Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Talalojus

KUPIšKėNų KLėTYS IR KLėTELėS

Aušra JONUŠYTĖ

2012−08−30

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vlado Dagio klėtis Pelyšių kaime su prieklėčiu galiniame fasade.
Svarbią vietą šalia gyvenamojo namo kupiškėnų krašte kaip ir visoje Lietuvoje užėmė klėtys. Jos sudarė kartu su namu ir ūkiniais pastatais - tvartu bei klojimu - sodybos branduolį.

Mūsų protėvių statytų ir dalies rajono gyventojų išsaugotų klėčių ir klėtelių nuotraukas numatoma sudėti į šešiasdešimt keturių puslapių albumą su apibendrinančiais architekto, profesoriaus Jono Minkevičiaus ir istorikės Aušros Jonušytės straipsniais bei jų vertimu į anglų kalbą.
Albumo parengimo darbus finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Julijos Elenos Keršienės sodyba Pelyšių kaime. Dešinėje vienos dalies klėtis statyta
 1869 metais.
Sodyboje pastatytoje klėtyje jos savininkai laikė ūkyje išaugintas grūdines kultūras. Joje vasarą, kartais ir žiemą, miegodavo jaunieji šeimos nariai, samdiniai. Klėtyse tarpukario metais stovėjo būsimųjų nuotakų kraičių skrynios ir spintos su išeiginiais drabužiais.

Šiuo metu klėtyse laikomi nebereikalingi drabužiai ir rakandai, bitininkystės reikmenys. Kaimo turizmo sodybos klėtyje Obonių kaime ir Adomo Petrausko klėtelėje Uoginiuose įrengti muziejai, o paveikslų galerija klėtyje įkurta dar kolūkiniais metais Viktariškių kaime. Dabar kai kuriose klėtyse ir klėtelėse vis dar pilami grūdai, laikomi miltai, yra išlikusių lovų pailsėti ir netikėtai atvykstantiems tolimesniems giminaičiams.

Dviejų dalių klėtis su padargine viduryje Tomo Stanio sodyboje Siaurių kaime.
Mano tyrinėtos klėtys XIX a. pabaigoje ir tarpukario metais buvo statomos vienos ir dviejų ar net trijų dalių supilti grūdams ir apgyvendinti samdiniams bei šeimos nariams, kad jie turėtų, kur miegoti po ūkio darbų. Vienos dalies klėtyse buvo tik vienas aruodas grūdams. Labai retai iš karto ūkininkas galėjo pasistatyti trijų dalių klėtį. Dažniausiai statydavo vieną, o kai būdavo reikalas - padidėdavo šeima - pasiruošę medžiagos, prie pirmosios klėties pristatydavo dar dvi ar vieną dalis po vienu stogu. Žiūrint iš antrosios klėties pusės atrodydavo kaip vienas gana ilgas pastatas, o klėčių sujungimų vietas parodydavo sienų rąstų sunėrimai.

Albino Stumbrio klÄ—tis (kairÄ—je)
Varaniškių kaime.
Prieklėčiai su stulpeliais neretai gana ilgam stogo kraštui paremti, kai kada su juose įrėžtu kryžiaus ženklu prie klėties, kurioje miegodavo merginos, suteikdavo pastatams puošnumo.
Klėčių ir klėtelių duris darydavo masyvias, sukaltas iš dviejų eilių lentų, nudažydavo dviejų ar kelių spalvų dažais.

Iš lauko matoma pirma lentų eilė buvo puošiama įvairiais geometriniais ornamentais, su nedideliais langeliais šalia jų. Pasak Stasės Kibienės iš Karaliūnų kaimo, pro juos, kai nebūdavo stiklo, kaimo berniokai galėdavo įkišti ranką ir atidaryti skląstį iš vidaus.
Jonas Venckus iš Terpeikių vienkiemio pasakojo, kad vietiniai samdiniai tuoj pat sustabdydavo kiekvieną nepažįstamą vyriškį ir teiraudavosi, ko jam reikia, jei pamatydavo, kad jis sukiojasi netoli klėties, kurioje miegodavo pas ūkininką Jėčių tarnaudavusios merginos. Daug nuotykių ir atsitikimų, susijusių su šalia namų stovėjusiomis klėtimis ir klėtelėmis, dar išlikę sodiečių atmintyje.

Vienos dalies klėtis Stasės Gnižinskaitės sodyboje Lukonių kaime. Statyta apie 1900 metus Danieliaus Gnižinsko sodyboje.
Klėtys ir klėtelės buvo ne tik laisvalaikio nuotykių objektas, bet ir vieta, kur kaimiečiai rinkdavosi gegužinių pamaldų (mojavos) giedoti, o po jų jaunimas ir vakaruškas surengdavo kieme. Pasak Puponių I kaime gyvenančios Emilijos Merkienės, jos šeimos nedidelėje klėtelėje buvo pakabinami šventi paveikslai, atnešti net iš kelių kiemų. Juos papuošdavo vainikais, nupintais iš lapuočių medžių šakų, uogienojų ir tuo laiku darželiuose bei laukuose žydinčių gėlių. Klėtyje ant stalo, užtiesto balta staltiese, padėdavo kryželį, o prie jo iš abiejų pusių dvi suskintų gėlių puokšteles vazelėse. Mojavos metu dalis žmonių melsdamiesi, giedodami giesmes klūpėdavo, senesni sėdėdavo. Po pusvalandžio pasimeldus prasidėdavo jaunimo linksmybės, neretai trukdavusios net iki paryčių, o jų metu eidavo ratelius, dainuodavo ir šokdavo. Tai buvo bene svarbiausias jaunimo pasilinksminimas prieš didžiuosius vasaros ir rudens darbus.

Trijų dalių klėtis Romos Jėčiuvienės sodyboje Terpeikių vienkiemyje.

Stasės Kibienės klėties Karaliūnų kaime
užraktas.

Buvusi Petro Petrulio dviejų dalių klėtis su
padargine viduryje.
AutorÄ—s nuotraukos

Stasės Kibienės klėties Karaliūnų kaime užraktas
iš vidaus.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bertoldas, Helmutas. Mantvydas, Mantvyda, MantvydÄ—, Preivainas, PreivainÄ—, Preivilas, PreivilÄ—, Preiviltas, PreiviltÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 983 036

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]