Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Ulyčia

DVIEJŲ AUTORIŲ JUBILIEJINĖS PARODOS

Aušra JONUŠYTĖ

2013−06−20 1

Palikę savo kasdieninius darbus, skubėjimą ir rutiną, praėjusį šeštadienį į Kupiškio etnografijos muziejų gausiai rinkosi giminės, artimieji, meno mylėtojai į tautodailininkų Renės Sriubiškienės ir Vytauto Jasinsko jubiliejinių kūrybos darbų parodų atidarymą.
Kūrėjai, Kupiškio krašto šviesuliai, savo darbais prisidedantys prie liaudies meno puoselėjimo ir tęstinumo mūsų krašte, tą dieną buvo pagerbti ir pasveikinti.

„Debesų ir gėlių karalienės“ kūryba

Pradėdama renginį Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė apibūdino kiekvieno iš jų kūrybą, nuveiktus darbus ir pasiekimus. Pirmiausia muziejaus vadovė pristatė Renę Sriubiškienę: „Prabėgantys metai negali pakeisti visų gerbiamos, talentingosios, visada besišypsančios Renės Sriubiškienės.

Verta paminėti keletą jos gyvenimo faktų. Dailininkės įgimtas talentas atsiskleidė 1981 metais, kai jau gyvendama Kupiškyje nutapė pirmąjį peizažą. Po metų Renė sukūrė tiek paveikslų, kad jie jau buvo eksponuojami Kupiškio viešosios bibliotekos salėje. Per savo gyvenimą talentingoji kupiškėnė surengė 20 personalinių parodų, nutapė šimtus darbų, o kiek jų, niekas dabar ir negali pasakyti.“ R. Sriubiškienė yra dalyvavusi Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirtoje parodoje-konkurse, 2008 metais Lietuvoje konkurso „Aukso vainikas“ zoniniame ture už savo tapybos darbus jį pelnė geriausio metų liaudies kūrėjo vardą ir 1 vietą. Giminaitės Monikos Bičiūnienės parodoje Vilniuje 2010-aisiais tapo trečiosios premijos laureate. Taudodailininkės kūriniai pasižymi sodriomis, ryškiomis spalvomis, kurios meno mylėtojus priartina prie gyvo ir spalvingo kaimo vaizdo, romantiškai nuteikia gėlių puokštės jos paveiksluose. Ir neatsitiktinai, jau senokai R. Sriubiškienė vadinama ne tik „debesų karaliene“, bet ir „gėlių karaliene“, kaip ir dailininkė Veronika Šleivytė.

Šiandien neabejotinai tobulėjančios kūrybos autorė, patariama vyro Juozo ir sūnėno, žinomo Lietuvos dailininko Rimo Bičiūno, jubiliejinės parodos metu prisipažino: „Tai nėra mano svajonė, bet patarus Rimui, galvoju sukurti buities tema keletą paveikslų, kurių aš labai nemėgstu piešti.“

Komplimentai parodos autorei

Didelis būrys taudodailininkės meno gerbėjų, artimųjų ir draugų linkėjo sveikatos, gražių kūrybinių minčių ir naujų darbų. Kolegos tautodailininkai pasiskirstę, kas kalbės, kas dovanos gėlių, kas tars žodį, sveikino jubiliatę.
Buvęs Kupiškio etnografijos muziejaus direktorius Algimantas Jasaitis tardamas apibendrinamąjį žodį kalbėjo: „Labai miela šiandien matyti tavo darbo vaisius. Džiugu pripažinti tobulėjimą. Nors, sako, tobulėjimui ribų nėra, bet išties jau senokai retrospektyvinę parodą mačiau, prisimenu, kai po peizažų atsirado siužetinė tapyba, ir noriu palinkėti sveikatos, ir kad gydytumeisi ne vaistais, o kūryba.“

Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė sveikindama abu jubiliejinės parodos autorius kalbėjo: „Man iš tikrųjų labai miela ir jautru, kad du tokie brangūs Skapiškiui žmonės surengė asmeninę ir visam Kupiškiui mielą šventę. Gerbiamai Renei pirmiausia noriu padėkoti už alyvas, kurios puošia Skapiškio kultūros namus. Ir dar labiau noriu padėkoti už anūką Edgarą, kuris daug metų buvo garso operatorius Skapiškio teatro veikloje.“

Žmogus, besigalynėjantis su akmenimis

Režisierė V. Vadoklytė kreipdamasi į V. Jasinską dėkojo už tai, kad ne viename akmenyje įprasmino teatro festivalius, kad tiek daug akmenų, prie kurių prisilietė akmentašio rankos, puošia Skapiškio miestelį. „Dėkoju jums abiem už meilę savo darbui, už meilę Skapiškiui. Ačiū jums, kad jūs esate“, – sakė baigdama kalbą režisierė.

Pristatydama antrąjį jubiliejinės parodos autorių Vytautą Jasinską Etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė sakė: „Dirbant su akmeniu reikia labai daug kantrybės, profesinio įgudimo. Reikia išmanyti, kaip jį kalti, koks akmuo tinka. Dažnai Vytauto rankos iš šalto akmens padaro meno kūrinį, kurį norisi liesti, juo pasigrožėti.“
Galynėtis su akmeniu V. Jasinskas pradėjo nuo 1978 metų ir iki šios dienos to darbo nepaleidžia. Yra surengęs personalinių parodų Kupiškyje, Biržuose, Rokiškyje, Pasvalyje, bet kaip ir jo kolegė tapytoja, neskaičiavo darbų. Jo kūrybos personažai – graikų mitų herojai, gyvūnijos pasaulio atstovai.

V. Jasinskas, visuomeniškas, nepailstantis, humorą mėgstantis žmogus, nuo 1988 metų vadovauja Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriui. Ne vienerius metus padėjo muziejininkams organizuoti plenerus „Žmogus ir vanduo“, keliuose ir pats dalyvavo. 2005 metais jam buvo suteiktas „Metų kupiškėno“ vardas.

Darbai tūkstančiams metų

Tautodailininkas kalbėdamas apie savo darbus sakė, kad kai pradėjo dirbti su paminklais Kupiškio rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, tada ir užsidegė kūryba. Ką paimdavo daryti, tas sekdavosi. Taip pat V. Jasinskui labai svarbu, kad akmuo yra amžinas dalykas. Jis apskaičiavo, kad porą tūkstančių metų jo darbai turėtų stovėti, jei nesunaikins vandalai ar ugnis.

Sveikindamas autorių Algimantas Jasaitis linkėjo šimto metų be šių metų, kad Vytautas būtų sveikas, stiprus galynėtis su akmenimis. Šokių kolektyvo „Amrita“, kuriame V. Jasinskas dalyvauja jau daugelį metų, atstovai linkėjo geros kloties, o ansamblietis Gintas Vaitonis – nenusimušti pirštų, o jei taip atsitiktų, gydyti juos „geromis liekarstvomis į vidų.“ Jubiliejinės parodos autorių sveikino kolegos tautodailininkai, nustebino dukra, įteikusi menininkui savo kūrybos piešinį – tėvo portretą.

Jubiliatams ir jų svečiams koncertavo Kupiškio meno mokyklos akordeonistai, vadovaujami mokytojos Genovaitės Bartaševičienės.