 |
|
|
2024 m. balandžio 19 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MONSINJORAS PETRAS MEILUS: BE PRIMICIJų, SULAUKė SEKUNDICIJų
Kunigas Petras Meilus. VaikiÅ¡ka iÅ¡daiga Å eriÅ¡kių kaime 1932 m. sausio 1 d. gimÄ— jauniausias – ketvirtas Albinos BoikaitÄ—s ir Kazimiero Meilaus sÅ«nus. BaigÄ™s Å iurpiÅ¡kių pradžios mokyklos 4 skyrius Petras Meilus mokÄ—si SkapiÅ¡kyje. Monsinjoras prisimena, kad po vieno ilgai užsitÄ™susio vakaro trys liko nakvoti gimnazijoje, eiti 5 km į Å eriÅ¡kius nesinorÄ—jo. Laikydami save dideliais patriotais iÅ¡krÄ—tÄ— „zbitką“. Vienas iÅ¡ jų, prapjovÄ™s portrete Stalino lÅ«pas, įdÄ—jo cigaretÄ™. Valytoja, pamaÄiusi iÅ¡niekintÄ… portretÄ…, nubÄ—go praneÅ¡ti tÄ… vakarÄ… budÄ—jusiai mokytojai, jų auklÄ—tojai Alei MarkeviÄiÅ«tei. Å i niekam nesakiusi prispyrÄ— tris drÄ…suolius, ir Å¡ie prisipažino. LiepÄ— kuo greiÄiau nupirkti portretÄ… (jų tuomet buvo pilna parduotuvÄ—je) ir pakabinti. AuklÄ—tojai iÅ¡aiÅ¡kinus, kuo galÄ—jo baigtis Å¡is pokÅ¡tas jiems, jų Å¡eimoms ir net giminei, vaikinų didvyriÅ¡kumas, kaip sako monsinjoras, bematant iÅ¡garavo. Portretas buvo greitai pakabintas ir niekas daugiau apie tai nesužinojo. NepasidavÄ— ligai Petras Meilus, 1949 m. baigÄ™s SkapiÅ¡kio progimnazijÄ…, mokslus tÄ™sÄ— KupiÅ¡kio gimnazijoje (aÅ¡tuntoje klasÄ—je). Besimokant 1950 m. gydytojai iÅ¡tyrÄ—, kad Petras serga džiova (atvira jos forma), užsikrÄ—tÄ— nuo vaikystÄ—je džiova sirgusio brolio. Gydymas ilgai užsitÄ™sÄ—, neapsieita be sudÄ—tingų operacijų. BaigÄ™s 9 klases KupiÅ¡kyje, vÄ—liau dvejus metus mokÄ—si PandÄ—lyje (mat KupiÅ¡kio gimnazijoje buvo įvesta prancÅ«zų kalba, o PandÄ—lyje tebebuvo mokoma vokieÄių kalbos). TaÄiau nebaigus 11 klasÄ—s jį vÄ—l Ä—mÄ— kankinti ligos. Kadangi gerai mokÄ—si, tai atestatÄ… iÅ¡davÄ—, sumažindami kiekvieno dalyko po vienÄ… balÄ…. Nors kai kurie kunigai jį atkalbinÄ—jo, kad nestotų į seminarijÄ…, jis ligonis ir užims vietÄ… sveikam. TaÄiau Petras buvo užsispyrÄ™s ir 1958 m. paraÅ¡Ä™s pareiÅ¡kimÄ… (pirmÄ… pareiÅ¡kimÄ… raÅ¡Ä— 1957 m.), gavo kvietimÄ… atvykti egzaminams. PaÅ¡aukimas atÄ—jo iÅ¡ vaikystÄ—s Monsinjoras pasakoja, kad jam buvo 5 ar 6 metai, kai vienas kunigas SkapiÅ¡kyje, Gerojo Ganytojo Å¡ventÄ—je pamokslo metu kalbÄ—jo, kad kunigas dÄ—l Kristaus atsisako Å¡eimos. Jam tada nesÄ…moningai Å¡ovÄ— mintis: „Man reikÄ—s atsisakyti Å¡eimos: palikti mamÄ…, tÄ—tį... Kaip aÅ¡ galiu palikti Å¡eimÄ…?“ Å iÄ…, tuomet jį sujaudinusiÄ…, mintį monsinjoras prisimena ir Å¡iandienÄ…. Tvirti tikÄ—jimo pagrindai Petrui susiformavo jau vaikystÄ—je. Seneliai buvo uolÅ«s katalikai: senelis Aleksandras Meilus pavaduodavo vargonininkÄ… – mokÄ—jo giedoti MiÅ¡parus. Jo sÅ«nus Kazimieras, Petro tÄ—vas, buvo kaimo kantorius. Visi Kazimiero vaikai turÄ—jo gerus balsus ir muzikinÄ™ klausÄ…, tad visi giedojo chore. Ir Petrui neteko bÅ«ti klapÄiuku, jis iÅ¡ karto pakilo prie vargonų. 1948 m. birželio mÄ—nesį į SkapiÅ¡kį atkeltas kunigas Feliksas Laimingas Blynas Ä—mÄ—si organizuoti chorÄ…. Ä® chorÄ… jis ragino kalÄ—dodamas, subÅ«rÄ— vaikų ir jaunuolių, ir kaip pats kunigas vadino – „plÄ—Å¡ikų chorą“. Paaugliai įsijungÄ— į suaugusiųjų chorÄ…. „Saldu ant Å¡irdies, prisiminus SkapiÅ¡kio chorÄ…, – kalba monsinjoras, jame pradÄ—jÄ™s giedoti nuo 1948 metų, bÅ«damas Å¡eÅ¡iolikos. – Kunigas vis sakydavo: vaikai, taip garsiai neÅ¡aukit. O mes rÄ—kdavom – net mÄ—lyni.“ Sulaukus 16 metų Petrui kilo didžiulis noras tapti kunigu, džiaugiasi, kad Å¡is noras nedingsta ir Å¡iandienÄ…. IÅ¡ kur atsirado toks noras, negali paaiÅ¡kinti: „Nors mirt reikÄ—tų, bet bÅ«siu kunigu...“ Saugumas neiÅ¡gÄ…sdino Kad Petras Meilus lanko bažnyÄiÄ…, SkapiÅ¡kio mokykloje niekas nieko nesakÄ—. Tik kai per KalÄ—das nenuÄ—jo į pamokas, buvo baramas. O už bausmÄ™ liepta ranka perraÅ¡yti istorijos vadovÄ—lį. RaÅ¡Ä— ir per pertraukas – keturis mÄ—nesius, bet perraÅ¡Ä—... Jau mokantis KupiÅ¡kio gimnazijoje 1950 m. klasÄ—s draugams per KalÄ—das nenuÄ—jus į mokyklÄ…, jais susidomÄ—jo saugumas. Ä® kabinetÄ… buvo kvieÄiami po vienÄ…. ÄŒia ant stalo pasidÄ—jÄ™s brauningÄ… (pistoletÄ…) sÄ—dÄ—jo nemalonios iÅ¡vaizdos darbuotojas: – KokiÄ… mokyklÄ… lankai? – KupiÅ¡kio, – atsakÄ— Petras. – Ne KupiÅ¡kio, o tarybinÄ™, – riktelÄ—jo saugumietis. – TarybinÄ™ mokyklÄ… lankai, o eini į bažnyÄiÄ…. KodÄ—l? Saugumietis dar ilgokai paÅ¡Å«kavÄ™s, tÄ… kartÄ… paliko ramybÄ—je. Seminarijoje klierikas Petras ne tik mokÄ—si, bet ir dirbo vargonininku. Ä®stojus į seminarijÄ… du–tris kartus per metus kviesdavo į saugumÄ…, o parvažiavus atostogų į kaimÄ…, dar ir į KupiÅ¡kio rajonÄ…. Ne kartÄ… yra kalbÄ—jÄ™: – Norim tave padaryti tarybiniu kunigu. – AÅ¡ ir esu tarybinis, – atsakydavo klierikas Petras. – Koks gi tu tarybinis? – pasityÄiodami ir pasiÅ¡aipydami klausdavo saugumieÄiai. – Ar galiu bÅ«ti dar tarybiÅ¡kesnis: pasas tarybinis, baigiau tarybinÄ™ mokyklÄ…, gyvenu Tarybų SÄ…jungoje. Tad koks tarybiÅ¡kesnis dar galÄ—Äiau bÅ«ti? – Pats nesupranti, kÄ… kalbi, – sumiÅ¡Ä™ atsakydavo saugumieÄiai.
Mamos laidotuvių procesija prie SkapiÅ¡kio bažnyÄios. 1974 metai. SÅ«nus kunigas Petras Meilus stovi pirmoje eilÄ—je antras iÅ¡ deÅ¡inÄ—s. Nuotraukos iÅ¡ Janinos MikÄ—naitÄ—s-MeiluvienÄ—s albumo. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus rinkiniai. 1965 m. balandžio 10 d. vyskupas Petras Maželis 18 klierikų įšventino į kunigus. Visi įšventintieji kartu su vyskupu P. Maželiu Kauno arkikatedroje aukojo Å¡v. MiÅ¡ias. IÅ¡kilmingų primicijų nebuvo, jas buvo griežtai uždraudusi okupacinÄ— valdžia, už nepaklusnumÄ… žadÄ—dama atimti Kulto tarnautojo registracijos pažymÄ—jimÄ…, ir jie nebegalÄ—siÄ… dirbti dvasininkais. AntrÄ…jÄ… Velykų dienÄ… jaunas kunigas parvyko į savo gimtÄ…jÄ… parapijÄ… – SkapiÅ¡kį ir prie Å¡oninio Å vÄ. MergelÄ—s Marijos altoriaus aukojo pirmÄ…sias Å¡v. MiÅ¡ias. Choras, pamatÄ™s, kad Petras iÅ¡eina iÅ¡ zakristijos apsirengÄ™s kunigo drabužiais – Ä—mÄ— giedoti kitas giesmes – iÅ¡kilmingas. Oficialių primicijų palaiminimų nebuvo. Å v. MiÅ¡iose dalyvavo tik mama, broliai, keli giminaiÄiai – tad juos ir palaimino. Darbas parapijose Kunigas Petras Meilus labai troÅ¡ko dirbti savo Panevėžio vyskupijoje, taÄiau visÄ… gyvenimÄ… darbavosi Kauno arkivyskupijoje, keturiose vietose (Kaune, Å iauliuose, UkmergÄ—je, Eržvilke) ir septyniose parapijose. Be to, aptarnavo Paupio Å vÄ. Å eimos – JÄ—zaus, Marijos ir Juozapo parapijÄ…. Ilgiausiai – 29 metus – dirbta ir tebedirbama Kaune: 1963–1969 m. ir nuo 1990 m.; devynerius metus (1981–1990) – Eržvilke, Å v. Jurgio parapijoje (Raseinių dekanatas); aÅ¡tuonerius metus – UkmergÄ—je, Å v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo bažnyÄioje (1973–1981); 4 su puse metų – Å iauliuose, Å v. Petro ir Povilo parapijoje (1969–1973). Kaune vikarauta Å v. Juozapo, Å vÄ. JÄ—zaus Å irdies parapijose, klebonauta Å v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo arkikatedroje ir Å v. Antano PaduvieÄio parapijoje, altaristos pareigos einamos Å v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo arkikatedroje. Eitos įvairios pareigos: vikaro – 18 m., klebono – 20 m., altarista – nuo 2001 m. 1998 m. kun. Petrui Meilui buvo suteiktas monsinjoro titulas. Dirbdamas Å v. Antano PaduvieÄio parapijoje monsinjoras aÅ¡tuonerius metus buvo Bažnytinio tribunolo notaru, buvo ir Kauno miesto dekanu. Be darbų gausos parapijose, nuolatinio saugumo „dÄ—mesio“, monsinjoras atliko svarbių remontų ir puoÅ¡ybos darbų, reikalingų jo parapijos bažnyÄiai. 2001 m. balandžio 17 d. monsinjoras Petras Meilus buvo paskirtas altarista į Kauno Å v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo arkikatedrÄ… bazilikÄ… ir sugrįžo į jÄ… gegužės 17 d. Monsinjoras pasakoja, kad pagrindinis altaristos darbas klausykla, raÅ¡tinÄ— ir laidotuvių apeigos. Seniau raÅ¡tinÄ—je dirbo tris dienas, dabar – tik dvi. Interesantų raÅ¡tinÄ—je gana daug: monsinjoras randa kiekvienam reikalingÄ… žodį, kreipiantį į dvasines vertybes. Kas deÅ¡imt dienų eina į klinikas. „Einu ir einu“, – sako monsinjoras. O prie klausyklos visada nusidriekusi eilutÄ—, tikintieji laukia nuoÅ¡irdaus žodžio, pamokymų...
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Aistė, Eikanta, Eikantas, Eikantė, Eirimas, Eirimė, Eirimtas, Eirimtė, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Nodravas, Nodravė, Nogailas, Nogailė, Nogintas, Noginta, Putrimas, Simonas, Simona, Timonas. 
|
|
Jūs esate 9 004 191 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
