatų, tapusių atkurto muziejaus rinkinių pagrindu. 1962 metų pradžioje Kupiškio kultūros namuose, buvusios sinagogos pastato 3 aukšte, įkuriamas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejaus filialas. 1984 metais jis perkeliamas į 1823 metais statytą Kupiškio parapinės mokyklos pastatą ir muziejaus reikmėms pastatytą priestatą. Ir 1989 metų balandžio 6 dieną Kultūros ministerijos įsakymu pavadinamas Kupiškio etnografijos muziejumi. Po poros mėnesių jame atidaryta pirmoji etnografijos ekspozicija, o po metų antroji – tautodailės. Nuo 1996 metų sausio 1 dienos muziejus pradeda savo veiklą kaip savarankiška įstaiga, pavaldi Kupiškio rajono savivaldybei ir šiuo metu turinti Adomo Petrausko muziejų Uoginiuose, dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galeriją Viktariškiuose (nuo 1996), Laukminiškių kaimo muziejų (nuo 2001).

Kupiškio muziejaus atidarymo iškilmės 1984 metais. Kraštotyros muziejus įsikūrė 1823 metais statytame parapinės mokyklos pastate. Priekyje dešinėje muziejaus vedėja Vanda Adelė Rastenytė.
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Atgimimas

Nuo 1990 metų Etnografijos muziejų aplanko daugiau kaip 7000 lankytojų per metus. Per visus muziejaus gyvavimo metus jį aplankė daugiau kaip 413731 lankytojas.
2009–2011 m. muziejus kapitališkai remontuotas. Tuo metu jo ekspozicija buvo išmontuota, rinkiniai perkelti į laikinas saugyklas. Muziejininkams grįžus į naujai sutvarkytas patalpas, senajame pastate salė, kurioje anksčiau veikė nuolatinė buities etnografijos ekspozicija, paskirta kilnojamosioms parodoms eksponuoti. Jos interjere išlaikyta mokyklos, veikusios 1823–1909 metais, dvasia. Kitose trijose, jau seniau pristatytose muziejaus salėse, įrengta nuolatinė etnografinė ekspozicija, kurią parengė architektė Gražina Pajarskaitė. Eksponuojami XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios kupiškėnų etnografiniai drabužiai, audiniai, sakralinio liaudies meno kūriniai, buities daiktai ir žemės apdirbimo padargai, dalis archeologinių radinių iš muziejaus rinkinių. Šventes atspindi fotografijose įamžinti žmonių suėjimai ir vakaronės. Buities darbus ir senuosius kaimo pastatus parodo nuotraukos ir paveikslai, kabantys ant ekspozicinių salių sienų. Muziejaus pirmame aukšte įrengtas kabinetas vyriausiajai rinkinių saugotojai, rūsyje – laikomi eksponatai.

Kupiškio etnografijos muziejus po renovacijos. 2011 m.
Aušros Jonušytės nuotrauka. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Ąžuoliniai laiptai veda į antrąjį Etnografijos muziejaus aukštą, kurio prieš renovaciją nebuvo. Čia įrengta spaudinių, dokumentų ir audinių saugykla, biblioteka, direktorės ir specialistų kabinetai, edukacinė salė ir pagalbinės patalpos.


Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Audra, Audrė, Audrius, Audrys, Audronė, Audronis, Audronius, Audrūnas, Dainotas, Juntautas, Juntautė, Matilda, Rimgaudė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt