Kupiškėnų mintys

2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Ulyčia

ALGIRDAS VENCKUS – „ŽMOGAUS AUGIMAS VYKSTA KASDIEN“

Banguolė ALEKNIENĖ

2013−04−04

Komentarai11    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Algirdas Venckus įsitikinęs, kad pasaulį verta pažinti iš įvairių pusių.
Autorės nuotrauka
Šiemet pokštauja gamta. Po Velykų laukuose stūkso sniego kalnai, nors jau balandis. Visi jau pavargome nuo to lengvo baltumo. Norisi ryškesnių spalvų, šilumos, prasčiausiai mums įprastos gamtos kaitos. Į širdį graužiasi nenusakomas nerimas – kas čia toliau bus su tuo mūsų pasauliu. Tokia gaidele apie gyvenimą ir kūrybą šiek tiek nekasdieniškai pasišnekėjome, anot mano pašnekovo, po Velykų pasvaičiojome, su mokytoju istoriku, tautodailininku tapytoju ir Rudilių Jono Laužiko pagrindinės mokyklos direktoriumi Algirdu Venckumi.

Istorikas ar tapytojas, koks jūsų pradas stipresnis?

Laimei ar nelaimei, man per daug įdomių dalykų yra. Dailė, istorija, geografija, kraštotyra, gamta, sportas – ties viena sritimi sunku susikoncentruoti. Manau, verta pasaulį pažinti iš įvairių pusių, ir per kūrybą, ir per žemišką buitį, net per konkretaus daikto istoriją. Antai Adomas Petrauskas buvo tikras pastarosios srities talentas, sugebėdavęs iš daikto įvykį, istoriją sukurti.

Mano pasirinkimams įtakos turėjo sutikti žmonės. Tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje didelį postūmį prie dailės gavau iš mokytojo Simono Sidabro. Tai buvo nepaprastas mokytojas – tik baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jaunas, su barzdele ir languotu švarku, iš kurio kišenės kyšojo spalvoti flomasteriai. Lankiau jo dailės būrelį. Vėliau su mokytoju ryšys nenutrūko iki pat jo mirties. Mokytojas liedavo labai įdomias akvareles ir savo pavyzdžiu uždegdavo ir mokinius bandyti, ieškoti, kurti. Nebuvo visiems žinomų tiesų transliuotojas. Tokie turėtų būti visi pedagogai. Panašus buvo ir kūno kultūros mokytojas Baltrėnas, uždegęs ne vieną vaiką žaisti futbolą. Tokie išskirtiniai mokytojai, sugebantys parodyti, kad jų dėstomas dalykas vertas dėmesio, ir šiais laikais gali sėkmingai konkuruoti su kompiuteriu. O jei atsitiks priešingai, tapsime valdomų reklamos, pilkų žmogelių minia. Manau, svarbu rasti proporciją tarp realios ir virtualios realybės. Deja, jau dažnokai mus supanti aplinka tampa antriniu dalyku. Antai vieną vasarą Kupiškyje viešėję mokinukai iš Vokietijos kartu su mūsų mokiniais keliavo po Biržų kraštą. Prie Širvenos ežero vokietukai susidomėję gaudė varlytes ir drugelius, o mūsų vaikai spaudė mobiliųjų telefonų mygtukus. Pastebiu, kad mokiniai jau beveik nepažįsta medžių, težino tik kelias paukščių rūšis. Kam šovė į galvą mokyklose panaikinti bandymų sklypus? Žmogus negali būti lavinamas tik ranka, kompiuteriu. Jam būtinas praktinis pažinimas. Todėl turime ugdymo duobes. Atsiliekame gamtos mokslų srityje, jau ir raštingumo karčius vaisius skiname.

Daug metų atidavėte meniniam vaikų ugdymui. Ar tokia veikla tebeturi prasmę šiuolaikiniame pasaulyje?

Yra dvi nuomonės. Vieni teigia, kad kiekvienas žmogus gali tapti savito stiliaus menininku. Nesu sutikęs nė vieno mokinio, kuris visiškai negalėtų piešti ar kito rankdarbėlio padaryti. Yra pavyzdžių, kad visą gyvenimą nieko bendra su daile neturintys žmonės ima brandžiame amžiuje tapyti ir pavyksta jiems įdomių dalykų sukurti.
Kiti teigia, kad menininkais gali tapti tik nedaugelis. Neužtenka vien rankos įgūdžių, reikia savito mąstymo ir požiūrio į gyvenimą. Antai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nepasižymėjo itin gera piešimo technika, bet jo mąstymo kryptis, originalumas, kompozicija – nepralenkiami. Čia esmė.

Ir su mokinukais panašiai. Mokykloje svarbu talentą pastebėti, bet dailės suvokėjo ugdymas ne mažiau reikalingas. Kaip reikėtų suprasti vizualius menus, kas šioje srityje vyksta pasaulyje, kaip vienas ar kitas reiškinys atsiranda? Suprasti ir sisteminti šiuos dalykus toli gražu ne kiekvienam iš mūsų lengvai sekasi. Čia guglinimas nepadės. Mokyklose mažoka 1 savaitinės dailės pamokos. Meninės pakraipos būreliai šią spragą padeda kamšyti. Daugiau nei dešimt metų vadovavau „Dagilio“ dailės studijai, kurią lankė 4–10 metų vaikai. Kuo vaikas jaunesnis, tuo jo darbeliai įdomesni. Iš jų kūrybos tiesioginių citatų nepasiėmiau, bet daug įdomių dalykų atradau. Įdomu, kad skirtingų tautybių ir temperamentų vaikų piešiniai labai skiriasi ir spalvų gama, ir kompozicija, spalvinimo greičiu.

Kas jus įkvepia kūrybai? Iš kur tas nelabai jūsų kūrybai būdingas tipiško aludės lankytojo portretas atsirado?

Pirmiausia reikia idėjos, paskatos, to, kas šią akimirką man įdomu. Įkvėpimo šaltinis gali būti pastatų siluetas, dažniau spalvų santykis. Gali kūrybą inspiruoti žmogus, socialinis reiškinys, atmetus neesmines detales. Kurdamas neturiu noro iš žmonių šaipytis. Kiek nereikalingų žmonių atsirado! Aludei jie rūpi tiek, kiek savo pašalpų ten suneša. Man pikta girdėti postringavimus, jog tokį gyvenimo būdą šie žmonės patys pasirinko. Jie išstumti iš gyvenimo – gal neteko darbo, išsiskyrė, dar kažkas nutiko ir prasidėjo riedėjimas žemyn. Turime socialinių darbuotojų, bažnyčią, daug visuomeninių institucijų. Reikėtų surasti išeitį. Nuo baudžiavos laikų būdavo pas mus tokiais bėdžiais rūpinamasi. Likimo valiai jų nereikėtų palikti. Mus visus tas socialinis fonas veikia. Drauge ir kūrybą, kurią aš priskirčiau kenksmingų įpročių kategorijai (šypsosi – aut. past.).

Ar to kenksmingo įpročio nesutramdo kasdienybės rutina? Kaip iš jos vaduojatės? Ar esate patyręs, kas yra nuobodulys?

Mėgstu kurti instaliacijas. Tai savotiškas žaidimas, tam tikras būdas kitaip pažiūrėti į daiktus, parodyti juos nekasdieniškoje aplinkoje. Atsiranda naujos medžiagos. Tuos šimtametę tradiciją turinčius koliažus gali dėlioti be galo. Pastaruoju metu žaidžiau su seno automobilio detalėmis, kūriau perpetum mobile improvizacijas.
Negaliu pasakyti, kad visiškai nenuobodžiauju. Yra neišvengiamos kasdienybės rutinos, būtinų atlikti darbų. Nesu iš tų vienos idėjos užvaldytų žmonių. Kažkaip išeina išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau dėl to rizikuoju nebūti kažkuo ypatingas. Kūrybos impulsai suteikia stiprybės ir aplinką nuspalvina naujomis prasmėmis.

Gal kitas žmogus kažką kita sukuria. Vis prisimenu Algirdo Bočiulio tapytus peizažus. Gal po kelių dešimčių metų ir mano žvilgsnį į Kupiškį kas nors prisimins. Iš anų laikų yra atėjęs savotiškas kūrybos mistifikavimas. Tačiau kūrėju gali būti ne tik menininkas. Žmogaus augimas vyksta ir pasireiškia įvairiomis formomis ne tik mokykloje. Vienas gal gražiai kiemą sutvarko, kitas namą nudažo. O man saviraiškos etalonas – garbaus amžius Likėnų gyventoja, savo noru ir savo rankomis tvenkinį iškasusi.


Skaityti komentarus (11)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Adeodatas, Emilas, Emilė, Emilija, Emilijonas, Emilijona, Judita, Rama, Ramantas, Ramantė, Ramvydas, Ramvydė, Ramė, Ramys, Ramotas, Saulenė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt