 |
|
|
2024 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KERELIų PILIAKALNIS, ATSKLEIDÄ™S DAUGIAUSIA PASLAPÄIų
Kerelių piliakalnio vaizdas pavasarį, XX a. pabaiga. Nuotrauka iÅ¡ KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus rinkinių Gyventojai Pirmieji piliakalnio gyventojai įsikÅ«rÄ— 3 – 4 metrų aukÅ¡Äio kalvoje, besitÄ™sianÄioje iÅ¡ilgai pietvakarinio Kupos upelio kranto, maždaug 22 metrai nuo jo.
Kasamas žvyras prie Kerelių piliakalnio. Prano Kulikausko 1955 metų nuotrauka PaÄios aikÅ¡telÄ—s virÅ¡us tuo metu buvo gana nuolaidus ir žemÄ—jo Å¡iaurÄ—s rytinio Å¡laito link. Laikui bÄ—gant, buvo stiprinami piliakalnio aikÅ¡telÄ—s pakraÅ¡Äiai klojant akmenų grindinius ir užpilant juos žemÄ—mis. Piliakalnio kultÅ«rinis sluoksnis rodÄ—, kad jame buvo gyventa ilgÄ… laikÄ…, nuo maždaug 1 tÅ«kstantmeÄio pr. Kristų iki 6-ame amžiuje kilusio gaisro, kai piliakalnyje daugiau nebuvo gyvenama. Naujos gyvenamosios vietos atsirado kiek toliau, palei Kupos upÄ™. Radiniai KasinÄ—jimų metu piliakalnyje buvo rasta kaulo, akmens bei geležies ir žalvario dirbinių, keramika buvo brÅ«kÅ¡niuotu ir lygiu pavirÅ¡iumi. Tirtoje aikÅ¡telÄ—je buvo apie 170 dirbinių ir keli tÅ«kstanÄiai keramikos Å¡ukių.
Geležies dirbiniai: 1 kirvis, 2, 3 pjautuvÄ—liai, 4 yla, 5 lenktas peilis. Tarp jų 16 akmens dirbinių, kurių pusÄ™ sudarÄ— pentiniai kirviai su skyle kotui iÅ¡likÄ™ fragmentais. Juos iÅ¡tyrus paaiÅ¡kÄ—jo, kad tai galÄ…stuvai, verpstukas. Rasti naminių ir laukinių gyvulių ir žvÄ—rių kaulai rodÄ—, kad piliakalnyje gyvenusieji žmonÄ—s vertÄ—si gyvulių auginimu, medžiokle, augino grÅ«dines kultÅ«ras, žvejojo. Buvo aptikta lenktų peilių-pjautuvÄ—lių, lietuviÅ¡ko tipo pjautuvÄ—lių, verpstelių, trinamųjų girnų apatinis akmuo. Nemažai kaulo dirbinių buvo skirti kailiams apdoroti, adikliai – nerti ir panaÅ¡iai. IÅ¡ kasinÄ—jimų metu rastų 80 kaulinių dirbinių, didžiÄ…jÄ… dalį sudarÄ— darbo įrankiai, ginklai ir papuoÅ¡alai, parodantys gyventojų užsiÄ—mimÄ…. Labai nedaug žalvario dirbinių bylojo apie tai, kad jis vis dar buvo per brangus metalas, nors jo jau buvo aptikta ir Kerelių piliakalnyje. Žalvario dirbinius gyventojai gamino maždaug nuo 1 tÅ«kstantmeÄio pr. Kristų vidurio, o geležį – tik nuo pirmųjų amžių po Kristaus, ir sparÄiai didÄ—jo iÅ¡ jos gaminamų dirbinių kiekis iki pat piliakalnio apgyvendinimo pabaigos. Geležis buvo gaminama iÅ¡ vietos balų rÅ«dos. Tai patvirtina paÄiame piliakalnyje rastos dvi geležies gavimo krosnelÄ—s. Gyventojų buitis Apie tuo metu piliakalnyje gyvenusių žmonių dvasinį pasaulį galima sprÄ™sti iÅ¡ rasto žvÄ—ries, gal bÅ«t briedžio, atvaizdo, iÅ¡braižyto akmens plokÅ¡tÄ—je, meÅ¡kos figÅ«rÄ—lÄ—s iÅ¡ plokÅ¡Äio smiltainio, iÅ¡ įvairių gyvÅ«nų ilÄių pagamintų amuletų. IÅ¡ pastarųjų galima sprÄ™sti, kokie Å¡alia piliakalnio plytinÄiuose laukuose veisÄ—si laukiniai žvÄ—rys, buvÄ™ labai svarbÅ«s Äia gyvenusiems žmonÄ—ms apsirÅ«pinant maistu ir drabužiais. Vietos gyventojai taip pat užsiÄ—mÄ— ir keramikinių indų gamyba. Jų fragmentai parodÄ—, kad tų indų puoÅ¡yba buvo labai įvairi ir įdomi, priskirtina analogiÅ¡ka brÅ«kÅ¡niuotosios keramikos kultÅ«rai, kurios liekanų aptikta kasinÄ—jant ir kitus piliakalnius ir senÄ…sias gyvenvietes. VÄ—lyviausiuoju gyvenimo piliakalnyje laikotarpiu keramikinius indus žmonÄ—s pradÄ—jo gaminti lygiu, grublÄ—tu, gnaibytu ir lygintu pavirÅ¡iumi. Pastatai
Kerelių piliakalnis iÅ¡ Å¡iaurÄ—s vakarų pusÄ—s. Pastatai buvo antžeminiai, stulpinÄ—s konstrukcijos, keturkampio plano. Buvo rasti ir du apvalÅ«s statiniai. VÄ—liau piliakalnyje atsirado ir daugiau naujų pastatų. Pastatus saugojo staÄių nusmailintų rÄ…stų užtvaros, stebÄ—jimo bokÅ¡telis, nuo kurio matydavosi apylinkÄ—s. Kerelių piliakalnyje stovÄ—jÄ™ gyvenamieji namai turÄ—jo lietuviams bÅ«dingus seniausių pastatų bruožus: pagrindinis įėjimas buvo galinÄ—je dalyje, prieangis - pusiau atviras, pastoginiai tvarteliai įrengti prie namo Å¡ono, viduje atviras židinys. TurÄ—jo keturÅ¡laitį arba triÅ¡laitį stogÄ…, Å¡laitų susikirtimo centre buvo anga dÅ«mams iÅ¡eiti. Tokie pastatai Lietuvoje buvo dar ilgÄ… laikÄ… naudojami, vÄ—liau tobulinami, pritaikant juos prie kintanÄių gyvenimo ir buities sÄ…lygų.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Morkus, Oskaras, Tolys, Tolmantas, Tolmantė, Vygandas, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė. 
|
|
Jūs esate 9 008 363 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
