Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 18 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Talalojus

LAISVAMANIŲ KAPINIŲ LIKIMAS ISTORIJOS VINGIUOSE

Banguolė ALEKNIENĖ

2012−11−22

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio laisvamanių kapinės
taip atrodo šiuo metu.
Kupiškio kraštas nuo seno garsėjo savo laisvamaniais. Čia veikė Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius. Tad dėsninga, kad Kupiškyje po kelerių metų buvo įsteigtos ir vienos pirmųjų šalyje laisvamanių kapinės. Prieškario Lietuvoje, turinčioje tvirtas katalikybės tradicijas, tai buvo didelis kitos pasaulėžiūros žmonių pasiekimas.
Kad kraupių istorinių įvykių sūkurys neaplenkė šių kapinių, byloja dabartinis jų pavadinimas - laisvamanių, holokausto aukų ir tarybinių karių (1941-1945) kapinės.


Padėjo išeiviai

Kupiškyje 1931 m. įsikūrusiam Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyriui vadovavo Petras Vaitiekūnas, studijavęs filosofiją Pitsburgo (JAV) universitete. Jis 1921 m. grįžo į Lietuvą, lankė Kauno aukštuosius kursus, kur klausėsi psichologijos paskaitų. 1924 m. P. Vaitiekūnas apsigyveno Smilgių k., netoli Kupiškio, ir aktyviai būrė aplink save laisvamaniškų pažiūrų žmones. Šios draugijos skyriaus sekretoriumi buvo Kazys Jėčius iš Dūbiškių, iždininku - Povilas Krapavickas. Organizacijos veikloje aktyviai reiškėsi Petras Šinkūnas, Domas Jonušys, Juozas Madeikis ir kt.

Monumentas holokausto aukoms atminti Kupiškio laisvamanių kapinėse.
P. Vaitiekūno ir Amerikos lietuvių kupiškėnų (Jono Kulio, Andriaus Garičiūno, M. Čiurlio, Jono Juodakio ir kt.) klubo iniciatyva gimė mintis Kupiškyje įkurti laisvamanių kapines. Tokių kapinių prireikė dėl to, kad anuomet mirusių, vadinamųjų bedievių, nepriimdavo į kapines arba leisdavo juos laidoti tik jų patvoryje šalia savižudžių ar kitokių prasikaltėlių.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) buvo pradėtos rinkti aukos kapinėms steigti. Dalis jų pražuvo bankrutavus vienam bankeliui. Tačiau A. Graičiūno iniciatyva reikiamos lėšos visgi surinktos. Pinigai buvo siunčiami Račiupėnuose gyvenusiam draugijos iždininkui P. Krapavickui ir šios draugijos sekretoriui K. Jėčiui.

Monumentas holokausto aukoms atminti Kupiškio laisvamanių kapinėse.
Užtruko ketverius metus

1933 m. iš JAV atsiųstomis ir vietoje iš draugijos nario mokesčio surinktomis lėšomis P. Guros, P. Šinkūno ir K. Jėčiaus vardu iš Aukštupėnų gyventojo Povilo Matulionio nupirktas 3200 kv. m žemės sklypas. Jis buvo ant kalnelio, šalia Kupiškio, prie tuometinio kelio į Pandėlį. Po to sudarytas šio žemės sklypo dovanojimo Laisvamanių etninės kultūros draugijos Kupiškio skyriui aktas.

Iš pradžių šis sklypas metams buvo išnuomotas, nes neturėta lėšų jam aptverti. Su Amerikos lietuvių finansine paspirtimi per šį laiką pavyko surinkti reikiamą sumą pinigų. 1935 m. draugijos valdybos posėdyje buvo nutarta prašyti studento Karazijos padaryti kapinių aptvėrimo projektą, paruošta darbų sąmata.
1937 m. Vidaus reikalų ministerija draugijos skyriaus valdybai oficialiai leido steigti kapines Kupiškyje buvusiame P. Matulionio žemės sklype.

Grupė kupiškėnų po pirmųjų, Juozo Dūdos, laidotuvių Kupiškio laisvamanių kapinėse 1938 m. rugpjūčio 17 d.
Nuotrauka iš Kazio Jėčiaus archyvo, saugomo Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose
Atgulė ne tik laisvamaniai

Iškilmingas kapinių atidarymas ir pirmas laidojimas šiose kapinėse įvyko 1938 m. rugpjūčio 17 d. K. Jėčius 1982 m. vasario 6 d. laikraštyje „Komunizmo keliu“ taip aprašė to įvykio nuotaiką: „Tai buvo tikrai nepaprastas įvykis, padaręs didžiulį įspūdį miesto gyventojams. Gedulinga procesija lydėjo velionį Juozą Dūdą į naująsias kapines orkestrui grojant gedulingus maršus. Į gatves išsipylė minios žmonių ir slinko kapinių link. Jiems, matyt, buvo nesuprantama, kas čia dedasi. Visai nebe taip, kaip seniau. Būdavo numirs kur koks bedievis be išpažinties, be kunigo - nėra tokiam vietos kapinėse. Laidodavo tylom, patvory. O čia dabar... Negalėjo atsistebėti tokia pagarba.“

1940 m. laisvamanių kapinėse buvo palaidotas ir Juozo Dūdos brolis Jonas.
Čia ilsisi pirmieji Laisvamanių etinės kultūros draugijos Kupiškio skyriaus veikėjai J. ir J Dūdos, P. Vaitiekūnas, Lionginas Jonuška, Povilas ir Paulina Aleknos ir kt.
1941 m. Lietuvą pasiekus Antrojo pasaulinio karo mūšiams, Kupiškio laisvamanių kapinės tapo masinių žudynių vieta. Čia buvo sušaudyta ir masiniame kape palaidota apie 1000 kupiškėnų, daugiausia žydų. Žydų aukoms atminti pastatytas monumentas.
Laisvamanių kapinėse yra palaidota ir sovietinės armijos karių, žuvusių 1941-1945 m. Jų atminimui pagerbti pastatytas kario paminklas.

Ruošiant straipsnį buvo naudotasi Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriuje surinkta medžiaga apie ateistinės minties raidą Kupiškio krašte XX a. 3-4 dešimtmetyje.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Giniotas, Giniotė, Ginvydas, Ginvydė, Otonas, Romanas, Vesta, Vestina.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt