Kupiškėnų mintys

2021 m. sausio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

MIESTELIS PRIE ŠIMONIŲ GIRIOS

Aušra JONUŠYTĖ

2013−08−08

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šimonių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.
Alvydo Ivoškaus nuotrauka
Daugelis Kupiškio krašto ir aplinkinių rajonų gyventojų Šimonių miestelį tapatina su jame rugpjūčio 15-ąją vykstančia Žolinės švente. Kuo miestelis buvo garsus praeityje, kokie jo svarbesni įvykiai ir renginiai, bandysime atskleisti remdamiesi Kupiškio etnografijos muziejaus archyvine medžiaga.

Trumpa miestelio istorija

Šimonių miestelio gyventojams, įsikūrusiems maždaug penkiolika kilometrų nuo Kupiškio, šalia didžiulės Šimonių girios, visais laikais didelę įtaką darė gamtos pasaulis. Miško gėrybės padėjo nederlingų žemės sklypelių gyventojams sausros metu pramisti, gaunant maistą iš gamtos. Miško mediena buvo naudojama miestelio pastatų ir aplinkinių kaimų namų, ūkinių pastatų statybai.

Šimonių miestelio centras.
Alvydo Ivoškaus nuotrauka

Unijinės Lietuvos laikais Šimonių seniūnija priklausė Upytės apskričiai. 1669 metais Šimonys minimi Vilniaus vyskupijos dokumentuose.
XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Šimonys – valsčiaus centras. Miestelyje veikė dvi mokyklos, garinis malūnas, lentpjūvė, kelios parduotuvės, vyko turgūs.

Pastatyta pirmoji bažnyčia siejama su įvykusiu stebuklu, kada Lipkiškių vienkiemyje, Svėdasų grafo Radvilos valdose, gyveno sargas Jonas Šimonis. Jis, eidamas per mišką iš Kupiškio, pamatė ant kelmo sėdinčią moterį. Rankose ji laikė kūdikį ir verkė. Pakalbinta pasakė, kad daugiau kaip 100 metų kenčianti šaltį. Moteris nesakiusi vardo. Jos vardą ištaręs nebylys sūnus Jonas – staiga pradėjęs kalbėti. „Jai ši vieta, – sakė sūnus, – skirta amžiams, ir lauksianti, kol geri žmonės jai pastatysią namus.“

Šimonių jaunimas prie mokyklos apie 1926–1931 metus. Pirmoje eilėje dešiniau stovi klebonas Jurgis Martinaitis.
 Nuotrauka iš Donato Jacevičiaus albumo. 

J. Šimonis, gavęs Kupiškio kanauninko Parčevskio ir Skapiškio dominikonų pritarimą, pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Vyskupas sutiko ir paskyrė kunigą Šimanskį rūpintis tuo reikalu.
1692 metais vyskupas Mikalojus Steponas Pacas, vizituodamas Rokiškį, atvykęs pašventino ir Šimonių bažnyčią suteikdamas Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų titulą.
Šimonyse 1801–1802 metais ir 1814-aisiais kunigavo poetas Antanas Strazdas. A. Strazdas artimai bendravo su Jockumi Vizbaru, kitais Šimonių girios pakraštyje įsikūrusių kaimų gyventojais.

1915 m. rusų ir vokiečių mūšio metu bažnyčia buvo sudeginta. Žmonės melstis rinkdavosi į kapinėse stovinčią koplyčią.

Pagyvenusių žmonių choras 1962 metais. Pirmos eilės centre buvęs Šimonių etnografinio ansamblio vadovas Vladas Zinkevičius.
Nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo

1920 m. pastatoma nauja bažnyčia. Vyko daug renginių, miestelyje įsikūrusios Švč. Sakramento, tretininkų, angelaičių, pavasarininkų organizacijos pradėjo aktyvią veiklą, atkėlus į miestelį kunigą Jurgį Martinaitį. Jis rūpinosi naujos varpinės, parapijos salės statyba.

Šimoniečių pastangomis atgaivintos „Senovinės kupiškėnų vestuvės“


Šimonių etnografinio ansamblio, kurį 1961 metais įkūrė mokytojas Vladas Zinkevičius, narių dėka buvo atgaivintos „Senovinės kupiškėnų vestuvės“, išgarsinusios Kupiškį ne tik Lietuvoje. Pirmasis šimoniečių koncertas vyko Kupiškyje 1961 metais.
Tuomet buvo padainuotos dainos „Unt aukšto kalnalio“, „Tai gražumai dukterytas“, „Sveiki gyvi, svetėliai“, „Nedėlios rytėlį“. Tų pačių metų vasarą gautas kvietimas atvykti į Vilnių koncertuoti Vingio parke.

Šimonių jaunimas grįžta iš Žolinės atlaidų, apie 1935 metus.
Nuotrauka iš Vidmanto Jankausko albumo

1962 metais Vladui Zinkevičiui išvykus iš Šimonių, ansambliui trumpai vadovavo E. Viskantaitė, nuo 1963-ųjų metų – kelis dešimtmečius Vladas Ruplėnas. Per tuos metus apkeliauta visa Lietuva, būta Latvijoje, koncertuota beveik visose rajoninėse ir respublikinėse šventėse.









Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Daugis, Eigilė, Justas, Rimantas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt