|
|
|
Sveikata KITOKS POžIūRIS į SENYVO AMžIAUS žMOGų (I)
Nida Å ULCIENÄ– |
2010−07−22 |
Turbūt nėra žmogaus, kuris nesvajotų apie orią, gražią senatvę. Kiekvienas senolis nori, kad su juo būtų gerai elgiamasi, juo rūpinamasi.
Lietuvoje bemaž kiekviename rajone yra socialinių paslaugų centrai, arba, paprasÄiau sakant, senelių globos namai, tiems senoliams, kurie neturi artimųjų ir savo gyvenimo dienas leidžia tokiose įstaigose. Deja, jos turi nelabai gerÄ… vardÄ…, o kartais ten vyraujantis požiÅ«ris į senyvÄ… žmogų žeidžia ne tik jį.
Apie socialinių darbuotojų darbą su garbaus amžiaus sulaukusiais senoliais mielai sutiko pasidalyti mintimis jau dvyliktus metus gyvenanti ir dirbanti socialine darbuotoja Miunchene (Vokietija) lietuvaitė Dominika DJUREC.
Kas paskatino pasirinkti socialinio darbuotojo profesiją ir išvykti dirbti toli nuo namų?
Lietuvoje buvau baigusi visai kitÄ… specialybÄ™, taÄiau kaip ir daugumai jaunimo norÄ—josi pakeliauti, pamatyti, kaip kitur gyvena žmonÄ—s. Taip atsidÅ«riau Miunchene. Ten visai netyÄia gavau pasiÅ«lymÄ… prižiÅ«rÄ—ti senyvo amžiaus sunkia senatvinÄ—s dimensijos forma serganÄiÄ… moterį. BÅ«tent ji buvo tas žmogus, kuris ir padÄ—jo man save atrasti bei suprasti, kokia yra brangi kiekviena gyvenimo minutÄ—, kaip jÄ… reikia branginti ir džiaugtis kiekviena nugyventa akimirka. Jai iÅ¡Ä—jus Anapilin supratau, kad padÄ—dama senyviems žmonÄ—ms galiu save realizuoti, kad toks darbas man prie Å¡irdies.
Deja, vien gerų norų neužteko. Norint dirbti su senyvo amžiaus žmonÄ—mis vien puikių rekomendacijų maža – reikia baigti tam tikrus socialinius mokslus. Taigi dabar esu ne tik dirbanti socialinÄ— darbuotoja, bet ir paskutinio kurso studentÄ—. Mano busimoji specialybÄ— – socialinÄ— darbuotoja darbui su senyvo amžiaus žmonÄ—mis. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, socialiniai darbuotojai ruoÅ¡iami konkreÄioms žmonių grupÄ—ms.
Į ką kreipiamas didžiausias dėmesys ruošiant tokius socialinius darbuotojus?
Ten daugiausia dÄ—mesio skiriama ne teorinÄ—ms žinioms, o požiÅ«riui, kad garbingo amžiaus sulaukusį žmogų turi priimti kaip asmenybÄ™. Ä® pirmÄ… vietÄ… keliami jo pomÄ—giai, požiÅ«ris, įproÄiai. Pavyzdžiui, jeigu socialiniam darbuotojui tenka slaugyti musulmonų tikÄ—jimo senolį, tai reikia rÅ«pintis ir sudaryti jam sÄ…lygas ne tik iÅ¡pažinti savo tikÄ—jimÄ…, bet ir padÄ—ti laikytis visų musulmoniÅ¡kų paproÄių. Senas žmogus socialinio darbuotojo turi bÅ«ti priimamas visokeriopai, dÄ—mesys turi bÅ«ti kreipiamas ne tik į jo ligas, bet ir sudaromos visaverÄio gyvenimo sÄ…lygos.
ÄŒia studijuojant yra suteikiama ne tik psichologinių žinių. Mokomasi ir religijų bei istorijos mokslų. Juk, aÅ¡ lietuvaitÄ—, prižiÅ«rÄ—dama vokieÄių tautybÄ—s senolį, turiu žinoti jų tradicijas. Pavyzdžiui, senas vokietis kiekvienÄ… vakarÄ… nori iÅ¡geri bokalÄ… alaus. Nors ir žinau, kad jis geria vaistus, taÄiau to uždrausti negaliu. Juk žmogus visÄ… gyvenimÄ… taip darÄ—, tai yra jo tradicinio gyvenimo bÅ«do dalis. Ten vyrauja požiÅ«ris, kad senatvÄ— ar liga neturi bÅ«ti trukdis normaliam socialiniam bendravimui, tradicijoms.
Kokia tavo darbo diena?
Man patikėti keturi senoliai. Firma, kurioje dirbu, prižiūri rusakalbius žmones Miunchene.
AÅ¡ prižiÅ«riu senelius jų namuose. Tai reiÅ¡kia, kad turiu man paskirtus asmenis ir kiekvienÄ… dienÄ… po 3-4 kartus atvykstu pas juos į namus. Priklausomai nuo jų bÅ«klÄ—s tenka dirbti įvairius darbus: padÄ—ti nusiprausti, padaryti valgyti, kartu eiti pasivaikÅ¡Äioti, nupirkti maisto produktų ar paprasÄiausiai pasikalbÄ—ti su jais. Kad kuo geriau suprastume prižiÅ«rimÄ… žmogų, turime įsigilinti į jo norus, žinoti jo gyvenimo istorijÄ…, nes esame jo gyvenimo dalis. Tik esant geram kontaktui su prižiÅ«rimu senoliu, galima sÄ—kmingai dirbti.
Mano pareiga yra ne tik senolio priežiūra, bet ir siekis, kad prižiūrimas žmogus išlaikytų socialinius kontaktus – nebūtų izoliuotas nuo visuomenės. Labai svarbu kad senolis kuo ilgiau gyventų savo aplinkoje, o ne senelių namuose. Net ir įstatymai pirmenybę teikia lankomajai priežiūrai, o ne senelių namams. Čia vyrauja požiūris, kad beveik kiekvieną ligą galima gydyti namuose. Dabar Vokietijoje labai populiari paliatyvioji (lengvinanti būklę slauga) priežiūra ne ligoninėje, o namuose. Mums studijų metu yra suteikiama ir tam tikrų medicinos žinių, todėl turime teisę leisti vaistus – reikia tik gydytojo nurodymų.
Ar sunku yra dirbti su senoliais?
Ne, man šį darbÄ… dirbti nesunku, nes patinka bendrauti su seneliais. AÅ¡ mÄ—gstu savo darbÄ…. Žinoma, visko bÅ«na – yra ir sunkių dienų. PrižiÅ«rimi seneliai mane sutinkÄ… kaip savÄ… žmogų, nes dauguma jų nebeturi artimųjų, ar vaikai gyvena kitose Å¡alyse. Taip pamažu tampu tarpininku tarp kitur gyvenanÄių anÅ«kų, vaikų, kitų giminaiÄių. Tai nÄ—ra tik darbas už pinigus, norint, kad viskas bÅ«tų gerai, reikia dirbti iÅ¡ Å¡irdies.
Ar tokie senoliai nesijauÄia vieniÅ¡i?
Ne, vieniÅ¡i ir palikti likimo valiai jie tikrai nesijauÄia. ÄŒia yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios rÅ«pinasi senais žmonÄ—mis. Jau daug metų Vokietijoje veikia senelių centrai, kur galima sulaukti pagalbos. Yra netgi organizacijos, kurios rÅ«pinasi, kad senelio butas bÅ«tų pritaikytas jo poreikiams – galÄ—tų laisvai jame judÄ—ti su vežimÄ—liu, o jeigu to padaryti nepavyksta, ieÅ¡koma kito gyvenamojo ploto.
Kiek laiko senolis turi laukti, kol jam bus suteikiama tokia paslauga – skiriamas socialinis darbuotojas?
Senelių priežiÅ«ra rÅ«pinasi ne tik valstybinÄ—s įstaigos, bet ir privaÄios firmos, todÄ—l jis turi galimybÄ™ rinktis. Å ios paslaugos yra mokamos, taÄiau jeigu jo pensijos priežiÅ«rai neužtenka, likusiÄ… dalį kompensuoja valstybÄ—.
Ten nieko laukti nereikia. Užtenka tik seneliui paskambinti į socialinÄ—s pagalbos skyrių ir pasakyti, jog jam reikalingas pagalbininkas. Po tokio skambuÄio, iÅ¡ karto vykstama pas senelį ir prasideda darbas. Niekada nelaukiama, kol bus sutvarkyti dokumentai, ir tik tada bus jam teikiamos paslaugos. Žmogus prižiÅ«rimas iÅ¡ karto. Ten taip pat yra nemažai biurokratijos, taÄiau negalime laukti pusÄ— metų, kol bus sutvarkyti visi dokumentai – žmogui reikia padÄ—ti jau dabar. Kiekvienoje firmoje yra žmogus, kuris tvarko dokumentus.
Socialinės priežiūros procesas yra planuojamas. Pirmiausiai reikia atrasti, ką žmogus gali daryti pats. Priežiūra būtent tuo ir remiasi – jo galimybėmis, o ne trūkumais. Stengiamasi, kad senelis kuo ilgiau galėtų jaustis reikalingas.
Čia teigiama, ir netgi buvo atliktos studijos, kad žmogus, kuriam yra įdėtas dirbtinis kelio sąnarys, gali bėgti maratoną. Senyvo amžiaus žmogus, panaudojęs savo vidinius ir išorinius resursus, gali studijuoti. Ten „nurašytų“ žmonių nėra. Jeigu senas žmogus lankosi parduotuvėje ar naudojasi visuomeninio transporto paslaugomis, jam visi užleis vietą, bus rodoma pagarba. Nepamirštama, kad ateis metas, ir visi kažkada būsime seneliai.
Kitame laikraÅ¡Äio „Sveikatos“ priede paÅ¡nekovÄ— skaitytojams papasakos apie Vokietijoje vyraujantį požiÅ«rį į sergantį žmogų, senelių centrus, kuriuose jie gali 3-4 valandas pabÅ«ti, pabendrauti.
Skaityti komentarus (5)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda.
|
