Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

GAMTOS VAISTAIS VEIKIAMAS VISAS KÅ«NAS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−03−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Penktadienį Noriūnų laisvalaikio centre lankėsi Lietuvoje žinoma žolininkė, dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama Adelė Karaliūnaitė. Žolininkė pasakojo, kaip stebuklingais vaistažolių mišiniais išvaryti iš organizmo ligas, kada rinkti gydomąsias žoleles bei kaip jas paruošti. Buvo galima įsigyti jos pačios ruoštų gydomųjų tepalų, ką tik prekyboje pasirodžiusią liaudiškų receptų knygelę.

„Aš šundaktarė, 1978 m. baigusi Lietuvos veterinarijos akademijos veterinarijos gydytojo studijas, tuo pačiu įgijau ir kraštotyrininkės specialybę. Niekada nenustojau domėtis stebuklingu augalų pasauliu, iš vyresnio amžiaus žmonių mokiausi žolelių, šaknelių ir žodžio gydymo meno“, - sakė A. Karaliūnaitė, kurios pagal senovinius receptus gaminti tepalai, vaistažolių rinkiniai - žolininkės pasididžiavimas.
Žolininkė pabrėžė bendradarbiavimo su gydytojais svarbą. Kreipiantis į žolininką būtina oficiali mediko diagnozė. Išėjus iš gydytojo galima žolininko konsultacija, kad šis padėtų atstatyti pažeisto organo funkciją – gydant žolelėmis veikiamas ne tik ligos požymis, bet ir visas kūnas, kraujas. Pvz., jei atsirado rožė - būtina kreiptis į gydytoją, vartoti antibiotikus, o iš žolių tiks tos, kurios tinka kraujagyslėms valyti.
Pasak žolininkės, visada ieškome svetimo, bet nemylime savo. Reikia naudotis savo tautos sukauptu palikimu, išsaugotu per gyvojo žodžio tradiciją. Jei lietuviai nebūtų mokėję padėti sergantiems vieni kitiems, tauta būtų išnykusi. Tai, kad žinios apie gamtos medžiagų poveikį sveikatai kauptos nuo seno, rodo ir mūsų kalba. Veiksmingiausios žolelės pavadintos kūno dalių, ligos požymių vardais: kraujažolė, plautė, kaulažolė, raudoklė, pūslelė... Tokiu būdu iš kartos į kartą natūraliai buvo perduodamos gydymo žinios.
Žolininkė savo receptams žaliavą renka visus metus. Taigi kokių vaistinių medžiagų dabar galima prisirinkti?

Arbatai kraujotakai gerinti dabar galima pasirūpinti lazdyno, kaštono ir alyvos stiebų žievės. Iš miško parsinešti 2-3 m. amžiaus lazdyno (viršuje šakelės) 8-9 stiebus. Nulupti žievę, ją sukarpyti piršto galo dydžio gabaliukais ir sudžiovinti ant medžiagėlės ar agroplėvelės.
Nulupti kaštono žievę 20 cm nuo šakelių viršūnių, sukarpyti gabalėliais. Taip pat pasirūpinti ir padžiovinti alyvos žievės. Sumaišę lygiomis dalimis minėtas žieves pasigaminsime ne itin skanią, tačiau labai gerai valančią kraują arbatą, padedančią nuo klausos sutrikimų. Žmogui parai 2 valg. šaukštus mišinio užpilti 1 l verdančio vandens. Gerti mažomis porcijomis daug kartų per dieną.
Žieves laikyti dvigubame medžiaginiame maišelyje, įdėti pavadinimą kas kur yra.
Vertingos dilgėlių, varnalėšų šaknys. Išrovus jas reikia nuplauti, apvytinti lauke, džiovinti. Sumaišius varnalėšų šaknis su dilgėlių gaunama veiksminga plaukų skalavimo priemonė. Mišiniu skalaujant galvą du kartus per savaitę atgaivinama plaukų spalva, nuolat naudojant – stabdomas žilimo procesas. Prieš naudojant skalavimui ant mažo odos ploto reikia pasitikrinti, ar jūs nealergiški šioms medžiagoms. Ši taisyklė galioja naudojant visus preparatus.
Varnalėšų šaknų arbatą tinka gerti nuo astmos, žaksėjimo, pilvo pūtimo, prostatos.

Pienė. Dabar jau pats metas juoda polietileno plėvele uždengti plotą, kuriame gausu pienių (vienam žmogui – 2 kv. metrus pievos). Prispausti lentomis ar akmenimis ir padaiginti. Išaugs baltos, nekarčios pienės, nes jos apkarsta tada, kai gauna saulės. Jei sinoptikai praneša šalnas, nakčiai plėvelę galima uždengti kartono dėžėmis. Po keleto dienų, kai išaugs 5 cm dydžio lapeliai, – pienes išrauti. Pienių lapeliai tinka salotoms gardinti.
Nuplautas pienių šaknis galima supjaustyti kaip morką, sudžiovinti. Šaknų nuoviras - stiprus vaistas nuo kepenų sutrikimo, gerinantis tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės.

Varpučio šaknys. Surinkti visą varputį, nuplauti, padžiauti, sudėti į popierinį arba lininį maišą. Arbata padės nebūti storiems, pamaitinti užkrūčio liauką. Ypač svarbu ją vartoti vyrams.
Naudinga pasisėti kvapniųjų žirnelių. Ypač po miegamojo langu – kvapas atbaido uodus ir muses, veikia raminamai. Nuplautas žirnelių šaknis išdžiovinti, vartoti vyrų jėgoms atstatyti. Gerai turintiems išvaržas.
Varpučių, pienių, varnalėšų, dilgėlių šaknų mišinio arbata – geras užtaisas kraujui, imunitetui stiprinti.
Ajaras. Prisirauti šakniastiebių, supjaustyti 10 cm gabaliukais. Jei džiovinant ant jų susidaro pelėsiukas – palikti, tai - natūralus antibiotikas. Jei iš šakniastiebių norite pasidaryti cukatų, supjaustyti piršto galo dydžio gabaliukais. Pridėti į stiklainį, užpilti medumi, kad prisisotintų ir virti (ilgai – 2-3 val., kad neliktų medaus). Vieno gabaliuko užtenka studentui visai nakčiai, kad neužmigtų. Stiprina širdies darbą, aktyvėja kraujotaka, valo burnos ertmę, tonizuoja. Daug valgyti negalima.
Iš šakniastebių galima virti arbatą, nuoviru skalauti plaukus, mirkyti kojas, pilti į vonią.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bertoldas, Helmutas. Mantvydas, Mantvyda, MantvydÄ—, Preivainas, PreivainÄ—, Preivilas, PreivilÄ—, Preiviltas, PreiviltÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 983 591

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]