Kupiškėnų mintys

2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

KERELIŲ PILIAKALNIS, ATSKLEIDĘS DAUGIAUSIA PASLAPČIŲ

Aušra JONUŠYTĖ

2012−07−19

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kerelių piliakalnio vaizdas pavasarį, XX a. pabaiga.
Nuotrauka iš Kupiškio etnografijos muziejaus rinkinių
Kerelių piliakalnis yra prie Kerelių kaimo, Skapiškio seniūnijoje. Jis įdomus tuo, kad jame archeologai rado įvairiausių radinių. Jis vienintelis, tyrinėtas XX a. pabaigoje Šiaurės rytų Lietuvos vakariausioje dalyje, ir vienintelis piliakalnis, tyrinėtas Kupiškio rajone.

Gyventojai

Pirmieji piliakalnio gyventojai įsikūrė 3 – 4 metrų aukščio kalvoje, besitęsiančioje išilgai pietvakarinio Kupos upelio kranto, maždaug 22 metrai nuo jo.

Kasamas žvyras prie Kerelių piliakalnio.
Prano Kulikausko 1955 metų nuotrauka
Gyvenvietei buvo parinkta aukščiausia – vidurinioji kalvos dalis.
Pačios aikštelės viršus tuo metu buvo gana nuolaidus ir žemėjo šiaurės rytinio šlaito link.
 Laikui bėgant, buvo stiprinami piliakalnio aikštelės pakraščiai klojant akmenų grindinius ir užpilant juos žemėmis.
Piliakalnio kultūrinis sluoksnis rodė, kad jame buvo gyventa ilgą laiką, nuo maždaug 1 tūkstantmečio pr. Kristų iki 6-ame amžiuje kilusio gaisro, kai piliakalnyje daugiau nebuvo gyvenama.
Naujos gyvenamosios vietos atsirado kiek toliau, palei Kupos upę.

Radiniai

Kasinėjimų metu piliakalnyje buvo rasta kaulo, akmens bei geležies ir žalvario dirbinių, keramika buvo brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi. Tirtoje aikštelėje buvo apie 170 dirbinių ir keli tūkstančiai keramikos šukių.

Geležies dirbiniai: 1 kirvis, 2, 3 pjautuvėliai, 4 yla, 5 lenktas peilis.
Daugiau negu pusė daiktų padaryta iš akmens ir kaulo.
Tarp jų 16 akmens dirbinių, kurių pusę sudarė pentiniai kirviai su skyle kotui išlikę fragmentais. Juos ištyrus paaiškėjo, kad tai galąstuvai, verpstukas.
Rasti naminių ir laukinių gyvulių ir žvėrių kaulai rodė, kad piliakalnyje gyvenusieji žmonės vertėsi gyvulių auginimu, medžiokle, augino grūdines kultūras, žvejojo.
Buvo aptikta lenktų peilių-pjautuvėlių, lietuviško tipo pjautuvėlių, verpstelių, trinamųjų girnų apatinis akmuo.
Nemažai kaulo dirbinių buvo skirti kailiams apdoroti, adikliai – nerti ir panašiai.
Iš kasinėjimų metu rastų 80 kaulinių dirbinių, didžiąją dalį sudarė darbo įrankiai, ginklai ir papuošalai, parodantys gyventojų užsiėmimą.
Labai nedaug žalvario dirbinių bylojo apie tai, kad jis vis dar buvo per brangus metalas, nors jo jau buvo aptikta ir Kerelių piliakalnyje.
Žalvario dirbinius gyventojai gamino maždaug nuo 1 tūkstantmečio pr. Kristų vidurio, o geležį – tik nuo pirmųjų amžių po Kristaus, ir sparčiai didėjo iš jos gaminamų dirbinių kiekis iki pat piliakalnio apgyvendinimo pabaigos.
Geležis buvo gaminama iš vietos balų rūdos.
Tai patvirtina pačiame piliakalnyje rastos dvi geležies gavimo krosnelės.

Gyventojų buitis

Apie tuo metu piliakalnyje gyvenusių žmonių dvasinį pasaulį galima spręsti iš rasto žvėries, gal būt briedžio, atvaizdo, išbraižyto akmens plokštėje, meškos figūrėlės iš plokščio smiltainio, iš įvairių gyvūnų ilčių pagamintų amuletų.
Iš pastarųjų galima spręsti, kokie šalia piliakalnio plytinčiuose laukuose veisėsi laukiniai žvėrys, buvę labai svarbūs čia gyvenusiems žmonėms apsirūpinant maistu ir drabužiais.
Vietos gyventojai taip pat užsiėmė ir keramikinių indų gamyba. Jų fragmentai parodė, kad tų indų puošyba buvo labai įvairi ir įdomi, priskirtina analogiška brūkšniuotosios keramikos kultūrai, kurios liekanų aptikta kasinėjant ir kitus piliakalnius ir senąsias gyvenvietes.
Vėlyviausiuoju gyvenimo piliakalnyje laikotarpiu keramikinius indus žmonės pradėjo gaminti lygiu, grublėtu, gnaibytu ir lygintu paviršiumi.

Pastatai

Kerelių piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės.
Gyventojai buvo įsikūrę pastatuose, stovėjusiuose šiaurrytiniame, šiauriniame, šiaurvakariniame ir vakariniame apgyvendintos aikštelės pakraščiuose.
Pastatai buvo antžeminiai, stulpinės konstrukcijos, keturkampio plano. Buvo rasti ir du apvalūs statiniai. Vėliau piliakalnyje atsirado ir daugiau naujų pastatų.
Pastatus saugojo stačių nusmailintų rąstų užtvaros, stebėjimo bokštelis, nuo kurio matydavosi apylinkės.
Kerelių piliakalnyje stovėję gyvenamieji namai turėjo lietuviams būdingus seniausių pastatų bruožus: pagrindinis įėjimas buvo galinėje dalyje, prieangis - pusiau atviras, pastoginiai tvarteliai įrengti prie namo šono, viduje atviras židinys. Turėjo keturšlaitį arba trišlaitį stogą, šlaitų susikirtimo centre buvo anga dūmams išeiti.
Tokie pastatai Lietuvoje buvo dar ilgą laiką naudojami, vėliau tobulinami, pritaikant juos prie kintančių gyvenimo ir buities sąlygų.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Arnulfas, Giedrė, Giedrius, Girvinas, Vytė, Vilhelmina, Vilė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt