Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

KITOKS POžIūRIS į SENYVO AMžIAUS žMOGų (I)

Nida Å ULCIENÄ–

2010−07−22

Komentarai5    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Turbūt nėra žmogaus, kuris nesvajotų apie orią, gražią senatvę. Kiekvienas senolis nori, kad su juo būtų gerai elgiamasi, juo rūpinamasi.
Lietuvoje bemaž kiekviename rajone yra socialinių paslaugų centrai, arba, paprasčiau sakant, senelių globos namai, tiems senoliams, kurie neturi artimųjų ir savo gyvenimo dienas leidžia tokiose įstaigose. Deja, jos turi nelabai gerą vardą, o kartais ten vyraujantis požiūris į senyvą žmogų žeidžia ne tik jį.
Apie socialinių darbuotojų darbą su garbaus amžiaus sulaukusiais senoliais mielai sutiko pasidalyti mintimis jau dvyliktus metus gyvenanti ir dirbanti socialine darbuotoja Miunchene (Vokietija) lietuvaitė Dominika DJUREC.

Kas paskatino pasirinkti socialinio darbuotojo profesiją ir išvykti dirbti toli nuo namų?
Lietuvoje buvau baigusi visai kitą specialybę, tačiau kaip ir daugumai jaunimo norėjosi pakeliauti, pamatyti, kaip kitur gyvena žmonės. Taip atsidūriau Miunchene. Ten visai netyčia gavau pasiūlymą prižiūrėti senyvo amžiaus sunkia senatvinės dimensijos forma sergančią moterį. Būtent ji buvo tas žmogus, kuris ir padėjo man save atrasti bei suprasti, kokia yra brangi kiekviena gyvenimo minutė, kaip ją reikia branginti ir džiaugtis kiekviena nugyventa akimirka. Jai išėjus Anapilin supratau, kad padėdama senyviems žmonėms galiu save realizuoti, kad toks darbas man prie širdies.
Deja, vien gerų norų neužteko. Norint dirbti su senyvo amžiaus žmonėmis vien puikių rekomendacijų maža – reikia baigti tam tikrus socialinius mokslus. Taigi dabar esu ne tik dirbanti socialinė darbuotoja, bet ir paskutinio kurso studentė. Mano busimoji specialybė – socialinė darbuotoja darbui su senyvo amžiaus žmonėmis. Ten, skirtingai nei Lietuvoje, socialiniai darbuotojai ruošiami konkrečioms žmonių grupėms.
Į ką kreipiamas didžiausias dėmesys ruošiant tokius socialinius darbuotojus?
Ten daugiausia dėmesio skiriama ne teorinėms žinioms, o požiūriui, kad garbingo amžiaus sulaukusį žmogų turi priimti kaip asmenybę. Į pirmą vietą keliami jo pomėgiai, požiūris, įpročiai. Pavyzdžiui, jeigu socialiniam darbuotojui tenka slaugyti musulmonų tikėjimo senolį, tai reikia rūpintis ir sudaryti jam sąlygas ne tik išpažinti savo tikėjimą, bet ir padėti laikytis visų musulmoniškų papročių. Senas žmogus socialinio darbuotojo turi būti priimamas visokeriopai, dėmesys turi būti kreipiamas ne tik į jo ligas, bet ir sudaromos visaverčio gyvenimo sąlygos.
Čia studijuojant yra suteikiama ne tik psichologinių žinių. Mokomasi ir religijų bei istorijos mokslų. Juk, aš lietuvaitė, prižiūrėdama vokiečių tautybės senolį, turiu žinoti jų tradicijas. Pavyzdžiui, senas vokietis kiekvieną vakarą nori išgeri bokalą alaus. Nors ir žinau, kad jis geria vaistus, tačiau to uždrausti negaliu. Juk žmogus visą gyvenimą taip darė, tai yra jo tradicinio gyvenimo būdo dalis. Ten vyrauja požiūris, kad senatvė ar liga neturi būti trukdis normaliam socialiniam bendravimui, tradicijoms.
Kokia tavo darbo diena?
Man patikėti keturi senoliai. Firma, kurioje dirbu, prižiūri rusakalbius žmones Miunchene.
Aš prižiūriu senelius jų namuose. Tai reiškia, kad turiu man paskirtus asmenis ir kiekvieną dieną po 3-4 kartus atvykstu pas juos į namus. Priklausomai nuo jų būklės tenka dirbti įvairius darbus: padėti nusiprausti, padaryti valgyti, kartu eiti pasivaikščioti, nupirkti maisto produktų ar paprasčiausiai pasikalbėti su jais. Kad kuo geriau suprastume prižiūrimą žmogų, turime įsigilinti į jo norus, žinoti jo gyvenimo istoriją, nes esame jo gyvenimo dalis. Tik esant geram kontaktui su prižiūrimu senoliu, galima sėkmingai dirbti.
Mano pareiga yra ne tik senolio priežiūra, bet ir siekis, kad prižiūrimas žmogus išlaikytų socialinius kontaktus – nebūtų izoliuotas nuo visuomenės. Labai svarbu kad senolis kuo ilgiau gyventų savo aplinkoje, o ne senelių namuose. Net ir įstatymai pirmenybę teikia lankomajai priežiūrai, o ne senelių namams. Čia vyrauja požiūris, kad beveik kiekvieną ligą galima gydyti namuose. Dabar Vokietijoje labai populiari paliatyvioji (lengvinanti būklę slauga) priežiūra ne ligoninėje, o namuose. Mums studijų metu yra suteikiama ir tam tikrų medicinos žinių, todėl turime teisę leisti vaistus – reikia tik gydytojo nurodymų.
Ar sunku yra dirbti su senoliais?
Ne, man šį darbą dirbti nesunku, nes patinka bendrauti su seneliais. Aš mėgstu savo darbą. Žinoma, visko būna – yra ir sunkių dienų. Prižiūrimi seneliai mane sutinką kaip savą žmogų, nes dauguma jų nebeturi artimųjų, ar vaikai gyvena kitose šalyse. Taip pamažu tampu tarpininku tarp kitur gyvenančių anūkų, vaikų, kitų giminaičių. Tai nėra tik darbas už pinigus, norint, kad viskas būtų gerai, reikia dirbti iš širdies.
Ar tokie senoliai nesijaučia vieniši?
Ne, vieniši ir palikti likimo valiai jie tikrai nesijaučia. Čia yra daug nevyriausybinių organizacijų, kurios rūpinasi senais žmonėmis. Jau daug metų Vokietijoje veikia senelių centrai, kur galima sulaukti pagalbos. Yra netgi organizacijos, kurios rūpinasi, kad senelio butas būtų pritaikytas jo poreikiams – galėtų laisvai jame judėti su vežimėliu, o jeigu to padaryti nepavyksta, ieškoma kito gyvenamojo ploto.
Kiek laiko senolis turi laukti, kol jam bus suteikiama tokia paslauga – skiriamas socialinis darbuotojas?
Senelių priežiūra rūpinasi ne tik valstybinės įstaigos, bet ir privačios firmos, todėl jis turi galimybę rinktis. Šios paslaugos yra mokamos, tačiau jeigu jo pensijos priežiūrai neužtenka, likusią dalį kompensuoja valstybė.
Ten nieko laukti nereikia. Užtenka tik seneliui paskambinti į socialinės pagalbos skyrių ir pasakyti, jog jam reikalingas pagalbininkas. Po tokio skambučio, iš karto vykstama pas senelį ir prasideda darbas. Niekada nelaukiama, kol bus sutvarkyti dokumentai, ir tik tada bus jam teikiamos paslaugos. Žmogus prižiūrimas iš karto. Ten taip pat yra nemažai biurokratijos, tačiau negalime laukti pusė metų, kol bus sutvarkyti visi dokumentai – žmogui reikia padėti jau dabar. Kiekvienoje firmoje yra žmogus, kuris tvarko dokumentus.
Socialinės priežiūros procesas yra planuojamas. Pirmiausiai reikia atrasti, ką žmogus gali daryti pats. Priežiūra būtent tuo ir remiasi – jo galimybėmis, o ne trūkumais. Stengiamasi, kad senelis kuo ilgiau galėtų jaustis reikalingas.
Čia teigiama, ir netgi buvo atliktos studijos, kad žmogus, kuriam yra įdėtas dirbtinis kelio sąnarys, gali bėgti maratoną. Senyvo amžiaus žmogus, panaudojęs savo vidinius ir išorinius resursus, gali studijuoti. Ten „nurašytų“ žmonių nėra. Jeigu senas žmogus lankosi parduotuvėje ar naudojasi visuomeninio transporto paslaugomis, jam visi užleis vietą, bus rodoma pagarba. Nepamirštama, kad ateis metas, ir visi kažkada būsime seneliai.

Kitame laikraščio „Sveikatos“ priede pašnekovė skaitytojams papasakos apie Vokietijoje vyraujantį požiūrį į sergantį žmogų, senelių centrus, kuriuose jie gali 3-4 valandas pabūti, pabendrauti.


Skaityti komentarus (5)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 006 977

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]