Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

SUKILIMO DALYVIŲ ŽYGIŲ VIETOMIS PO KUPIŠKIO RAJONĄ

Aušra JONUŠYTĖ

2013−04−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Paminklas 1863 m. žuvusiems sukilėliams prie Daršiškių.
Alvydo Ivoškaus nuotrauka
Sukilimas, vykęs 1863–1864 metais Lenkijos karalystėje ir buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prieš Rusijos imperijos valdžią, neaplenkė ir Kupiškio krašto. Keletą vietų, kurios tiesiogiai susijusios su sukilimu, panagrinėsime šiame straipsnyje.

Sukilimo dalyviai

Dalis Kupiškio apylinkių žmonių, prijautusių sukilėliams ir nusprendusių dalyvauti sukilime, telkėsi Žaliojoje girioje, kuri tuo metu tęsėsi Vabalninko, Subačiaus, Panevėžio ir Pumpėnų apylinkėse. Daugelis jų, kaip ir kitų vietovių sukilėliai, buvo ginkluoti dalgiais ir šakėmis, o šautuvus, pistoletus turėjo tik vadai.

Šimonių girioje buvę sukilėliai, kaip ir Mirabelio miške, įsirengę kalves gaminosi ginklus, trumpai ilsėjosi. Pasak kraštotyrininkės ir istorikės Tatjanos Gromakovos, kaip jai pasakojo senieji šimoniečiai, „visai šalia Šimonių girios buvusiame Gegužinių kaime buvo apsistoję sukilėliai.“

Šalia Šimonių girios buvusiame Gegužinių kaime, pasak senųjų šimoniečių, buvo apsistoję sukilėliai.
1863 m. kovo mėnesį sukilėliai užpuolė Kupiškio ir Šimonių valstybines įstaigas, sunaikino teismo bylas. Kupiškėnų kraštas ilgokai buvo sukilėlių valdžioje, čia veikė Boleslovas Kajetonas Kolyška, Kasparas Maleckis, Zigmantas Sierakauskas ir kiti. Dideles sukilėlių jėgas sujungė į Kauno guberniją atvykęs Z. Sierakauskas. Jo vadovaujamas 500 sukilėlių būrys 1863 m. balandžio 22 d. žygiavo per Skapiškį Biržų link. Skapiškio klebonas Dominykas Žukas jį pasitiko prie miestelio. Už tai vėliau rusų valdžia kleboną suėmė, tardė, paleido, bet netrukus ištrėmė į Omsko guberniją.

Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė aplanke „1863 m. sukilimas ir rusai sentikiai Kupiškio apylinkėse“, saugomame Kupiškio etnografijos muziejaus rinkiniuose, rašo: „Bakšėnų kaimo, Salamiesčio dvaro lažininkas Glaudelis dalyvavo 1863 metų sukilime. Jo būrio vadas buvęs Jegoras, iš Remeikių kaimo Ūsevičius Jurgis. Patys sukilėliai jį praminė Jegoru. Sukilėlių būrys, Jegoro vadovaujamas, buvo nuėjęs į Pabiržę, iki Medeikių. Medeikiai didelis kaimas, čia įvyko smarkus mūšis, kur sukilėliai buvo nugalėti ir išblaškyti.“

Skapiškio bažnyčia, kurios klebonas Dominykas Žukas pasitiko Zigmanto Sierakausko sukilėlių kariuomenę prie miestelio.
Autorės nuotraukos
Kovojo ir gudrumu

Po nesėkmingų kovų Biržų girioje dailininkas ir fotografas, pirmosios fotoateljė 1853 metais Panevėžyje įkūrėjas Eliziejus Liutkevičius tapo Antano Mackevičiaus pavaduotoju Šiaurės rytų Aukštaitijoje ir liko kovoti Žaliojoje girioje, netoli Antašavos. Šiose apylinkėse E. Liutkevičius išsilaikė iki lapkričio mėnesio 11 dienos, kada jis ir jo būrys buvo išduoti. Netikėtai užklupti sukilėliai buvo nugalėti. Čia žuvo ir pats būrio vadas.

Sukilimui nepavykus, Skapiškio miestelio apylinkėse kaip ir kitur lankėsi baudžiamieji kazokų būriai. Kadangi kalvio Aleksandro Šlapelio namai buvo gana erdvūs, tai ne kartą čia apsistodavo kazokai. Kai tik kazokai užmigdavo, kalvis tuoj paimdavo jų kardus ir nunešęs į kalvę žaizdre tiek įkaitindavo, kad kardai netekdavo savo kietumo, likdavo trapūs, greitai lūždavo. Be to, jis sugadindavo arklių pakinktus, sulankstydavo balno kilpas ir kitokių negerovių pridarydavo.

Narbutų kaimas, iš kurio po 1863–1864 metų sukilimo visi gyventojai ištremti į Sibirą.
Susekę, kas gadina jų kardus ir daro kitokią žalą, kalvį Šlapelį suėmė ir iki gyvos galvos ištrėmė į Sibirą, netoli Tomsko miesto.
Represijų sulaukė daug kupiškėnų – Bagdonių ir Narbutų kaimai iki paskutinio gyventojo buvo ištremti į Sibirą ir į jų vietas atsiųsti rusai.

Numalšinus sukilimą, 1864 m. Kupiškio apylinkėse dar slapstėsi valstiečio J. Mažeikos vadovaujamas būrys, tačiau tai jau buvo desperatiškas bandymas kovoti su daug galingesne jėga, nulėmusia mūsų krašto istoriją ilgiems metams.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Cilė, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt