Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 19 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Talalojus

MAGAZINAI - PAMINKLAI LIETUVIų BADMEčIAMS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−08−02

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Subačiaus magazinas įtrauktas į keletą kelioninių maršrutų, tačiau šį pastatą pritaikyti verslui ar turizmui būtų itin brangu.
Važiuojant per Subačiaus centrą akį patraukia senas, bet įspūdingas, iš akmenų statytas pastatas. Mūsų krašto istorijos nežinantis turistas pagalvotų, kad tai koks nors dvaro statinys. Tačiau tai paprasčiausias grūdų sandėlis, vadinamasis magazinas. Juos rusų valdžia prieš beveik du šimtus metų įsakė statyti, kad apsaugotų žmones nuo bado. Mūsų rajone tokio sandėlio griuvėsiai dar likę ir Salamiestyje.

BandÄ— apsidrausti nuo bado

Lietuvą praeityje krėtė ne vienas sunkus, gyvybių pareikalavęs badmetis. Tokį reiškinį dažniausiai sukeldavo karas arba maras.
Sunkūs badmečiai lietuviams buvo 16 a. viduryje. Lietuvos statutuose tuomet netgi bandyta reguliuoti badaujančiųjų, kurie dėl bado parduodavo save ar savo vaikus, reikalus. Ypač sunkus Lietuvai buvo 1710 m. badas, kurį sukėlė karas ir maras. Badaujantieji ėmė masiškai parsidavinėti į baudžiavą (tokiu būdu nemažai baudžiauninkų įgijo turtingesni vienuolynai).

18 a. pabaigoje Lietuvą užėmus rusams šaliai buvo nederlingi metai, todėl ir vėl kilo didelis badas. O susisiekimas tuo metu buvo gana sudėtingas - parsigabenti iš kitų kraštų maisto atsargų buvo labai sunku. Todėl kad ateityje badmečiai nebesikartotų, caras Rusijos pavyzdžiu lietuvių dvarininkams įsakė statyti sandėlius, vadinamuosius magazinus, ir juose kaupti javų atsargas.

Tačiau šios priemonės ne itin gelbėjo nuo bado paprastus baudžiauninkus, nes dažnai supiltas javų atsargas dvarininkai išparduodavo. Todėl magazinai nepadėjo išvengti 1842 m. ir 1847-1848-ųjų badmečių. Blogos orų sąlygos maisto stygių sukėlė ir 1867 m. Po to didesnis badmetis Lietuvos jau nebeištiko.

O grūdų atsargos bado ir nelaimės atvejams kauptos ir vėlesniais metais. Nutiesus Lietuvos teritorijoje geležinkelio linijas (19 a. pabaigoje), magazinai įsikurdavo arčiau didesnių miestų.

Subačiaus magazinas dabar tuščias, jo langus piešiniais papuošė šio miesto gimnazijos mokiniai.
AutorÄ—s nuotraukos
Magazinas Subačiuje

Kupiškio rajone rezerviniai javų sandėliai stovėjo Pajuodupyje, Mirabelyje, Gyvakaruose, Gindviliuose, Skapiškyje, Salamiestyje ir Subačiuje. Tik du paskutinieji yra išlikę iki šių dienų.
Puikiai išsilaikęs 19 a. pradžioje iš akmenų mūrytas magazinas Subačiuje. Jis pastatytas pagal pavyzdinį projektą ir Lietuvoje tėra keturi analogiški pastatai.
Šis sandėlis dabar stovi pačiame miestelio centre. Tačiau 19 a. pradžioje jis priklausė Dvariškių kaimui. Ir pats magazinas stovėjo ant kelių, vedančių į aplinkinius kaimus, sankryžos, kad žmonės iš apylinkių galėtų patogiai suvažiuoti pasiimti grūdų.

1919-1920 m. Dvariškių kaime buvusio dvaro gyvenamo namo pastate pradėta statyti Subačiaus pradžios mokykla. Jos įkurtuvėms prasivertė ir tuomet jau nebenaudojamas magazinas. Išardžius jo medinius grūdų aruodus iš lentų sukalti suolai mokiniams.
Šiuo metu paminklosaugos objektu tapęs Subačiaus javų sandėlis tuščias. O kad būtų apsaugota nuo aplinkos ir žmonių poveikio, pastato langai užkalti kartono lakštais. Subačiaus gimnazijos mokiniai juos papuošė savo piešiniais.

Iširus kolūkiams magaziną privatizavo Subačiaus gyventoja Vida Kaupienė. Istorinį pastatą būtų galima panaudoti turizmui ar verslui. Tačiau tokiems pastatams, pasak savininkės, reikalingos milžiniškos lėšos - paminklosaugos objektų restauracijai keliami itin dideli reikalavimai.
Kupiškio ir aplinkinių rajonų turizmo informacijos centrai savo klientams rekomenduoja aplankyti istorinį pastatą Subačiuje. Jis įtrauktas ir į kai kuriuos turizmo maršrutus.

Salamiesčio magazinas statytas badmečiui, tačiau 20 a. pradžioje jame dar organizuota ir kultūrinė viekla. Šiandien šį pastatą mena tik akmenų griuvėsiai.
Nuotrauka iš Irenos Žiliuvienės archyvo
LikÄ™ griuvÄ—siai

Dar vienas valstybÄ—s rezervo sandÄ—lis 1825 metais pastatytas Salamiestyje. Dabar likÄ™ tik jo griuvÄ—siai.
Praeityje tai buvo didelis pastatas, mūrytas iš tašytų akmenų ir raudonų plytų. Į šį magaziną grūdus vežė dalis Vabalninko ir Kupiškio valsčių kaimų. Kol egzistavo magazinai, jų saugoti iš sodžiaus tekdavo eiti po du kartus per mėnesį.
Nustojęs veikti Salamiesčio grūdų sandėlis buvo naudojamas Salamiesčio dvaro reikalams.

1900-1907 metų sąjūdžio laikotarpiu šis pastatas tarnavo visuomeninei-kultūrinei veiklai. Jame vaidinti spektakliai, vyko susirinkimai.
1920-1939 metais apylinkės visuomeninės organizacijos (Lietuvos jaunimo sąjunga „Pavasaris“, Šaulių sąjungos Salamiesčio kuopelės) ruošdavo spektaklius.
1931 metais Žemės ūkio ministerija šį pastatą pardavė kauniečiui, kuris sugriovė magaziną ir medines konstrukcijas, dalį tašytų akmenų pergabeno į Kauną.

Atsakingas magazinieriaus darbas

Nuo bado mūsų krašto gyventojus turėjo apsaugoti ir dar du magazinai Pajuodupio dvare. Šiandien jų nebėra nė pėdsakų.
Tačiau 19 a. viename jų, pačiame Pajuodupio dvare, laikyti rugiai ir miežiai. Iš akmenų pamūrytame pastate palei sienas buvo iš rąstų sukrauti didelės talpos aruodai.
Kitas, iš sienojų statytas sandėlis stovėjo Gindvilių kaime.
Abu magazinai buvo be langų.

Juos saugojo ir prižiūrėjo valsčiaus vyrų renkamas magazinierius, kuris turėjo mokėti rašyti. Mat grūdų pristatytojas gaudavo pakvitavimą, pagal kurį valsčius apmokėdavo už grūdus. Be to, magazinierius tvarkė ataskaitą: turėjo žinoti, kiek magazine yra grūdų, kiek jų dar trūksta.
Valdžia tokiam darbininkui mokėjo aštuonis rublius algos per metus. Jis buvo atleidžiamas nuo valsčiaus uždedamų prievolių: nuo pastočių, kelių taisymo ir t. t.
Magazinierius prižiūrėdavo supiltus grūdus: juos vėdindavo, perpildavo. Kas rudenį seniūnijos vyrai magazinui atveždavo šviežių grūdų ir juos pakeisdavo į senus.
Bet ilgainiui ši tvarka iširo. Mat magazinierius, toliau gyvendamas, nesuspėdavo grūdų laiku išvėdinti ir jie sugesdavo.

Pajuodupio dvaro mūrinis magazinas 1909 metais perkūnui trenkus sudegė. Ilgai dar baltavo šio išdegusio pastato sienos. O Gindvilių kaimo magaziną likvidavus, jį nupirko Kikonių kaimo gyventojas Malinauskas ir iš jo sienų pasistatė namus.
Valsčius gelbėjo žmones
Grūdų sandėlis kadaise stovėjo ir Skapiškio valsčiaus žemėje. Žmonių pasakojimu, jis buvo pastatytas po baudžiavos panaikinimo. Čia Skapiškio apylinkės ūkininkai suveždavo pagal žemės plotą paskaičiuotą grūdų kiekį. Badmečiu sukauptas atsargas dalindavo žmonėms.

Jeigu kai kuriais metais nebūdavo būtinybės dalinti grūdų badaujantiesiems, grūdai grįždavo į ūkininkų aruodus. Bet nuėmę naują derlių žemdirbiai kiekvienais metais privalėdavo dalį jo atvežti į magaziną.
Skapiškio magazinas nustojo veikti tik po Pirmojo pasaulinio karo. Pastatas buvo nugriautas.

Tačiau įprotis bado metu dalinti žmonėms grūdus išliko ir vėliau kurį laiką. Valsčiaus rūpesčiu buvo prašoma ūkininkų jų aukoti aplinkiniams.
1907-aisiais buvo nugriautas medinis Gyvakarų magazinas. Jis stovėjo lauke prie pat vieškelio Kupiškis – Vabalninkas, ant Pyvesos upės kranto.
Išardžius sandėlio medines konstrukcijas Buivėnų sodžiuje pastatyta mokykla.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Aistė, Eikanta, Eikantas, Eikantė, Eirimas, Eirimė, Eirimtas, Eirimtė, Laisvūnas, Laisvūnė, Leonas, Nodravas, Nodravė, Nogailas, Nogailė, Nogintas, Noginta, Putrimas, Simonas, Simona, Timonas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 003 855

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]