 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
TIKROS VERTYBÄ—S STIPRESNÄ—S Už LAIKMEÄIų VÄ—TRAS
1988 m. spalio 30 d. KupiÅ¡kyje iÅ¡kelta tautinÄ— vÄ—liava. Kai ateina gyvenimo branda, kai prabÄ—gÄ™s laikas virsta prisiminimais, kurie priartina pradžiÄ…. Pradžioje viskas jautru, pirmÄ…kart pamatoma, patiriama ir pajuntama. Ten, vaikystÄ—je, glaudžiasi stipriausi prisiminimai, Å¡eima, mama ir tÄ—tis, ten dar ramu ir saugu. Iki iÅ¡Ä—jimo į keliÄ…, vedantį iÅ¡ namų į pasaulio patirtis, kurios anksÄiau ar vÄ—liau paskatins atsigręžti atgal, apmÄ…styti, kÄ… įsidÄ—jai į kelionÄ™, ar užteko to, ar neiÅ¡mÄ—tei perniek tų dvasios, moralÄ—s vertybių. Apie materialias vertybes nekalbame, jos trumpadienÄ—s, sunyksta nuo vartojimo, dÄ—l jų neverta galvos sukti... Ä®domu, kÄ… apie gimtÄ…jį kraÅ¡tÄ…, jo sampratÄ… ir suvokimÄ… laiko tÄ—kmÄ—je svarsto kultÅ«ros žmogus, visÄ… brandų gyvenimÄ… dirbÄ™s kultÅ«ros bare. Ir sovietmeÄiu, ir atkurtos NepriklausomybÄ—s metais, tik kelerius pastaruosius metus pokyÄių pastÅ«mÄ—tas į kitÄ… veiklos sritį. Taigi pasikalbÄ—jome su tikru kupiÅ¡kÄ—nu, ilgameÄiu kultÅ«rininku Kaziu StanÄiku. “KroÅ¡tas brungiausias†- Å¡io laikraÅ¡Äio puslapio tema. Kas sutelpa, JÅ«sų požiÅ«riu, į tokį teiginį? Paprasti, visiems suprantami dalykai - tai žemÄ—, kalba, paproÄiai ir žmonÄ—s. Visa tai kinta su laiku, todÄ—l, manau, labai svarbu tÄ… paveldÄ… užfiksuoti knygose, almanachuose, žodynuose, enciklopedijose. Kad visa svarbi informacija, gimtinÄ—s žinios bÅ«tų sudÄ—tos į Å¡altinius, kuriuos mÅ«sų vaikai, anÅ«kai, kai suvoks, kad nori žinoti apie savo Å¡aknis, galÄ—tų atrasti, atsiversti, perskaityti. Ar to bereikia, jeigu yra visažinis “Googleâ€? Kaip tik “gÅ«glasâ€, priartinÄ™s visÄ… pasaulį prie mÅ«sų namų, parodÄ—, kokios trapios yra naujausios žmogaus sukurtos technologijos ir visi iÅ¡radimai. Ä®vairiausiuose pasaulio kraÅ¡tuose siauÄiantys gamtos kataklizmai, žemÄ—s drebÄ—jimai, cunamio bangos, branduolinÄ—s katastrofos, nenuspÄ—jami ir nesuvaldomi taifÅ«nai per kelias minutes nuÅ¡luoja nuo žemÄ—s pavirÅ¡iaus visÄ… žmogaus kÅ«rybÄ… ir patį žmogų. Ä®sivaizduokime, nelieka elektros, koks bÅ«tų gyvenimas net paÄiame moderniausiame daugiabutyje, kaip žmogus iÅ¡gyventų be kompiuterio, televizoriaus, mobilaus telefono ryÅ¡io. Jis - bejÄ—gis, vargÅ¡as... Taip pamÄ…sÄius, raÅ¡tas vis dÄ—lto yra tikra vertybÄ—.
“Žmogaus ir visuomenÄ—s gyvenimo pamatinÄ—s vertybÄ—s nepavaldžios politiniams lūžiamsâ€, - teigia kupiÅ¡kÄ—nas Kazys StanÄikas, prieÅ¡ kelis deÅ¡imtmeÄius buvÄ™s visuomenÄ—s pokyÄių centre. 1988 m. spalio 9 d. SÄ…jÅ«džio mitingas prie Pyragių ežero, renginį vedÄ— K. StanÄikas. Kažin, ar buvo civilizacijos istorijoje žmonių karta, kuriai nebÅ«tų tekÄ™ iÅ¡gyventi kokio nors netikÄ—to lūžio, virsmo. Nieko nÄ—ra amžino ir sustingusio, viskas nuolat keiÄiasi, dÄ—l to neverta nei skųstis, nei nerimauti. Yra nuolatinis vyksmas. Jeigu galÄ—tume į dabartį pažvelgti iÅ¡ ateities, pamatytume, kad tai natÅ«ralu ir, ko gero, visa tai vyksta į gera. IÅ¡ pirmo žvilgsnio žmonija neatpažįstamai keiÄiasi, nes auga progresas, bet žvilgtelÄ—kime į antikinÄ™ literatÅ«rÄ…. Å imtmeÄiai, net tÅ«kstantmeÄiai nepakeiÄia pamatinių moralÄ—s vertybių: žmonių silpnybÄ—s, ydos tada ir dabar tokios pat, siektinos dorybÄ—s - irgi. GobÅ¡uolių, pavyduolių pilna, aferistų irgi. Valdžiai ir turtui tarnaujanÄių - gausybÄ—, pataikÅ«nų, dÄ—l gerovÄ—s besižeminanÄių irgi ne vienas ir ne du. Daugelis dabar dejuoja, kad esÄ… sovietmeÄiu buvo geriau, visi žmonÄ—s turÄ—jo darbÄ…, gavo uždarbį, kad ir menkÄ…, bet galÄ—jo iÅ¡gyventi. JautÄ—si ramÅ«s. Dabar baisu, nes kiekvienam reikia pirmiausia paÄiam rÅ«pintis savimi. Bet juk tai yra naujiena tik sovietmeÄio žmogui. Tarpukariu lietuviai, visi socialiniai sluoksniai jau buvo suradÄ™ savo niÅ¡as. IÅ¡ istorijos prisimename, senoliai pasakojo, koks siaubas buvo daugeliui žmonių, 19 amžiuje panaikinus baudžiavÄ…. Klaiku, nebeliko pono, kuris lieptų eiti kasdien į darbÄ…... Argi nÄ—ra panaÅ¡umo su Å¡iais laikais, kai suirus kolÅ«kiams, kaimo žmonÄ—s sutriko: kÄ… dabar daryti, jeigu niekas nieko neliepia? Ir ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojui tas pats baisumas, jeigu jo įmonÄ— bankrutavo, jis jauÄiasi bejÄ—gis. O reikia imtis veikti kÄ… nors, ir iÅ¡ menko dalyko kartais gimsta geros idÄ—jos.
1989 m. birželio 14 d. surengtas pirmasis Gedulo ir vilties mitingas KupiÅ¡kio geležinkelio stotyje. K. StanÄikas - antras iÅ¡ deÅ¡inÄ—s. Nuotraukos iÅ¡ SavivaldybÄ—s vieÅ¡osios bibliotekos archyvo Kai kurios - tikrai. Anuomet viskam dirigavo vienintelÄ— partija, o dabar - valdanÄioji. Tebesame taip įpratÄ™ visi, nesipiktiname. MÅ«sų valdininkai juk jauÄiasi ponais, nors nieko nÄ—ra labiau laikino už juos. Visi laiko savaime suprantamu dalyku, kad, tarkim, darbo vietÄ… bent jau biudžetinÄ—je įstaigoje lengviau gausi, jeigu priklausysi valdanÄiajai politikų daugumai arba bÅ«si karÅ¡tas jų rÄ—mÄ—jas. Jeigu žmonÄ—s drįstų tuo vieÅ¡ai piktintis, netoleruoti, valdžia taip nesielgtų. MÅ«sų valdžia yra demokratiÅ¡kai renkama, ji turÄ—tų visada dirbti dÄ—l žmonių, visada su jais tartis. Atrodo, tokie lÅ«kesÄiai niekada neiÅ¡sipildys? KodÄ—l, Å¡tai rinkimams artÄ—jant labai juntama, kaip politikai pasiilgÄ™ tautos. Tik tautai reikÄ—tų iki pat kitų rinkimų nepaleisti valdžios nuo pavadžio. Atrodo, kad nutolome nuo savo pokalbio temos, politika visiems dabar ant liežuvio... Nemanau, kad nutolome. Jeigu manÄ™s paklaustumÄ—te, kas suvienija ekonomikÄ…, socialinį gyvenimÄ…, politikÄ…, kas yra visos valstybÄ—s pamatas ir pagrindas, kas turi virÅ¡enybÄ™, atsakyÄiau - kultÅ«ra, kultÅ«ringumas plaÄiÄ…ja prasme. Jeigu mÅ«sų visuomenÄ— turÄ—tų tokį supratimÄ… ir tokį prioritetÄ…, tikrai per dvideÅ¡imt atkurtos NepriklausomybÄ—s metų nebÅ«tume prigyvenÄ™ tokį žmonių susiskaidymÄ…, susiprieÅ¡inimÄ…, tokius ryÅ¡kius turtinius skirtumus, nereikÄ—tų dabar kaip didžiausiÄ… naujienÄ… kurti kaimų bendruomenes (jos Lietuvoje, nors ir neoficialios, visada buvo, turÄ—jo didelį autoritetÄ…, galiÄ…). Ar galÄ—jo kas pamanyti, kad bus Lietuvoje tiek daug socialinių darbuotojų, kuriems reikÄ—s rÅ«pintis apleistais senukais, atstumtais vaikais, nes jų tÄ—vai, darbingi žmonÄ—s, arba emigravÄ™, arba socialiai degradavÄ™. Neviltis visuomenÄ—je randasi iÅ¡ supainiotų vertybių, iÅ¡ valdžios netinkamai pasirinktų prioritetų. Ar valstybei valdyti pas mus pasitelkiama geriausiÄ… iÅ¡simokslinimÄ… gavusi naujoji karta, protingi jauni žmonÄ—s? Ne, tik savi, lojalÅ«s, lengvai valdomi ir paklusnÅ«s, kuriems svarbu neiÅ¡siÅ¡okti, nesuerzinti savo virÅ¡ininko... Å vietimas ir kultÅ«ra valstybei turÄ—tų rÅ«pÄ—ti pirmiausiai, paskui rastųsi visa kita. Tai gerai suvokÄ— mÅ«sų okupantai, pirmiausia ir nukirtÄ™ Å¡aknis - į SibirÄ… trÄ—mÄ™ mokytojus, inteligentus, organizacijų vadovus, bendruomenių aktyvistus. Tai suvokus, kÄ… daryti žmogui, pilieÄiui, kuris mato, kad jis paliktas sau, kad valdžiai rÅ«pi tik ji pati, kad nematyti artimoje ateityje lengvesnio gyvenimo?.. TurbÅ«t kiekvienas žmogus savaip supranta gyvenimo lengvumÄ… ar sunkumÄ…. Kad ir jausdamiesi dabar vargstantys, turbÅ«t negyvename taip, kaip mÅ«sų tÄ—vai ar senoliai aname Å¡imtmetyje. Galima filosofuoti, o galima, tarkim, ...pasiimti krepšį ir traukti į miÅ¡kÄ… grybauti. Ko žmogus eina miÅ¡kan? Tikisi daug baravykų, kitų gerų grybų surasti - toks idealus bÅ«tų tikslas. Bet kažin ar suras, kai kam gal ir pasiseks iÅ¡ karto. Taigi sumes į krepšį Å«mÄ—des, gruzdus, lepÅ¡iukus. PasukÄ™s namo, ko gero, baravykų pulkÄ… atras, toks likimo pokÅ¡tas dažnai nutinka. Taigi žmogui reikia veiklos Å¡iÄ… dienÄ…, nemÄ…stant apie deÅ¡imtmeÄių, Å¡imtmeÄių perspektyvas. Å ios dienos sprendimas - grybai, pats pavalgei, jei turi su kuo, pasidalijai, kas atliko, pardavei. Ateis kita diena, ji turÄ—s savo sprendimus. Kam labai Å¡irdį drasko žvilgsnis į turtingesnio kaimyno kiemÄ…, verta prisiminti paprastÄ… tiesÄ…: ir milijonieriaus, ir paskutiniojo klipatos gyvenimo takas nuves prie tų paÄių vartų į anapus, jokie turtai nuo to neiÅ¡pirks. Tiesiog nÄ—ra priežasties rÅ«stauti ant savo gyvenimo, jis keiÄiasi, baravykų visi anksÄiau ar vÄ—liau surandame, svarbu, kaip patys savo gyvenimÄ… vertiname. Viskas, kas nutinka, yra patirtis, kuri ko nors iÅ¡moko. O sugrįžtant prie savo gimtojo kraÅ¡to, kokiÄ… saugiÄ… vietelÄ™ mÅ«sų sujauktuose gyvenimuose jam surasti? MÅ«sų senoliai sakydavo: savo gryÄioj ir patamsy gali vaikÅ¡Äioti. NesigÄ—dykime gimtinÄ—s, saugokime, neiÅ¡važiuokime, neparduokime kitiems. Kiti taip nemylÄ—s, nevertins. Jiems bus tik namai, tik kiemas, o mÅ«sų Äia - Å¡aknys, gyvos ir tvirtos.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 007 213 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
