Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

SENOVĘ MENANTYS PROTĖVIŲ ŽENKLAI

Aušra JONUŠYTĖ

2013−09−19

Komentarai6    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aukštupėnų piliakalnis.
Nuotrauka iš Gintauto Zabielos archyvo
Daug naujų istorinių faktų apie keturis Kupiškio rajono piliakalnius, remdamasis išsamiais archeologiniais tyrinėjimais Lietuvoje ir vienu mūsų krašte tyrinėtu Kerelių piliakalniu, pateikė humanitarinių mokslų daktaras, archeologas Gintautas Zabiela.


Įtvirtinta gyvenvietė šalia Lėvens

Aukštupėnų piliakalnis, palyginti su kitais Lietuvoje stūksančiais piliakalniais, yra vienas iš didesniųjų. Piliakalnyje buvo gyventa, sprendžiant pagal kitus tokio tipo jau tyrinėtus piliakalnius, nuo Kristaus gimimo iki 12–13 amžiaus.

Piliakalnis apjuostas grioviu, einančiu aplink visą piliakalnį, turi papildomą pylimą, kuris keliose vietose praardytas kasant apkasus Pirmojo pasaulinio karo metu. Kadangi Aukštupėnų piliakalnis neaukštoje kalvoje, todėl žmonės padarydavo pylimą, kad galėtų apsiginti nuo priešų. Grioviai, pylimai sukasti mediniais kastuvais. Tą darbą žmonės turėdavo dirbti atsitraukdami nuo pagrindinės savo veiklos – žemdirbystės, maisto prasimanymo ar kitokių darbų. Tai buvo žiaurūs laikai, jeigu neįsitvirtinsi – negyvensi. Būsi nužudytas arba išvarytas į nelaisvę ir tapsi vergu.

Rekonstrukcija. Žvalgomojo bokšto fragmentas. Iš Gintauto Zabielos archyvo.
Piliakalnio dalis nuo Kupiškio pusės lengviausiai buvo prieinama, todėl ji buvo papildomai įtvirtinta. Tai, kas yra šiandien, ne visai tas pats, kas buvo seniau. Piliakalnis šioje vietoje kokiu metru ar net daugiau dabar žemesnis. Tie akmenys, kurie čia yra, galėjo būti naudojami tvirtinimui, bet tai įrodyti galima, tik atlikus archeologinius tyrimus.

Šis piliakalnis nebuvo labai status, gal apie 10 metrų. Tuo tarpu kitose Lietuvos vietovėse būdavo ir 40 metrų aukščio piliakalnių, tuomet pylimų papildomai apie piliakalnį nereikėdavo daryti.

Piliakalnio viršuje, aikštelėje, statydavo labai nedidelius namus ratu ir viduryje padrikai. Nors šeimos buvo gausios, tokio piliakalnio viename metre gyvendavo vienas žmogus. Apėjus Aukštupėnų piliakalnį pagal perimetrą, galima nesunkiai suskaičiuoti, kiek ant jo, aikštelėje, galėjo tilpti žmonių. Gyveno žmonės ir šio piliakalnio papėdėje, visi ant jo netilpdavo. Dalis buvusios gyvenvietės galėjo būti sunaikinta užtvenkus Lėvens upę. Tarybiniais laikais nebuvo mados atlikti kažkokius žvalgomuosius tyrimus ir ieškoti čia buvusios gyvenvietės pėdsakų.

Kerelių piliakalnis.
Gintauto Zabielos nuotrauka
Ant kalvos pastatyta pilaitė

Kereliai vienintelis Kupiškio rajone tyrinėtas piliakalnis. Jis jau kitokios formos. Aplink jį nėra jokio vientiso pylimo, daug mažesnis negu Aukštupėnų. Pagrindiniai pylimai buvo nuo aukštumos pusės ir kažkokie labai nedideli pylimėliai pakraščiuose. Iš šono žiūrint į piliakalnį, jis panašus į balną. Tokių piliakalnių rasime visoje Lietuvoje. Apie Kerelių piliakalnį ir jame rastus radinius dvejus metus vykusių kasinėjimų metu galima kalbėti ilgai. Čia kultūrinis sluoksnis su žmogaus gyvenimo pėdsakais yra iki 2 metrų storio. Kai žmonės nusprendė čia įsikurti, ieškojo patogiausios vietos. Šalimais tekėjo Kupa, buvo šlapios pievos, pelkės aplink. Ši kalva buvo lyg sala tarp vandens. Dabar viskas pasikeitę. Kai piliakalnis buvo gyvenamas, tai ant jo nebuvo jokių medžių nei krūmų.

Radiniai iš Kerelių piliakalnio. Iš Gintauto Zabielos archyvo.
Tyrinėjimų metu rastas griovys, tik mažesnis negu Aukštupėnų piliakalnio šlaite. Gyvenant žmonėms, kažkas jiems atsitiko, gaisras ar kas nors panašaus. Po to įvykio piliakalnis buvo pertvarkytas, paaukštintas, išplėstas. Viską paaukštinę žmonės ėmėsi antrą kartą formuoti pylimus. Kai buvo paaukštintas, griovį užpylė. Tyrimų metu buvo rastas ir žvalgomojo bokšto fragmentas ne iš paskutinio laikotarpio. Kad šis piliakalnis buvo užpultas, įrodo rasti strėlių antgaliai, kitokie įrankiai. Tyrimų metu buvo manoma, kad žmonės čia gyveno iki 5–6 amžiaus nuo Kristaus gimimo. Bet piliakalnio forma būdinga 2 tūkstantmečio pradžiai, tai kodėl nieko nebuvo rasta. Vėlesniais laikais ta vieta buvo ariama ir viskas sunaikinta, ir tik iš jau vėlesnio laikotarpio pavienių radinių, saugomų Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje, buvo atkurta vėlyviausia piliakalnyje gyvenusių žmonių data. Jame buvo gyventa daugiau negu tūkstantį metų, galbūt su kažkokiomis pertraukomis. Paskutiniu žmonių gyvenimo laikotarpiu ant piliakalnio jau buvo pastatyta pilaitė. Kai ant piliakalnio stūksojo pilaitė, žmonės gyveno greta jo, ten, kur buvo šlapia, tik aukštesnėse vietose.

Papilių piliakalnis. 2003 m.
Gintauto Zabielos nuotrauka
Brūkšniuotos keramikos kultūros žmonės

Kaimo pavadinimas Papiliai glaudžiai susijęs su piliakalnio pavadinimu. Čia yra atskira gana nemaža kalva su plokščiu viršumi. Nematyti jokių įtvirtinimų viršuje. Tai akivaizdžiai parodo, kad piliakalnis yra ankstyvesnio laikotarpio ir kad čia gyventa iki 2–3 amžiaus po Kristaus. Dirbant žemę, atsitiktinai rasta akmeninių kirvelių, keramikos fragmentų. Ant šio piliakalnio visi žmonės tilpo. Jo papėdėje niekas negyveno.

Šis piliakalnis įdomus tuo, kad priskiriamas vadinamajai brūkšniuotos keramikos kultūrai, nes buvo rasta lipdytų keramikinių indų fragmentų su brūkšniais. Ši kultūra buvo išplitusi Latvijos ir Baltarusijos teritorijose, atsiradusi nuo 5–6 amžiaus prieš Kristų ir buvusi maždaug iki 3 amžiaus po Kristaus. Manoma, kad tos keramikos kultūros žmonių palikuonys buvo sėliai, kurie vėliau išnyko. Jie įsikurdavo aukštose dominuojančiose kalvose, taip parodydami įtvirtintą gyvenvietę. Piliakalnį saugodavo kelių eilių stambios kuolų tvoros. Statūs šlaitai galėjo būti grįsti akmenimis. Tokios apsaugos tuo laiku užtekdavo. Paskui, grumiantis su kryžiuočiais, šlaitai aukštėjo ir tai buvo jau vėlyvesnių piliakalnių požymiai.

Gaigalių piliakalnis.
Aušros Jonušytės nuotrauka
Dviguba piramidė

Gaigalių piliakalnis turi nedidelę trikampio, trapecijos formos aikštelę viršuje ir terasą. Jis įrengtas ne aukščiausioje, bet gražioje vietoje, nors greta jo yra aukštesnės kalvos. Piliakalniui buvo pasirinkta atskira, labai nedidelė kalva pelkės pakraštyje. Jis iš vieno šono panašus į tarsi dvigubą piramidę, todėl tarybiniais laikais buvo ypač fotografuojamas. Senovėje šio piliakalnio pylimas ir griovys buvo toks pat kaip Aukštupėnų. Tik čia viskas suardyta dirbant žemės darbus. Nors piliakalnis netyrinėtas, bet atkasę rastume griovį ir pylimų liekanas. Piliakalnis nėra didelis, todėl visi gyventojai ant jo netilpo. Dalis gyveno papėdėje. Ant paties piliakalnio galėjo gyventi apie šimtas žmonių. Piliakalnyje buvo gyventa nuo 1 tūkstantmečio iki 2-ojo pradžios. Nuo priešų saugojo mažiausiai trijų metrų aukščio medinė siena, statūs šlaitai.


Skaityti komentarus (6)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt