Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 17 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sugrįžimai

NETIKėTA PAMOKA APIE PASAULIO PAžINIMą

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−04−19

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Janina ir Alfonsas Varnai – daugeliui kupiškėnų pažįstami. Jų turimos kuklios įmonės paslaugos irgi daug kam reikalingos.
“Jeigu Alfonsas neraižytų stiklo, į ką tada reikėtų kreiptis?”- pasvarsto ne vienas. Tačiau šių sutuoktinių gebėjimai ir darbštumas niekada nemurkdė jų vien nesibaigiančiuose darbuose.


TraukÄ— kelionÄ—s

J. Varnienė daug metų dirbo jau užmirštame rajkooperatyve, buvo didelio kolektyvo profsąjungos lyderė, kultūrinės veiklos organizatorė ir ansamblių dalyvė. “Ir dar, – priduria ji, - nepraleisdavau progos dalyvauti ekskursijose, kur tik vežė. Labai traukė ir į užsienio šalis”.
Nors tokį kelialapį gauti, kaip pamename, buvo komunistų partijos narių privilegija, jai nepriklausiusiai J. Varnienei ne kartą tokią galimybę suteikė žinybos profsąjungos respublikinis komitetas.

Pašnekovė pasakojo sovietmečiu ekskursavusi po Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Lenkiją, Čekoslovakiją. Toliausiai jos būta prieš aštuoniolika metų – Indijoje. Už kelialapį paklojo pusės metų algą, išsikeisti buvo leista tik 50 rublių, tačiau vis tiek važiavo, nes Janinai tada atrodė, jog kitos tokios galimybės gali ir nebeturėti.
Patys šviežiausi jos turistiniai įspūdžiai – iš Turkijos, kurioje apsilankė kaip vienos loterijos laimėtoja.

Apie išlikusias dvi vienodas nuotraukas

Pašnekovė net juokavo: toji trauka pamatyti kuo daugiau pasaulio ir nesutrikti šiaip gyvenime susidūrus su naujais išbandymais, ko gero, buvo ar tebėra būdinga ir jos gentainiams, kurių nemažai visai nepažįsta.
J. Varnienė spėja, jog apie pusšimtis jos tolimesnių giminaičių yra įsikūrusių JAV, o daugiausia tai Niujorko regione.

Ji sakė, jog artimiau su kuo nors iš jų bendrauti paprasčiausiai trukdo kalbos barjeras. Tačiau Janinai buvo labai malonu savo akimis pamatyti, kaip vienas už Atlanto gyvenantis giminaitis stropiai yra išvedžiojęs geneologinio medžio šakas, o tarp jo padarytų atspaudų buvo tokia pat nuotrauka, kuri yra išsaugota ir jos šeimos archyve.
“Labai šildo tai, kad JAV gyvenantiems ir visai Lietuvos nepažįstantiems gentainiams vis dėlto rūpi jų kilmės šaknys”, - atviravo pašnekovė.

J. Varnienei žinoma, jog tarpukari į JAV išvyko jos močiutės Malvinos Piškinienės (Vasiliauskaitės) dvi seserys ir brolis. Tad tikėtina, jog kažkuris iš jų prisiminimui pasiėmė ir tą nuotrauką, darytą apie 1923 metus, kurioje buvo ir tėvų, ir sesers su maža dukrele atvaizdai.
Pašnekovės tvirtinimu, šios fotografo įamžintos akimirkos istorijoje įspūdingiausia yra tai, kad jos atspaudai per daugybę metų išsaugoti ir Amerikoje, ir Lietuvoje.

Pasak J. Varnienės, jai nuojauta kužda, jog ryšiai su kuriuo nors Amerikos žemyne gyvenančiu giminaičiu turėtų atgyti. Juolab kad vis drąsiau išsilaisvinama iš buvusios nuostatos, jog Lietuvoje gyvenantys giminaičiai yra šelptini.
Be to, ji mananti, jog bendrauti su užsieniečiais mums iki šiol trukdo nuo seniau slėgęs nevisavertiškumo kompleksas.

Aplankė Paryžiuje gyvenantį Žuljeną

Moteris prisiminė, kaip prieš keliolika metų ji jautriai sureagavo į prašymą savo namuose apgyvendinti vieną vaikinuką iš būrelio prancūzų moksleivių, atvykusių paatostogauti Kupiškyje. “Nežinosiu, ką jam duoti valgyti?” – išsprūdo jai pirmučiausias rūpestis. Bet iš jo išvadavo tuomet šių užsieniečių priėmimu rūpinęsis kunigas Virgilijus Liuima: “Išvirsi zacirkos ir bus gerai”.
Janina prisiminė, jog Žuljenas lengvai susidraugavo su jos dukra Ramune, sūnumi Aurelijumi. Jų šeima stebėjosi, kad vaikinukas iš Paryžiaus po dviejų savaičių jau daug ką suprato lietuviškai ir bandė kalbėti.

J. Varnienė prisipažino maniusi, jog daugiau su Žuljenu neteks susitikti. Tačiau netrukus jai pasitaikė proga su kitais rajono Tarybos nariais dalyvauti turistinėje išvykoje į Paryžių. Iš anksto tikrai neplanavo berniuko aplankyti, tačiau kai sužinojo, kad visai nesudėtinga jo namus pasiekti, nusprendė nepraleisti tokios progos.

“Tai buvo įspūdingas vakaras, - sakė ji apie tą viešnagę. – Šeimininkai vis kartojo, jog pastarosiomis dienomis nuolat pagalvodavo apie sūnaus apipasakotą Kupiškio miestelį ir jį priėmusią šeimą, ruošėsi išsiųsti mums nupirktą kalėdinę dovaną. Žuljeno tėvai labai džiaugėsi, kad dabar ją gali įteikti man asmeniškai”.
Kupiškietę sujaudino šeimininkų ir jų svečių pakeltos vyno taurės, pirmoji – padėkos jai, antroji – jos vyrui. J. Varnienė tvirtino, jog ir šios viešnagės metu, ir bendraudama savo namuose su Žuljenu ne kartą pajautusi, kad jie labai brangina šeimą, artimuosius.
Nauji bičiuliai kvietė apsilankyti pas juos ir kitus Janinos šeimos narius. Studijų metais lankydamasi Paryžiuje, svečiavosi pas juos ir dukra Ramunė.

Aurelijus pirmiausia padirbÄ—jo Niujorke

J. Varnienė sakė, jog ji ir vyras visada pritardavo vaikų siekiams daugiau pamatyti, pasimokyti gyventi neįprastomis sąlygomis. Antai studijų metais sūnus Aurelijus vienas vasaros atostogas praleido JAV, Niujorke padirbėjo ir barmenu, ir statybininku. Kitais metais iš studentams siūlomų vietų jis pasirinko Londoną. Ir užsidirbti, ir pamatyti, kaip Anglijoje žmonės gyvena. “Matyt, patiko, nes sūnus dirbti Londone apsisprendė ir baigęs studijas”, - pasakojo ponia Janina.
Ten jis penkti metai, dirba vienoje iš prestižinių transporto paslaugų firmų. Aukštosios mokyklos baigimo diplomo ten jam kol kas nereikia, tačiau įgytos teisinės žinios ir apskritai išsilavinimas labai reikalingi.
Pas sūnų Janina ir Alfonsas Varnai svečiavosi Lietuvai jau tapus ES nare, 2005 metų rudenį. O Aurelijus Kupiškyje apsilanko nuolat. Kelionė lėktuvu į Vilnių užtrunka tiek pat, kiek autobusu iš sostinės iki Kupiškio. J.Varnienės nuomone, jų sūnus savo ateities nesieja su gyvenimu užsienyje. Dabar jis stengiasi ten užsidirbti, kad turėtų iš ko savarankiškai įsikurti Lietuvoje.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Aniceta, Anicetas, Roberta Robertas, Skaidra, Skaidrius.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 994 365

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]