Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

VIRBALIŠKIAI – KAIMAS ŠALIA KUPIŠKIO MARIŲ

Aušra JONUŠYTĖ

2013−04−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Virbališkių jaunųjų ūkininkų ratelio nariai 1940 09 29. Pirmoje eilėje centre mokytojas Jonas Švelnys.
Nuotrauka iš Genovaitės Jurevičienės albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Peržiūrint mūsų krašto žmonių surinktus ar papasakotus kaimo gyvenimo epizodus, neretai akys krypsta į juose gyvenusius ar gyvenančius žmones, nuoširdžiai ir su meile pasakojančius apie savo gimtąjį sodžių, apylinkes. Virbališkių kaimo istoriją man perteikti padėjo buvusios mokyklos mokytojų-kraštotyrininkių Aldonos Čiurlytės ir Danutės Sokienės, Genovaitės Jurevičienės pasakojimai, rašytinė medžiaga.

Kėlimasis į vienkiemius

Buvę Pajuodupio dvaro lažininkai Virbališkių kaimo žmonės, prieš keliantis į vienkiemius, gyveno gana dideliame kaime, sudariusiame 52 šeimas. 25 iš jų buvo valakininkų, 18 turėjo pusvalakį, kiti šiek tiek mažiau. „Nusprendus keltis į vienkiemius gyventojai tam reikalui sudarė net ūkininkų komisiją, į kurią iš kaimo pasiūlė Antaną Barzdžiuką, Lauryną Katelę, Igną ir Romą Vaitiekūnus, matininką ir dar keletą žmonių. Žemės buvo suskirstytos pagal rūšį. Geriausios žemės už turimą valaką gavo po 15–16 ha, blogiausios – net iki 60“, – rašo D. Sokienė.

Mokiniai prie statomos mokyklos pamatų
1936 m.
Pirmoji kaimo mokykla ir mokytojai

Kaime gana anksti įkurta mokykla, žinių apie ją randame Lietuvos centriniame archyve saugomoje knygelėje, pavadintoje „Pamiatnaja knižka Vilenskovo učebnevo okruga na 1874 g.“. Čia rašoma, kad mokykla įsteigta 1867 metais. Tuo metu ir vėliau joje dirbo rusų tautybės mokytojai Afanasij Kirilov, Platon Valujev, Grigorij Rutkovskij ir kt. Vėliau mokytojais paskiriami lietuviai – 1908-aisiais V. Sakalauskas, apie 1915–1916 m. Juozas Kirstukas, 1918-aisiais darbavosi Ona Černiūtė. Po Pirmojo pasaulinio karo pradžios mokykloje moko šie mokytojai: 1920-aisiais M. Majauskaitė, 1921 m. A. Gudaitė, 1922 m. – M. Šukytė, 1923 m. Šimonelienė, 1924–1925 m. Elvyra Čiurlytė, 1926–1934 m. Ona Paurytė, Elena Martinėnaitė-Vanagienė ir kt.

Mokiniai su mokyklos vedėja Elena Martinėnaite-Vanagiene (paskutinėje eilėje centre)  prie mokyklos pastato, kuriame anksčiau buvo valsčiaus raštinė. 1932 m. balandžio 21 d.
Nuotraukos iš Aldonos Čiurlytės albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai
Petras Šimonis kultūrinės veiklos organizatorius

Didelę kultūrinę veiklą išvysto P. Šimonis, mokytoju dirbęs 1935–1939 metais.
Ypač buvo aktyvus jo vadovaujamas jaunųjų ūkininkų ratelis. Buvo organizuojami renginiai, vaidinimai mokykloje. „Atsimenu, kad mano mezginius vežė į Kupiškį parodai ir buvo eksponuojami tokioje didelėje salėje Kupiškyje, gal Apšegos. Rašydavome referatus apie savo ūkio darbus. Buvo melžimo kursai ir varžybos, kas karvutę greičiau pamelš, kieno iš mūsų gražesnis darželis. Aš atsimenu, kad laimėjau už darželius premiją“, – prisiminė G. Jurevičienė. Jaunųjų ūkininkų ratelio nariams buvo organizuota ekskursija į Kauną. „Važiavome iki Kupiškio, paskui iš Kupiškio traukiniu iki Kauno. Kartu su manimi važiavo vyresnysis brolis Alfonsas. Mus tik du tėvai išleido. Reikėjo mokėti po penkis litus už bilietą kiekvienam, o tuo laiku tai buvo nemaži pinigai“, – užrašyta G. Jurevičienės prisiminimuose. Jaunimas aplankė muilo fabriką ir gavo dovanų po muilo gabalėlį, žiūrėjo, kaip vyksta darbas skerdykloje.

Jaunųjų ūkininkų ratelio nariai prie Virbališkių mokyklos su savo darbeliais.
1937 m. gruodžio mėnuo.
Nuotrauka iš Jono Povilo Vaitiekūno albumo. Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniai.
P. Šimonis organizavo ekskursiją ir į Salų žemės ūkio mokyklą. Nemažai jaunimo iš Virbališkių ir aplinkinių kaimų, apie penkiasdešimt žmonių, pėsti keliavo. Tiek mokytojui batai nutrynė kojas, kad jis į kelionės pabaigą ėjo tik su kojinėmis, o nepratęs. Netoli kelionės tikslo vietiniai žmonės labai stebėjosi, pasakius vienam jaunuoliui, kad eina iš Vilniaus (kaimas prie Virbališkių), mat buvo galvojama, kad iš sostinės. Sutikę svečius vietiniai mokytojai, jaunieji ūkininkai aprodė ežerą, mokyklą, kartu nusifotografavo.
Jaunimui patikdavo organizuoti šokius, ypač Virbališkių mokykloje, ją pastačius. „Atvažiuodavo iš toli gražiais arkliais, papuoštais žvanguliais, ūkininkaičiai, o jų važiai – riestais galais. Kiek būdavo svieto, tai ir sunku beįsivaizduoti. Tada įeinant tai ir bilietą tekdavo pirkti, mat ir muzikantus labai gerus pasamdydavo. Ir jiems reikėdavo užmokėti“, – rašo Aldona Čiurlytė apie Virbališkių kaimo jaunimo pasilinksminimus.

Jaunieji ūkininkai ekskursijos metu Salose apie 1936–1937 metus. Penktasis iš dešinės mokytojas Petras Šimonis.
Nuotrauka iš Genovaitės Jurevičienės albumo. Kupiškio etnografijos
muziejaus rinkiniai
Kaimo auksarankiai

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimo gale gyveno amatininkai, reikalingi sodžiui. Kalvis Ainorius pats pasidirbo dviratį, iš jo išmoko Kazys Vaitiekūnas. 1908 metais kalviauti ėmėsi tėvas ir sūnus Jokubauskai. Prie dviejų priekalų, stovinčių kalvėje, dirbo vienu metu. Jokubauskai nukaldavo plūgus, apkaustydavo ratus ir roges, kaustė arklius. Kalvystės amatą gerai išmanė Kazys ir Pabijonas Varnauskai. 1936-aisiais metais kaime dirbo kalvis Petras Tuska. Meistravo, dirbo kalvystės darbus Juozapas Čiurlys, Povilas Tamošiūnas ir kt. Gabūs meistrai buvo Lionginas Puluikis, Povilas Blieka.

Marijona Dešriūtė-Čiurlienė gražiai mezgė ir siuvinėjo, drabužius siūdavo Domicėlė Dešriūtė, Emilė Vilkaitė, Barbora Čiurlytė, senosios siuvėjos Vlada Vaitiekūnaitė, Leonora Eigelienė dirbo pokario metais. Margaspalvius audimo raštus išvingiuodavo Uršulė ir Paulė Dešriūtės, Genovaitė Jurevičienė, Ona Vanagaitė ir kt. Batsiuvys Pranas Kairys ne tik buvo geras amatininkas, bet ir puikus muzikantas. Kazys Janiūnas pastatė Virbališkių, Skodinių, Vėžionių mokyklas, bažnytėlę Inkūnuose. Sakydavo, kad jis sugebėjo nesuklysdamas brėžinius skaityti, nors jokių mokslų nebuvo baigęs.

Renginio metu. Gedimino Kaluinos ir Žybarto Simonaičio iniciatyva, padedant vietiniams gyventojams, 2010 m. gegužės 21 d. Virbališkiuose atidengtas paminklinis akmuo senosios mokyklos atminimui.
Autorės nuotrauka
Daugelis sodiečių stebino ne tik amatais, bet ir mokėjimu burtis draugėn. Dar ir šiandien kaime gyva tradicija tęsti ir palaikyti senąsias šventes, kurias organizuoja Virbališkių bibliotekininkės Laima Čejauskienė, Lidija Mačiulienė, Laukminiškių kaimo muziejaus specialistė Janina Puronienė ir mokytoja-kraštotyrininkė Danutė Sokienė. Rengiami žymesnių kaimo istorijos tarpsnių, garsių kraštiečių gimimo metinių minėjimai, suburiantys draugėn ne tik dabartinius gyventojus, bet ir buvusius kraštiečius, išsibarsčiusius po visą Lietuvą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Arkadas, Arkadijus, Eirimė, Jaurimtas, Jaurimtė, Jautra, Jautrė, Norvydas, Norvyda, Norvydė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt