|
|
|
Sveikata KITOKS POžIūRIS į SENYVO AMžIAUS žMOGų (II)
Nida Å ULCIENÄ– |
2010−07−29 |
 Liepos 22 d. „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ numeryje, „Sveikatos“ puslapyje, publikavome interviu su Miunchene gyvenanÄia ir dirbanÄia lietuve Dominika DJURIC apie socialinių darbuotojų rengimÄ… Vokietijoje ir jų darbÄ… su seneliais.
Tęsiame pokalbį su pašnekove.
Kaip senukai reaguoja į tai, kad juos prižiūri užsienietė?
Jiems tai neturi jokios reikÅ¡mÄ—s. Svarbu kaip atliekamas darbas, bendraujama su slaugomu žmogumi. Mane labai gerai priima ir vokieÄiai, ir rusai. Rusai senukai dažnai klausia, kaip pasigaminti lietuviÅ¡kų cepelinų, nes jaunystÄ—je yra atostogavÄ™ Lietuvoje – Kaune, Druskininkuose, Palangoje. Daugumai jų Lietuva asocijuojasi bÅ«tent su lietuviÅ¡kais cepelinais. Prisiminimai, pokalbiai apie abiem pusÄ—ms žinomas vietas padeda rasti bendrÄ… kalbÄ…. Tai labai suartina ir pamažu tampame lyg artimi žmonÄ—s.
Kai atostogauji, kas tave pakeiÄia?
Yra žmogus, kuris mane pakeiÄia. TaÄiau kai grįžtu iÅ¡ atostogų, mano senukų reakcija bÅ«na labai įvairi: vieni iÅ¡ ilgesio apsiverkia, kiti nori pamatyti nuotraukas, kur atostogavau, praÅ¡o papasakoti kur buvau, kÄ… veikiau. Yra net tokių, kurie praÅ¡o atvežti lietuviÅ¡ko medaus.
JauÄiu, kad ne tik aÅ¡ juos globoju, bet ir jie nuoÅ¡irdžiai manimi rÅ«pinasi, duoda patarimų, kaip pasielgti vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje – ypaÄ jeigu tai susijÄ™ su Å«kiÅ¡kais darbais. Jiems patinka, kad kai kuriuos nesudÄ—tingus darbus patikiu padaryti patiems.
Pavyzdžiui?
PrižiÅ«riu vienÄ… senutÄ™, kuri serga cukriniu diabetu ir labai blogai mato, taÄiau kiekvienÄ… penktadienį laukia, kada abi eisime nuo daiktų valyti dulkių. Žinoma, Å¡io darbo ji viena nepajÄ—gs gerai padaryti, todÄ—l aÅ¡ einu iÅ¡ paskos ir jai padedu. Labai svarbu, kad ji jaustųsi reikalinga ir turÄ—tų savo pareigas namuose.
Ar daug tavo slaugytų senolių išėjo Anapilin?
Taip, daug prižiÅ«rÄ—tų senukų jau nebÄ—ra. Ten į mirtį žiÅ«rima ramiai – tai yra neiÅ¡vengiama. Gal todÄ—l stengiamasi iÅ¡ gyvenimo paimti viskÄ…, ir mokama džiaugtis kiekviena diena. Å i tema seniems žmonÄ—ms nÄ—ra tabu. Apie mirtį jie kalba ramiai. Man taip pat teko bÅ«ti Å¡alia mirÅ¡tanÄio žmogaus. Kai matai, kad jau daugiau niekuo negali padÄ—ti žmogui, geriau nesiblaÅ¡kyti, o leisti ramiai iÅ¡eiti.
Yra net sukurta mirties teorija, kur įvardijamos pakopos, kurias beveik kiekvienas pereiname. Sunkia liga susirgÄ™s žmogus pirmiausiai viskÄ… neigia, paskui pyksta ant aplinkinių ir ieÅ¡ko kaltų, vÄ—liau pripažįsta esamÄ… situacijÄ… ir galop su ja susitaiko. TÄ… patį iÅ¡gyvena ir serganÄio žmogaus artimieji, tik jiems dar reikia laiko, kad po savo žmogaus mirties iÅ¡moktų gyventi be jo.
Sakei, jog Vokietijoje stengiamasi, kad senolis kuo ilgiau galėtų gyventi savo namuose, savo aplinkoje. Visgi kokiais atvejais seneliai apgyvendinami senelių namuose?
Ä® senelių namus jie papuola tik tuomet, kai reikia priežiÅ«ros visÄ… parÄ…. Kitais atvejais senais žmonÄ—mis rÅ«pinasi į namus atvykstantys socialiniai darbuotojai. Buvo viena moÄiutÄ— - beveik Å¡imtametÄ—, kuri gyveno su seserimi, taÄiau jai mirus, liko viena – daugiau jokių artimųjų nebuvo. Iki pat paskutinÄ—s galimybÄ—s ji gyveno savo namuose, taÄiau, kai kelis kartus buvo rasta iÅ¡kritusi iÅ¡ lovos ir susižalojusi, buvo nusprÄ™sta, kad jai reikia priežiÅ«ros visÄ… parÄ…. Tuomet senutÄ— buvo apgyvendinta senelių namuose.
Ä®statymuose yra numatyta, kad į senelių namus gali pakliÅ«ti asmenys, sulaukÄ™ 87-94 metų. Žinoma, esant bÅ«tinybei jie priimami ir anksÄiau.
Kokia senelių priežiūros idėja labiausiai sužavėjo?
Vokietijoje nÄ—ra vienišų, likimo valiai paliktų senelių. Miunchene yra taip vadinamieji senelių centrai. Tai kažkiek primena vaikų darželius. Savo tÄ—vus prižiÅ«rintys vaikai taip pat turi gyventi normalų gyvenimÄ…, vykti į darbÄ…. Jie tuose senelių centruose gali kelioms valandoms atvežti sunkiomis ligomis serganÄius tÄ—vus. Ten senoliai yra tinkamai prižiÅ«rimi. Senelių centrai labai populiarÅ«s ir mÄ—giami paÄių senelių, nes jie gali tarpusavyje bendrauti. Ten netgi savo chorÄ… jie yra subÅ«rÄ™. O su kokia meile ir supratimu seneliai padeda vienas kitam, rÅ«pinasi! Manau, kad tokių centrų labai reikÄ—tų Lietuvoje. Tai bÅ«tų didelis žingsnis į priekį senų žmonių priežiÅ«ros srityje.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis.
|
