 |
|
|
2024 m. balandžio 20 d., šeštadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MEDINIAI ATMINIMO IR PAGARBOS žENKLAI
Stogastulpio fragmentas Antano KatileviÄiaus sodyboje. 2005 m. nuotrauka iÅ¡ KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus archyvo Ä®vykiams atminti Daug gabių meistrų, gyvenanÄių kaimuose arba keliaujanÄių iÅ¡ kaimo į kaimÄ… užsiimdami kryždirbystÄ—s amatu, kÅ«rÄ— įvairiausios architektÅ«rinÄ—s formos, savitos meninÄ—s iÅ¡raiÅ¡kos kÅ«rinius dar tarpukario metais. PastaÄius namÄ… ir įsikÅ«rus sodyboje, darželyje buvo statomas kryžius, o per įkurtuvių Å¡ventÄ™ Å¡eimininkai, pasikvietÄ™ kunigÄ…, Å¡ventino ir namÄ…, ir kryžių. Medinius paminklus kaimuose statydavo ir jaunimas. Senieji KupiÅ¡kio kraÅ¡to gyventojai dar ir dabar prisimena, kas toje ar kitoje vietoje buvo pastatyta, kam kryžius ar stogastulpis buvo skirtas. Senoliai, jau nuo 1989 metų pabaigos, o ypaÄ atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™ 1990 metų kovo 11 dienÄ…, Ä—mÄ— raginti savo vaikus ir gimines vÄ—l atstatyti kryžius, koplytstulpius ar stogastulpius buvusiųjų vietoje. Pasibuvimas prie kryžiaus
Kryžius Vinco SaviÄiÅ«no sodyboje, Å altenių kaime, statytas apie 1922-1923 metus. 2005 m. RamÅ«no VirkuÄio nuotrauka. IÅ¡ KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus archyvo GyvakarieÄiai naujai padarytÄ… meistro Broniaus Lauciaus kryžių papuoÅ¡Ä—, kaip buvo puoÅ¡tas senasis kryžius. 1990 metais kryžiaus puoÅ¡imu rÅ«pinosi senosios kaimo gyventojos. Jos pynÄ— girliandas iÅ¡ tujų, mirtų, o darbas užtruko visÄ… pusdienį. Aktyviausi kaimo gyventojai buvo pasiskirstÄ™ pareigomis: kas pynÄ— papuoÅ¡imÄ… kryžiui, kas aplinkÄ… tvarkÄ—. Mokytoja Eugenija GustienÄ—, dirbusi pradinÄ—je mokykloje, paruoÅ¡Ä— montažą. Mokiniai po posmelį, po du skaitÄ— eilÄ—raÅ¡Äius apie tikÄ—jimÄ… iÅ¡ Bernardo Brazdžionio rinktinÄ—s, iÅ¡ „Katalikų pasaulio“. Mokytoja Eugenija pasakojo: „Kai atvažiavome iÅ¡ SalamiesÄio bažnyÄios, visi sustojome prie kryžiaus. Buvo graži diena, ilgai pabuvome, kalbÄ—jomÄ—s. Å ventÄ— prie kryžiaus truko valandÄ…. IÅ¡ mirtų iÅ¡vingiuotoje girliandoje, padÄ—toje ant žemÄ—s Å¡alia kryžiaus, uždegÄ—me žvakutes. Kiekviename vingyje po žvakutÄ™. Atsimenu, kad važiavÄ™ pro Å¡alį vestuvininkai sustojo, atÄ—jo prie kryžiaus ir padÄ—jo puokÅ¡tÄ™.“ LaiÄių kryžius
Kryžius LaiÄių kaime, 2005 m. AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s nuotrauka AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™ senieji kaimo gyventojai vieni su kitais kalbÄ—damiesi užsimindavo, kad reikia LaiÄiuose statyti kryžių. YpaÄ tuo rÅ«pinosi Antanas AÅ¡mega. RetkarÄiais Antanas vis pakalbindavo VytautÄ… JakÅ¡tÄ…. Meistras pasakojo: „Antanas AÅ¡mega pradÄ—jo mane kalbinti, kad reikia pastatyti kryžių. Kai mes apsitarÄ—me, tai mums pasisiÅ«lÄ— padÄ—ti Jonas Matiukas ir Petras Junokas. Nors aÅ¡ savamokslis stalius, bet ryžausi daryti kryžių kolÅ«kio garaže. Vietos yra, tai tų medžiagų kryžiui atsivežėme. Medį Antanas gavo iÅ¡ KupiÅ¡kio urÄ—do Jono MorkÅ«no. UrÄ—das ąžuolÄ… parÅ«pino iÅ¡ Skapagirio, tai mes žiemos metu, apie lapkriÄio gruodžio mÄ—nesį, nusikirtome ąžuolÄ…. Jis iki pavasario iÅ¡buvo pas mane. ApdailÄ…, saulÄ—s spindulius, viskÄ… padarÄ—me patys.“ VirÅ¡ Nukryžiuotojo INRI raides padarÄ— Algis Sakalauskas. Visi prisidÄ—jo – kas kiek galÄ—jo ir sugebÄ—jo. Darbas užtruko apie dvi savaites. Po dviejų savaiÄių, susitarus su SkapiÅ¡kio kunigu Povilu Varžinsku, buvo numatyta Å¡ventinimo diena. Atkurtas iÅ¡ autentiÅ¡ko Antano KatileviÄiaus sodyboje, Terpeikių kaime, stovintis stogastulpis pastatytas Antano Dundulio apie 1934 metus. Sodybos Å¡eimininkas Antanas greitai susirado meistrÄ… SimonÄ… Matulionį (ar Matilionį) iÅ¡ KaraliÅ«nų kaimo. Dirbti Simonui padÄ—jo sÅ«nus, kuris bandÄ— sekti tÄ—vo pÄ—domis. PastaÄius stogastulpį paÅ¡ventino PalÄ—venÄ—s kunigas. Kai Marijona KatileviÄienÄ— buvo paauglÄ—, nupindavo vainikÄ—lius, gÄ—lių puokÅ¡teles siÅ«lais pririÅ¡davo prie stogastulpio. Å ventÄ…jį Jurgį prieÅ¡ keletÄ… metų Marijona papraÅ¡Ä— sutvarkyti buvusį kaimynÄ… Stasį ÄŒerniauskÄ…. Tai vienintelÄ— skulptÅ«rÄ—lÄ—, kuri yra iÅ¡ naujo atkurta, kitos iÅ¡likusios autentiÅ¡kos. Dar matome MykolÄ…, MarijÄ…, NukryžiuotÄ…jį, kurių spalvos jau iÅ¡blukusios, o dvi mažosios skulptÅ«rÄ—lÄ—s nuimtos ir saugomos name. Kai kryžiaus ar koplytÄ—lÄ—s nebuvo galima iÅ¡gelbÄ—ti dÄ—l senumo, kaimo gyventojai, sodybos Å¡eimininkai ar Å¡eimos palikuonys dažnai stengdavosi ten pat pastatyti kitÄ… panašų paminklÄ…. GiminÄ—s kryžius Vlada VasalauskienÄ— su vyru savo gimtinÄ—je VainiÅ¡kių vienkiemyje 1989 metais, kai laisviau pasidarÄ—, sugalvojo pastatyti kryžių. ĄžuolÄ… gavo iÅ¡ TurmiÅ¡kio. Peržiem pabuvusį sodyboje pavasarį meistras Leonas PerekÅ¡lis dvi savaites skaptavo ir dailino. Meistras buvo papraÅ¡ytas kryžių daryti tokį pat, kokį Vlada turÄ—jo mažą, pastatomÄ…. Sukvietusi gimines V. VasalauskienÄ— vasarÄ… kryžių paÅ¡ventino. Visi giminÄ—s suvažiavo Å¡eÅ¡tadienį. „Tada toks laikas buvo, kad dar ne visi norÄ—jo važiuoti į bažnyÄiÄ… melstis. Tai kiti aplankÄ— kapines“, – prisiminÄ— Vlada. BažnyÄioje Å¡eimininkų užsakytas MiÅ¡ias už giminÄ™ laikÄ— SkapiÅ¡kio Å¡v. Jackaus bažnyÄios kunigas Povilas Varžinskas. „Jis ir kryžių po MiÅ¡ių atvažiavÄ™s paÅ¡ventino“, – pasakojo Vlada. Kryžiai, stogastulpiai ir koplytstulpiai glaudžiai susijÄ™ su kupiÅ¡kÄ—nų Å¡eimomis, su jų gyvenimo aplinka ir bendruomene, iki Å¡ių dienų iÅ¡liko kaip paminklas, liudijantis, kad vienoje ar kitoje vietoje buvo kaimai ar sodybos, nugriautos pokaryje ar nukeltos melioracijos metu. Mediniai kryždirbių kÅ«riniai mena apie įvairiose rajono vietose gyvenusius ir dabar tebegyvenanÄius žmones, kurie laikosi paproÄių ir tikÄ—jimo, įskiepyto jų tÄ—vų ir senelių, tikÄ—damiesi Dievo palaimos ir apsaugos.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis. 
|
|
Jūs esate 9 005 040 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
