Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

DVIEJUOSE LEIDINIUOSE –SVARBIAUSI SODYBOS PASTATAI

Neringa BUTKEVIČIŪTĖ

2013−11−21

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Išleisti leidiniai. „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ ir „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“.
Neringos Butkevičiūtės nuotrauka
Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose saugoma daugiau kaip pusantro tūkstančio nuotraukų su užfiksuotais mediniais kupiškėnų trobesiais, klėtimis ir klėtelėmis bei jų eksterjero detalėmis su metrikomis. 2009 metais šios nuotraukos pradėtos atrinkti ir grupuoti vykdant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iš dalies finansuotus projektus. Apibendrinus turimą ir projektų vykdymo metu sukauptą papildomą medžiagą, buvo išleisti du albumai – „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ 2011 m. ir „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“ 2013 m. Ateityje numatomas dar vienas leidinys apie medinį paveldą.

Klėtelėje įrengė muziejų

Pradėjus vykdyti projektus, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė sugrupavo pastatus pagal jų svarbą vietos bendruomenėms, juose gyvenusius nusipelniusius Kupiškiui ir Lietuvai žmones, atsižvelgta į nuotraukų kokybę, kurį laiką trobose buvusius kultūros ir mokslo židinius, į pakankamai gerai išlikusias trobas, tinkamas publikuoti albume, namo išorės dekoro elementus.

Adomo Petrausko muziejaus atidarymas klėtelėje 1973 metais. Iš kairės: Adomas Petrauskas, rašytojas Juozas Baltušis, „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisierius, piršlio vaidmens atlikėjas Povilas Zulonas ir Kupiškio rajono kultūros skyriaus vedėjas Algimantas Jasaitis.
Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Ruošiant antrąjį leidinį, buvo apibendrinti klėčių ir klėtelių, kaip ir trobesių, statytų XIX amžiaus pabaigoje ir per XX amžiaus pirmąjį–ketvirtąjį dešimtmečius, perstatytų ir vėliau, įvairovė ir savitumas.

Apie vykdomus projektus sužinoję sodiečiai talkino muziejininkei tikslinant metrikas, užrašant pastatų priklausomybę, įdomesnius, su jais susijusius istorijos tarpsnius.
Antai Stanislovos Zulonienės ir Jono Mažylio namas Kupiškyje statytas 1895 metais. Čia nuo 1945 iki 1996 metų gyveno pedagogas, aktorius, „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisierius Povilas Zulonas.

Jadvygos Valevičienės troba Duoniūnų kaime (seniau – Valiūkiškyje) statyta 1926 metais. Čia vasarodavo, o buvusioje senesnėje troboje gimė Kazimieras Jokantas, būsimasis Nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras, gydytojas, pedagogas, kultūros veikėjas.
Maždaug nuo 1930 iki 1937 metų Paberžių kaimo Augulių troba ir sodybos kiemas, aikštelė tarp namo ir klėties buvo Kupiškio krašto ir tolimesnių apylinkių jaunalietuvių susirinkimų vieta.

Leidinių sudarytoja istorikė Aušra Jonušytė renkant medžiagą albumui „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ 2009 m. pavasarį.
Neringos Butkevičiūtės nuotraukos
Dailininką Kazį Šimonį, kilusį iš Kupiškio krašto, Starkonių kaimo, atostogaujant pas gimines Obonių kaime ypač sužavėjo netolimoje Jono Aiduko (dabar Elenos Minkevičienės) sodyboje buvusi klėtelė.

Uoginių kaimo muziejininkas Adomas Petrauskas, išardęs buvusius aruodus, klėtelėje sustatė surinktus rakandus, gamtos kūrinius ir 1969 metais su jais supažindino pirmuosius lankytojus. Viktariškių kaime 1985 m. įkurta dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija.

Leidinių sudarytoja A. Jonušytė supažindina su Kupiškio krašto paveldu ne tik Lietuvos žmones, bet ir užsienio skaitytojus, nes yra jos ir profesoriaus Jono Minkevičiaus straipsniai, jų vertimai bei nuotraukų pavadinimai lietuvių ir anglų kalbomis.

Nykstantis vaizdas liks knygų puslapiuose

Kraštietis architektas Jonas Minkevičius kalbėdamas apie darbą rašant straipsnius teigė: „Dviejuose leidiniuose norėjosi užfiksuoti ir atskleisti dar išlikusių svarbiausiųjų Kupiškio krašto senojo kaimo sodybų švariojo kiemo pastatų – pirkios ir klėties – architektūros tipų raidos, erdvinių formų, puošybos, koloristikos ypatybes, kai kurių istorinių architektūros stilių įtaką. Tai sudaro pagrindinį šių dviejų leidinių turinio naujumą. Jie papildo bendrąjį Lietuvos architektūrologijos aruodą. Ir ta proga noriu padėkoti Kupiškio etnografijos muziejui ir jo specialistei Aušrai Jonušytei už suteiktą malonią galimybę prisidėti prie savo gimtojo krašto kultūrinio palikimo sklaidos.“

Leidinių „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai“ ir „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“ kalbos redaktorei Eugenijai Urbonienei buvo malonu ir smagu dirbti. Ji prisiminė, kad vaikystėje teko matyti trobų ir klėčių ne tik išorę, bet ir vidų. Ji žinojo, kas yra aruodas, kad klėtyse buvo galima ilsėtis. Dabar daugelis vaikų to jau nežino, neišmano pastatų spalvų kolorito, o kasmet nykstantis senųjų trobų ir klėčių vaizdas liks tik išleistų knygų puslapiuose.

Maketuotoja Asta Radvenskienė ir vertėja Birutė Stanienė džiaugėsi galėjusios įamžinti senojo kaimo paveldą leidiniuose, kurie saugomi Kupiškio etnografijos muziejaus skaitmeninėse laikmenose, muziejaus rinkiniuose.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Felė, Felicija, Felicijonas, Felicijus, Felicita, Feliksas, Felius, Josvyda, Josvydas, Jovyda, Jovydas, Vaidvilas, Vaidvilė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt