Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

KUPIšKėNų GYVENAMųJų TROBESIų įVAIROVė

Aušra JONUŠYTĖ

2013−10−17

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Buvusios Felikso Balaišio trobos langas su langinėmis 2009 metais. Viršulangis puoštas kiaurapjūviu ornamentu.
Kupiškyje, rajono miesteliuose ar nedideliuose kaimeliuose dar ir dabar galima užtikti visai neblogai išsilaikiusių medinių namų, kurie statyti XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje.

Šiuos būstus surentė vietiniai ar iš toliau pasikviesti medžio meistrai, laikydavęsi amžiais susiklosčiusių statybos tradicijų, sodybos planavimo ir pastatų bei jų dalių komponavimo principų, atspindinčių medžio meistrų išmonę ir jų meistriškumą bei tuometinių sodybos šeimininkų norus ir finansinius išteklius.


Kūrimasis sodybose per XX a. pirmąjį–ketvirtąjį dešimtmečius

Jurėniškių gatvinio kaimo pastatai 2009 metais.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, iškilo būtinybė pertvarkyti savo gyvenamąją aplinką, nualintą karo ir nepriteklių. Nemaža dalis žmonių ne tik Kupiškio krašte, bet ir kituose Lietuvos regionuose privalėjo rūpintis naujų pastatų statyba. Tačiau jų išlikusių Kupiškio rajone nėra daug. Per karą sudegusias trobas, ūkinius pastatus reikėjo keisti naujais. Lengviau buvo susiręsti trobesius tiems ūkininkams, kurie išsaugojo bent dalį medienos iš anksčiau stovėjusių pastatų, turėjo savo miško ar sugebėjo už sunkiai uždirbtus pinigus nusipirkti medžių kirtimui. Antai Pirmojo pasaulinio karo metais Čiovydžių kaime sudegus Jurgelionių namui ūkininkas jį vėl atstatė. Trečią kartą namą tas pats ūkininkas perstatė apie 1925–1927 metus jau Čiovydžių vienkiemyje. Lionginas Jakštas iš Naivių kaimo, vykstant žemės reformai, perkėlė namą į Naivių vienkiemį. Turėdamas nepakankamai medienos pastatė tik vieną namo dalį, kurioje šeima apsigyveno. Po penkerių metų, paaugus medžiams savame miške, išpjovė iš jų rąstus sienoms ir pristatė kamarą namo dešinėje.

Dalios Beleckienės troba Didžprūdžių kaime 2009 metais. Statyta 1900-aisiais.
Tik vienoje dabartinio Kupiškio rajono vietoje dar pavyko rasti gatvinio kaimo fragmentų su išlikusiais autentiškais pastatais. Jų gyventojai, sunykus vienam statiniui, jo vietoje statė kitą ant senųjų pamatų, išlaikydami buvusiųjų proporcijas. Kadaise dideliuose, net iki 1,5–3 kilometrų išsitęsusiuose, gatviniuose kaimuose dabar vos viena kita sodyba. Medžių apsuptame Jurėniškių kaime išlikusios keturios sodybos. Trys iš jų – iš senojo gatvinio kaimo laikų. Dar kolūkiniais metais Jurėniškių kaime žmonės gyveno septyniose sodybose. Laikui bėgant senieji kaimo gyventojai išmirė, o jaunimas nepanoro čia likti. Šiuo metu iš keturių kaimo sodybų gyvenama tik vienoje. Į kitas atvykstama tik retkarčiais, dažniausiai vasarą, atostogų metu.

Gyvenamieji namai – trobos

Miglos Bartulienės kryžma troba Jutkonių kaime 2009 metais. Statyta XIX a. pabaigoje.
Tradicinis kupiškėnų gyvenamasis namas – dviejų galų troba. Dviejų galų namai buvo statomi įvairaus dydžio, ilgio ir pločio. Šešiolika metrų aštuoniasdešimt vienas, šešiolika metrų devyniasdešimt trys, aštuoniolika metrų devyniasdešimt šeši, devyniolika metrų trisdešimt centimetrų ilgio ir penki su puse, šeši metrai dvidešimt vienas, šeši metrai septyniasdešimt, šeši metrai aštuoniasdešimt du centimetrai pločio – tokio dydžio buvo mano tyrinėti namai. Šiuo metu jų erdvė suskirstyta patalpomis, kurias vieną nuo kitos atskiria pertvaros, padarytos iš lentų arba lentų ir tinko iš balanų (perskeltų neilgų ir nestorų lazdyno stiebų kartelių), kalkių, smėlio bei žvyro mišinio. Daugelyje namų vidaus sienos ir pertvaros nudažytos aliejiniais, vandeniniais dažais, kai kur nubalintos kalkėmis arba išklijuotos tapetais, išlikusiais dar nuo XX amžiaus septinto, aštunto ar devinto dešimtmečių. Gyvenamosiose patalpose išlikusi spalvų gama dažnai buvo nulemta tuo metu prekyboje buvusios labai nedidelės dažų įvairovės. Tamsiai mėlyna, tamsiai žalia, tamsiai ir šviesiai ruda, balta – tai spalvos, kurių fragmentai yra išlikę ant vidaus sienų, grindų ir lubų.

Buvusi Felicijos Jakutytės ir Zitos Vitonienės troba Kupiškyje 2011 metais. Statyta apie 1912 metus. Čia 1923–1925 metais gyveno būsimasis kalbininkas, mitologas, semiotikos pradininkas, profesorius Algirdas Julius Greimas (1917–1992). 1914 metais gimė būsimoji mokytoja, Kupiškio Garbės pilietė Felicija Jakutytė.
Neretoje troboje ir šiuo metu dar galima pamatyti visai nedažytų lubų, kai kur ir grindų. (Senosiose trobose dažniausiai jau niekas negyvena, o naujieji šeimininkai jų interjerą palieka tokį, kokį paveldėjo iš ankstesniųjų savininkų.)
Gyvenamųjų namų dydis priklausė nuo turimos žemės, miško, kokiu papildomu verslu užsiimdavo ūkininkas.

Po Pirmojo pasaulinio karo ūkininkai pradėjo statyti dar daugiau kryžminių trobų. Dažniausiai pristatytasis namo galas buvo į sodo pusę. Pastatas savo forma buvo panašus į kryžių. Šiuo metu Kupiškio krašte dar teko aptikti du tokius namus, pastatytus XIX a. pabaigoje, XX amžiaus pradžioje. Tai Janinos Skardžiūtės ir Gedimino Skardžių troba Gyvakaruose ir Miglos Bartulienės Jutkonių kaime.

Fasadų puošyba

Buvusios Stasės Vaidilaitės trobos (statytos apie 1913 m.) Šimonių miestelyje skydo langelis, puoštas saulute, vėjalentės – kairapjūviu ornamentu.
Aušros Jonušytės nuotraukos. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Medinių gyvenamųjų namų apsaugojimui nuo lietaus, vėjo ir sniego, jų papuošimui plačiai naudoti nagingų meistrų dirbiniai: pjaustiniai, drožiniai, retkarčiais – raižiniai lentose. Pastatai buvo puošiami, o ir dabar kai kur atnaujinamos atskiros namo detalės tam, kad būtų gražiau gyventi, kad neatsiliktų nuo rūpestingai besitvarkančio kaimyno. Pastačius namą langai nukreipti į paradinę pusę, gausiai papuošti kiaurapjūviais, klasicistiniais, reljefiniais ornamentais. Trobų langai turėjo svarbią praktinę reikšmę. Iš kambarių, kur nuolatos būdavo šeimos nariai ir dirbo buitinius, kitokius darbus, pro langus matydavosi įvažiavimas į sodybą, klėtį ir tvartą, kuriuose laikytas pagrindinis ūkininkų turtas. Pro langus šeimininkas retkarčiais pasekdavo, kas vyksta sodyboje. Langai buvo puošiami baltai dažytomis langinėmis, kurios dar turėjo saugoti šeimininkų turtą nuo vagių ar prašalaičių.
Namo skyduose, dažniausiai atsuktuose į kelio pusę, buvo įtaisomi nedideli langeliai su dailiais ornamentuotais apvadais. Skyduose langeliai buvo daromi apskritimo, rombo, arkos, stačiakampio, trapecijos formų, skliautai papuošiami kiaurapjūviais, puslankiu pjaustytais ornamentais, suteikiančiais namui puošnumo.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GirmantÄ—, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, RimkantÄ—, Siksta, Sikstas, VigailÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 982 589

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]