Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Ulyčia

MEDINIAI ATMINIMO IR PAGARBOS žENKLAI

Aušra JONUŠYTĖ

2013−02−07

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Stogastulpio fragmentas Antano Katilevičiaus sodyboje.
2005 m. nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo
Prie namų, kaimų pradžioje, prie upelių ir kelių, kapinėse, bažnyčių šventoriuose, pokario partizanų žuvimo vietose buvo statomi ir dabar tebestovi kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai. Jie puošia mūsų aplinką ir yra neatskiriama viso Kupiškio rajono kraštovaizdžio dalis, kartais primenanti liūdną tautos likimą atskirais istorijos tarpsniais.

Įvykiams atminti


Daug gabių meistrų, gyvenančių kaimuose arba keliaujančių iš kaimo į kaimą užsiimdami kryždirbystės amatu, kūrė įvairiausios architektūrinės formos, savitos meninės išraiškos kūrinius dar tarpukario metais.
Pastačius namą ir įsikūrus sodyboje, darželyje buvo statomas kryžius, o per įkurtuvių šventę šeimininkai, pasikvietę kunigą, šventino ir namą, ir kryžių. Medinius paminklus kaimuose statydavo ir jaunimas.

Senieji Kupiškio krašto gyventojai dar ir dabar prisimena, kas toje ar kitoje vietoje buvo pastatyta, kam kryžius ar stogastulpis buvo skirtas. Senoliai, jau nuo 1989 metų pabaigos, o ypač atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, ėmė raginti savo vaikus ir gimines vėl atstatyti kryžius, koplytstulpius ar stogastulpius buvusiųjų vietoje.

Pasibuvimas prie kryžiaus

Kryžius Vinco Savičiūno sodyboje, Šaltenių kaime, statytas apie 1922-1923 metus.
2005 m. Ramūno Virkučio nuotrauka. Iš Kupiškio etnografijos muziejaus archyvo
Kryžius šalia Gyvakarų kaimo pastatytas 1990 metais vietoje 1946-ųjų jaunimo kryžiaus. Naujojo medinio paminklo statymo iniciatoriai Antanas Zuoza ir Kazys Laucius – to paties kaimo gyventojai.
Gyvakariečiai naujai padarytą meistro Broniaus Lauciaus kryžių papuošė, kaip buvo puoštas senasis kryžius. 1990 metais kryžiaus puošimu rūpinosi senosios kaimo gyventojos. Jos pynė girliandas iš tujų, mirtų, o darbas užtruko visą pusdienį. Aktyviausi kaimo gyventojai buvo pasiskirstę pareigomis: kas pynė papuošimą kryžiui, kas aplinką tvarkė. Mokytoja Eugenija Gustienė, dirbusi pradinėje mokykloje, paruošė montažą. Mokiniai po posmelį, po du skaitė eilėraščius apie tikėjimą iš Bernardo Brazdžionio rinktinės, iš „Katalikų pasaulio“. Mokytoja Eugenija pasakojo: „Kai atvažiavome iš Salamiesčio bažnyčios, visi sustojome prie kryžiaus. Buvo graži diena, ilgai pabuvome, kalbėjomės. Šventė prie kryžiaus truko valandą. Iš mirtų išvingiuotoje girliandoje, padėtoje ant žemės šalia kryžiaus, uždegėme žvakutes. Kiekviename vingyje po žvakutę. Atsimenu, kad važiavę pro šalį vestuvininkai sustojo, atėjo prie kryžiaus ir padėjo puokštę.“

Laičių kryžius

Kryžius Laičių kaime, 2005 m.
Aušros Jonušytės nuotrauka
Laičių gyvenvietėje, priešais dabartinį medinį kryžių, kitoje gatvės pusėje, prieškario metais stovėjo geležinis kryžius ant akmens pagrindo. Visi kaimo gyventojai kryžių vadino jaunimo vardu. Kolūkio metais kryžius naktį buvo nugriautas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę senieji kaimo gyventojai vieni su kitais kalbėdamiesi užsimindavo, kad reikia Laičiuose statyti kryžių. Ypač tuo rūpinosi Antanas Ašmega. Retkarčiais Antanas vis pakalbindavo Vytautą Jakštą. Meistras pasakojo: „Antanas Ašmega pradėjo mane kalbinti, kad reikia pastatyti kryžių. Kai mes apsitarėme, tai mums pasisiūlė padėti Jonas Matiukas ir Petras Junokas. Nors aš savamokslis stalius, bet ryžausi daryti kryžių kolūkio garaže. Vietos yra, tai tų medžiagų kryžiui atsivežėme. Medį Antanas gavo iš Kupiškio urėdo Jono Morkūno. Urėdas ąžuolą parūpino iš Skapagirio, tai mes žiemos metu, apie lapkričio gruodžio mėnesį, nusikirtome ąžuolą. Jis iki pavasario išbuvo pas mane. Apdailą, saulės spindulius, viską padarėme patys.“

Virš Nukryžiuotojo INRI raides padarė Algis Sakalauskas. Visi prisidėjo – kas kiek galėjo ir sugebėjo. Darbas užtruko apie dvi savaites. Po dviejų savaičių, susitarus su Skapiškio kunigu Povilu Varžinsku, buvo numatyta šventinimo diena.

Atkurtas iš autentiško

Antano Katilevičiaus sodyboje, Terpeikių kaime, stovintis stogastulpis pastatytas Antano Dundulio apie 1934 metus. Sodybos šeimininkas Antanas greitai susirado meistrą Simoną Matulionį (ar Matilionį) iš Karaliūnų kaimo. Dirbti Simonui padėjo sūnus, kuris bandė sekti tėvo pėdomis. Pastačius stogastulpį pašventino Palėvenės kunigas. Kai Marijona Katilevičienė buvo paauglė, nupindavo vainikėlius, gėlių puokšteles siūlais pririšdavo prie stogastulpio. Šventąjį Jurgį prieš keletą metų Marijona paprašė sutvarkyti buvusį kaimyną Stasį Černiauską. Tai vienintelė skulptūrėlė, kuri yra iš naujo atkurta, kitos išlikusios autentiškos. Dar matome Mykolą, Mariją, Nukryžiuotąjį, kurių spalvos jau išblukusios, o dvi mažosios skulptūrėlės nuimtos ir saugomos name.
Kai kryžiaus ar koplytėlės nebuvo galima išgelbėti dėl senumo, kaimo gyventojai, sodybos šeimininkai ar šeimos palikuonys dažnai stengdavosi ten pat pastatyti kitą panašų paminklą.

Giminės kryžius

Vlada Vasalauskienė su vyru savo gimtinėje Vainiškių vienkiemyje 1989 metais, kai laisviau pasidarė, sugalvojo pastatyti kryžių. Ąžuolą gavo iš Turmiškio. Peržiem pabuvusį sodyboje pavasarį meistras Leonas Perekšlis dvi savaites skaptavo ir dailino. Meistras buvo paprašytas kryžių daryti tokį pat, kokį Vlada turėjo mažą, pastatomą.
Sukvietusi gimines V. Vasalauskienė vasarą kryžių pašventino. Visi giminės suvažiavo šeštadienį. „Tada toks laikas buvo, kad dar ne visi norėjo važiuoti į bažnyčią melstis. Tai kiti aplankė kapines“, – prisiminė Vlada. Bažnyčioje šeimininkų užsakytas Mišias už giminę laikė Skapiškio šv. Jackaus bažnyčios kunigas Povilas Varžinskas. „Jis ir kryžių po Mišių atvažiavęs pašventino“, – pasakojo Vlada.

Kryžiai, stogastulpiai ir koplytstulpiai glaudžiai susiję su kupiškėnų šeimomis, su jų gyvenimo aplinka ir bendruomene, iki šių dienų išliko kaip paminklas, liudijantis, kad vienoje ar kitoje vietoje buvo kaimai ar sodybos, nugriautos pokaryje ar nukeltos melioracijos metu. Mediniai kryždirbių kūriniai mena apie įvairiose rajono vietose gyvenusius ir dabar tebegyvenančius žmones, kurie laikosi papročių ir tikėjimo, įskiepyto jų tėvų ir senelių, tikėdamiesi Dievo palaimos ir apsaugos.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 005 040

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]