Kupiškėnų mintys

2020 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Sugrįžimai

LIETUVOJE YRA GYVENIMAS, O JAV - EGZISTAVIMAS

Banguolė ALEKNIENĖ

2008−03−22

Komentarai18    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusių metų gruodžio 15 d. dvidešimt šešerių kupiškėnė Jolita Šerkšnaitė iš Jungtinių Amerikos Valstijų po pusšeštų metų sugrįžo į Lietuvą. Mergina įsitikinusi, kad dabar - jau visam laikui.
Ta proga su ja ir pasišnekėjome apie emigrantų džiaugsmus ir rūpesčius.


Kaip atsidūrėte JAV?

Baigusi tuometinę Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinę mokyklą įstojau į Kauno žemės ūkio universitetą studijuoti buhalterinės apskaitos ir finansų. Po antro kurso pagal studentams skirtą programą „Dirbk ir keliauk“ išvykau į Ohajaus valstijos Klivlendo miestą. Padirbėjau keletą mėnesių atrakcionų parke ir grįžau tęsti studijų. Baigusi tris kursus, vėl pagal tą pačią programą patraukiau į Klivlendą, nes ten buvo likusių draugų. Pasibaigus studentiškoms atostogoms, nutariau pasilikti ilgesniam laikui. Suviliojo galimybė nedaug uždirbant įsigyti namą, automobilį ir, be abejo, laisvė. Tiesa, manęs tėvai namuose nelaikė po padu, bet tik čia pajutau savarankiško gyvenimo skonį. Niekam nereikėjo atsiskaitinėti, ką darau, turėjau pati priimti sprendimus, mokytis iš klaidų.

Kokius darbus teko dirbti?

Daugiausia dirbau įvairiuose restoranuose padavėja, barmene. Klivlende dvejus metus teko padirbėti ir banke. Būčiau ten likusi ir ilgiau, bet pasibaigė darbo leidimas, o jo pratęsimas per ilgai užtruko. Po ketverių metų palikau Klivlendą ir persikėliau į Įlinojaus valstiją. Įsikūriau Čikagoje. Ši valstija vienintelė JAV, kur emigrantams taikomi liberalesni įstatymai. Čia įsidarbinau Čikagos lietuvių restorane „Kunigaikščių užeiga“ padavėja, paskui barmene.
Per tuos metus visą laiką dirbau legaliai. Tačiau daug patyriau išlaidų ir sugadinau nervų, kai reikėdavo pratęsinėti darbo leidimą. Advokatai nesiūlė pigesnių variantų. Apie juos sužinojau tik nuėjusi į Čikagos migracijos tarnybą pranešti, kad savo noru išvažiuoju iš JAV. Čia man patvirtino, kad tikrai nesu pažeidusi įstatymų ir po 3 mėnesių vėl galėsiu laisvai atvykti į jų šalį. Gal ir gerai, kad neišlošiau Žaliosios kortos, nepradėjau ten studijuoti, nes grįžus į Lietuvą būtų likusi graužatis, kad kažko nebaigiau, kad gal dar vėl atgal patraukti.

Kodėl grįžote į gimtinę?

Amerikoje niekada nesijaučiau sava. Amerikietiška kultūra manęs iki galo nesužavėjo. Stebino tai, kad dauguma amerikiečių nededa jokių pastangų, kad siektų mokslo, karjeros. Su tokiais susidūriau dirbdama aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Banke tikėjausi sutikti protingesnių žmonių. Ten dirbantiems amerikiečiams svarbiausia - atlikti gerai standartines operacijas. Buvo tokių, kurie vadybininkų kasdien klausdavo to paties dalyko, užuot tai įsidėmėję visam laikui. Aš, kartu dirbęs rusas buvome žingeidesni, domėjomės, iš kur produkcija gaunama, kur nukeliauja ir t. t.
Gal toks amerikiečių sugebėjimas gyventi tik šia diena yra dėl to, jog daugelis augo be rūpesčių. Pavyzdžiui, 60-metė neturtinga moteris pasakojo, kad ji nuo gimimo visko turėjo. O mums gi tėvai nuo mažens kala į galvą, kad turi stengtis dirbti, mokytis, kad susikurtum sau gerą ateitį.
Amerikoje paprasčiausiai nemačiau didelių karjeros ir gyvenimo perspektyvų. Nusibodo bastytis. Per tą laiką teko net 10 gyvenamųjų vietų pakeisti. Vyro ten neieškojau. Tarp pažįstamų lietuvių bendraminčių, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, nesutikau. Apskritai asmeniniam gyvenimui nebuvo ir laiko.

Ar Jūsų apsisprendimui palikti JAV turėjo ten prasidėjusi ekonominė krizė?

Lietuvoje daugelis dar įsivaizduoja, kad JAV aukštesnio lygio, svajonių šalis. Tai išpūstas stereotipas. Žinoma, kažkada ji tokia buvo. Praėjusių metų pabaigoje iš Čikagos lietuviai masiškai grįžo į Lietuvą. Dolerio kursas kritęs. Ten dėl pinigėlių šiuo metu tikrai neverta sėdėti. Neverta ir investuoti didelių pinigų į mokslą ar panašius dalykus, jei nežinai, ar ten pasiliksi.
Šiuo metu JAV geriausias verslas – perkraustyti gyventojus. Bankas daug konfiskuoja namų, už kuriuos gyventojai nebeįstengia susimokėti. Daugelis amerikiečių neįvertina savo galimybių. Perka didžiausią būstą, nors nedidelė šeima galėtų įsitekti ir mažesniame. Apskritai ten įprasta gyventi nuo algos iki algos ir netaupyti. Pavyzdžiui, įmokai už kreditą pirktam namui iki krizės viena šeima kas mėnesį bankui skirdavo 1 000 dolerių, o dabar jau reikia 1 400 dolerių. Tokia suma jau gali būti ir nepakeliama tos šeimos biudžetui. Labai krito ir namų kainos.

Ar norėtumėte iš Lietuvos emigruoti į kokią nors kitą šalį?

Emigruoti nenorėčiau. Trokštu pastovumo, šeimos. JAV jaučiausi tarp dangaus ir žemės. Vis ieškojau kažko geriau, įdomiau. Po poros metų toje šalyje jau niekas nebestebino. Mintis gyventi Lietuvoje niekada nebuvo apleidusi.

Kaip jaučiatės sugrįžusi, kokius privalumus ir trūkumus matote gimtinėje?

Pirmomis dienomis sugrįžusi į Lietuvą jaučiausi kaip iš Mėnulio iškritusi. Į Ameriką išvažiavau būdama dar visai vaikas, nedirbusi, nežinau, pavyzdžiui, kokių Lietuvoje dokumentų įsidarbinant reikia. Čia gyventi tarsi vėl pradedu iš naujo. Keistoka, nes mano bendraamžiai draugai jau turi darbus, šeimas. Viską stebiu, lyginu. Kad sunku, nepasakyčiau.
Man sakydavo, kad Lietuvoje nemandagūs žmonės. Tačiau, kiek ėjau, mane visur maloniai aptarnavo, viską paaiškindavo.
Vienintelis minusas – nesijaučiu saugi. Pavyzdžiui, Kaune vakarais išeiti iš namų baugoka. JAV viešose vietose daug policininkų. Jautiesi ramiau. Kartais net nesupranti, iš kur jie išdygsta.
Man atrodo, kad mūsų šalyje mokslai aukštesnio lygio. Teko pavartyti aukštosios matematikos vadovėlį. Turinio atžvilgiu jis man pasirodė gana lėkštas. Vienas draugas iš Izraelio dvejų metų koledžo kursą baigė per metus aukso medaliu. Tai kokio lygio tos studijos? Aišku, yra ir JAV prestižinių universitetų. Tačiau ten mokslai labai brangiai kainuoja.
Lietuvoje mane glumina nedrausmingi, kažkur lyg akis išdegę skubantys vairuotojai. Amerikiečiai, atvirkščiai, keliuose neskuba. Jei kas juos sudomina, sustoja pasižvalgyti, nepaisydami to, kad gali sutrikdyti visą judėjimą. Pasirodo, kad greito maisto restoranuose jie irgi valgo ne dėl to, kad skuba, o dėl to, kad tingi namie gaminti.

Kokius puoselėjate ateities planus?

Tęsiu studijas Žemės ūkio universitete. Iki birželio vidurio turiu išlaikyti keletą egzaminų, kad likviduočiau mokymosi skirtumą. Nuo rugsėjo pirmosios turėčiau tapti ketvirtojo kurso studente neakivaizdininke. Nusprendžiau darbą derinti su studijomis. Tad man prisidės dveji metai studijų. Manau, kad moksle pasivysiu bendraamžius. Nesijaučiu prastesnė. Kaune jau laukia ir darbas. Mokytis ir siekti karjeros visuomet norėjau. Manau, kad Lietuvoje yra sąlygos mano norams išsipildyti.
Tik gyvendama toli nuo gimtinės skaudžiai suvokiau, kad nebepasikartos tėvų jubiliejai, draugų vestuvės, atžalų krikštynos. Aš nebuvau jų džiaugsmo akimirkomis šalia. Gyvename vieną kartą. Esame ne amžini. Norėčiau kuo daugiau laiko praleisti su man brangiais žmonėmis, nešvaistyti laiko veltui. Lietuvoje yra gyvenimas, o JAV - egzistavimas.


Skaityti komentarus (18)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bilvina, Bilvinas, Bilvinė, Bylotė, Daiva, Josbutas, Josbutė, Josgailas, Josgailė, Karolina, Vaidutis.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt