|
|
|
Sugrįžimai KIPRAS NEBUVO RITOS SVAJONIų žEMÄ—, TAÄIAU TEKO į JÄ… REMTIS
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2008−02−09 |
Rita Ramonenkova, prieÅ¡ kelerius metus buvusi ir mÅ«sų redakcijos darbuotoja, Å¡iomis dienomis jau susikraudinÄ—ja kelioninius krepÅ¡ius. “Manoji kelionÄ— lÄ—ktuvu neilga, taÄiau pasiruoÅ¡imas toks pat kaip tolimaiâ€, - per mÅ«sų pokalbį Å¡ypsojosi daug kam mieste pažįstama moteris ir prisipažino, jog po trijų mÄ—nesių atostogų gimtinÄ—je nelengva su savaisiais vÄ—l ilgesniam laikui iÅ¡siskirti.
Pasuko į mažiausiai apšnekėtą šalį
R. Ramonenkova yra baigusi geografijos ir pedagogikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, todėl ir pasiteiravau, ar jos laikina emigracija į Kipro salą nebuvo viena iš jaunystės dienų svajonių pamatyti daugiau pasaulio.
KupiÅ¡kyje gimusi, Äia užaugusi ir savo vaikus su vyru Vasilijumi Å¡iame mieste užauginusi moteris sakÄ—, jog ne specialybÄ—, o dvasinis nusiteikimas vis kumÅ¡Äiojo ne tik daugiau pamatyti, bet ir giliau suprasti situacijÄ…, kurioje tau lemta atsidurti, ir vis dÄ—lto rasti iÅ¡eitį.
Rita paminėjo savo tetą amžinatilsis Vandą Rastenytę-Balsienę. Menotyrininkę, muziejininkę, žmogų, saugojusį savo gimtojo krašto senosios kultūros grynumą. Ritai teko nuo mažens labai artimai su Vandute (taip ją visi vadino) bendrauti, ją negalioje slaugyti. Pasak ponios Ritos, gal tai ir buvo vertingiausios gyvenimo pamokos, aplinkybės patikėti, jog nėra sunkaus darbo, tik būna atvejų, kai tau baugu jo imtis.
R. Ramonenkovai, kaip ir deÅ¡imtims kitų kupiÅ¡kieÄių, buvo lemta atsidurti tarp bedarbių. PrieÅ¡ keletÄ… metų atrodÄ—, jog tokia situacija bÅ«sianti ilgai. Ir apie nelegalaus darbo užsienyje paieÅ¡kų nesÄ—kmes ji buvo jau užtektinai prisiklausiusi, taÄiau manÄ—, kad jos atvejis bus sÄ—kmingesnis.
Pasirinko salÄ…
Rita pasakojo, jog atkreipusi dÄ—mesį į skelbimÄ… laikraÅ¡tyje esÄ… firma organizuojanti grupeles žmonių dirbti Kipre, ten pasirÅ«pina jų normaliomis darbo ir buities sÄ…lygomis. PatikÄ—jo, o dabar atviravo: “ Firmos, pasiraÅ¡iusios su manimi sutartį, pažadai nuo realybÄ—s labai skyrÄ—si. TaÄiau ar galÄ—jau grįžti tuoj pat atgal, juk nemažai toji kelionÄ— ir kainavoâ€.
Jai buvo pasiÅ«lyta dirbti didelio restorano Å«kinÄ—je dalyje, per parÄ… po keturiolika valandų. Ä® naujokių pretenzijas, jog buvo žadÄ—tas geriau apmokamas darbas, atsimuÅ¡inÄ—ta paaiÅ¡kinimu: “JÅ«s nemokate anglų kalbosâ€, nors sutartyje ekipažui iÅ¡ Lietuvos buvo garantuota, kad visiÅ¡kai užtenka susiÅ¡nekÄ—ti rusiÅ¡kai.
Pasak R. Ramonenkovos, nepuolusi neviltin, o apsisprendÄ— pradÄ—ti savarankiÅ¡kai mokytis anglų kalbos. Po keliolikos valandų sunkaus fizinio darbo – mažiausiai dar viena valanda prie vadovÄ—lio ir žodyno. “NusiÅ¡ypsodavau, aptikusi nors mažiausio panaÅ¡umo su prancÅ«zų kalbos žodžiaisâ€. Pastarosios kalbos ji mokÄ—si vidurinÄ—je mokykloje ir studijuodama.
Rita sakÄ—, jog po mÄ—nesio jau Ä—mÄ— susigaudyti, apie kÄ… angliÅ¡kai kalba aplinkiniai, vÄ—liau ir pati vis drÄ…siau Ä—mÄ— įsiterpinÄ—ti į jų paÅ¡nekesius. “JÅ«s neįsivaizduojate, kokį džiaugsmÄ… iÅ¡gyvenau, suvokusi, jog ir mano angliÅ¡kÄ… kalbÄ—jimÄ… aplinkiniai supranta. Dabar angliÅ¡kai jau ir sapnuose Å¡nekuosiâ€, - nuotaikingai apie buvusius “liežuvio vargus†pasakojo Rita, pabrėždama, jog užsispyrusiam žmogui nÄ—ra nieko neįmanomo.
Lietuviškai pasikalba tik telefonu
Per trejus metus pasistengÄ— ji iÅ¡mokti susikalbÄ—ti ir graikiÅ¡kai, jau supranta ir kurdų- arabų Å¡nektÄ…, labiausiai vartojamÄ… rytinÄ—je salos dalyje. Kipre, pasak R. Ramonenkovos, daug yra imigrantų lenkų, tad ir su jais bendrauja jųjų gimtÄ…ja kalba, o ne rusų. Teko atgaivinti ir kiek primirÅ¡tÄ… prancÅ«zų kalbÄ…. Viena artimesnių Ritos bendradarbių yra rusÄ—, taÄiau jos sutarusios kalbÄ—tis tik angliÅ¡kai, nes abiem svarbu Å¡iÄ… užsienio kalbÄ… kuo geriau iÅ¡mokti.
KartÄ… parduotuvÄ—je kupiÅ¡kietÄ— iÅ¡girdo ir lietuviÅ¡kai kalbantis dvi moteris, taÄiau daugiau lietuvių pastaruoju metu jos aplinkoje tikrai nÄ—ra. Vieninteliai pokalbiai gimtÄ…ja kalba – telefonu su artimaisiais.
Ir ten - korespondentÄ—
Be spaudos neįsivaizdavusi savo gyvenimo Lietuvoje, Rita ir Kipre ieÅ¡kojo leidinio, kuris jai padÄ—tų susigaudyti pasaulio ir Å¡alies, kurioje ji laikinai gyvena, įvykiuose. Savo nuostabai ji pamatÄ— leidinį rusų kalba “Europa-Kiprâ€.
“Jį perskaiÄiau nuo pirmos iki paskutinÄ—s eilutÄ—s, - dalijosi patirtais iÅ¡gyvenimais moteris. – NepatikÄ—site, džiaugiausi kaip mažas vaikas, nes tai buvo leidinys, padedantis susigaudyti imigrantams jiems nepažįstamoje Å¡alyje, pilnas geranoriÅ¡kų patarimų, kaip Äia įsikurti, susirasti geriau mokamÄ… darbÄ…, naudotis nemokama kvalifikuota juridine konsultacijaâ€.
Ji tapo ne tik Å¡io laikraÅ¡Äio nuolatinÄ— skaitytoja, bet ir neetatinÄ— korespondentÄ—. Redakcija, esanti Limasolio mieste, labai patenkinta, jog sulaukia raÅ¡inių ir iÅ¡ jiems tolimesnÄ—s vietovÄ—s – Polio, jog dÄ—l kokio svarbesnio įvykio ten turi į kÄ… kreiptis.
Laikraštis padrąsino Ritą ieškoti kvalifikuotesnio, negu restorano sandėliuose ar virtuvės užkaboriuose, darbo. Apskritai ginti savo teises.
“Per ilgesnį laikÄ… supratau, jog nuolankumas prieÅ¡ darbdavį Äia visai nereikalingas. Jei gerai atlieki savo darbÄ…, gali kelti ir savo reikalavimus. Dažniausiai į juos atsižvelgiamaâ€, - tvirtino ji iÅ¡ savosios patirties.
Restorano sandėliuose R. Ramonenkova dirbo neilgai. Jai daug patrauklesnės pasirodė kambarinės pareigos Akamantėjos viešbutyje: 8 valandų darbo diena, laisvi sekmadieniai ir dar viena diena kas savaitę. Pasirūpinta ir darbuotojų maitinimu. Kambarinės ruoša labai apibrėžta, nereikia sukti galvos, nuo ko ją pradėti, jog viską suspėtum. Kas rytą gaunama užduotis. Belieka ją stropiai atlikti. Štai ir viskas.
Paskirta administratore
TaÄiau praÄ—jusį rudenį iÅ¡vykdama atostogų į namus, Rita sužinojo, jog vasario vidury grįžusi į Polio miestukÄ…, gal net mažesnį už KupiÅ¡kį, tame paÄiame vieÅ¡butyje dirbs jau administratore.
SÄ—dÄ—s prie kompiuterio ir priiminÄ—s iÅ¡ankstinius turizmo firmų, Å¡eimų ar pavienių žmonių užsakymus bei atvykusius Äia apsistoti poilsiautojus.
Å io vieÅ¡buÄio darbuotojai turi uniformÄ…: sijonai, kelnÄ—s – juodos spalvos audinio, o palaidinÄ—s, marÅ¡kiniai – mÄ—lynos.
Nesunku įsivaizduoti, jog šviesiaplaukei, melsvų akių Ritai tokia apranga labai tinka.
Buvusi kolegÄ— pasakojo, jog Kipre rusakalbių turistų netrÅ«ksta, sezono metu nuolat jų gyvena ir penkis hektarus teritorijos užimanÄiame AkamantÄ—jos vieÅ¡butyje. TaÄiau ir su Å¡iais turistais vengianti bendrauti rusų kalba, nors ir jai bÅ«tų lengviau. Turistų ribotas anglų kalbos mokÄ—jimas varžo juos reikÅ¡ti pretenzijų, neretai ir visai nepagrįstų, - pabrėžė ji, pridurdama, jog paslaugų sferos darbuotojams labai svarbu su klientais iÅ¡laikyti kuo dalykiÅ¡kesnius santykius, nes persistengimas jiems įtikti tik papildomai vargintų.
PaÅ¡nekovÄ—s galva, mÅ«sų žmonių susidaryta nuomonÄ—, jog turistinÄ—s kelionÄ—s yra tik pinigingų užsienieÄių privilegija, nÄ—ra visiÅ¡kai teisinga. Jiems paprasÄiausiai įprasta atostogas praleisti visai kitoje aplinkoje, plÄ—sti vaikų akiratį. O pinigus tai skaiÄiuoja labai. Atvykstantieji su Å¡eimomis maistÄ… ruoÅ¡iasi patys, produktus perkasi nuoÅ¡alesnÄ—se parduotuvÄ—se, nes ten jie pigesni. Ne kartÄ… teko matyti, kaip dienos iÅ¡laidas Å¡eimos maitintoja sumuoja skaiÄiuotuvu. Taupumu visada iÅ¡siskiria prancÅ«zai, o vokieÄiai – begaliniu tvarkingumu. Jiems iÅ¡vykus jų naudotose virtuvÄ—lÄ—se nereikia Å¡veisti nei įrenginių, nei puodų. ViskÄ… palieka taip, kaip buvo radÄ™.
Apie vagystes - negirdÄ—ti
Rita pabrėžė, jog gyventi Kipre nÄ—ra pigu, todÄ—l maisto produktų ir vietiniai žmonÄ—s renkasi ne tik parduotuvÄ—se, kai jie nupiginami, bet perkasi jų iÅ¡ valstieÄių turgavietÄ—se - kiauÅ¡inių, sÅ«rių, daržovių, vaisių. Pastarųjų svarstyti kilogramais ten neįprasta, reikia imti didesnį kiekį – dėželÄ—mis. Vaisių, daržovių parduodama ir pakelÄ—se. Prie tokių prekių Å¡eimininkas nestovi. PasiÄ—mÄ™s jų pirkÄ—jas pinigus įmeta į dėžutÄ™. Neteko girdÄ—ti, kad jos bÅ«tų vagiamos.
Jau trejus metus Kipre gyvenusi kupiÅ¡kietÄ— sakÄ—, jog toje Å¡alyje dar nekalbama apie parduotuvių, butų ar praeivių apiplÄ—Å¡imus, taÄiau, pasak jos, kas galÄ—tų garantuoti, jog po kurio laiko ir saloje valstybÄ—je, kurios plotas tik apie 10 tÅ«kstanÄių kvadratinių kilometrų, o gyventojų – kiek Vilniuje, nebus taip, kaip dabar Lietuvoje.
Ji sakÄ—, jog Europos SÄ…jungos narÄ—s Kirpo Respublikos sienos taip pat atviros imigrantams ir pastaruoju metu jų labai padaugÄ—jo ne tik iÅ¡ Lenkijos, bet ir iÅ¡ Rumunijos bei Bulgarijos. Verslininkams naudingas pigesnÄ—s darbo jÄ—gos ant plÅ«dys, taÄiau lemta įsitvirtinti tik darbÅ¡tiems, kvalifikuotesniems užsienieÄiams.
Svarų kiprieÄių piniginÄ—se vis mažiau
R. Ramonenkova pridÅ«rÄ—, kad ji, gyvendama Kipre, mato, kaip Å¡ios valstybÄ—s buvo valiuta svaras keiÄiama euru. Å is procesas turi baigtis ateinantį rugpjÅ«tį. IÅ¡ pradžių žmonÄ—s labai karÅ¡tligiÅ¡kai skubÄ—jo į pinigų keityklas, taÄiau vÄ—liau apsiramino, priprato prie to, kad parduotuvÄ—se mokÄ—dami svarais, grąžą gautų eurais. Jos žiniomis, Å¡ioje Å¡alyje itin lanksÄiai dirba bankai, jų kreditai padeda įsikurti smulkiems verslininkams. Pastarieji ypaÄ atsigauna, kai, pasibaigus atostogų sezonui, keliems mÄ—nesiams uždaromi didieji prekybos centrai, nes jiems veikti iÅ¡tuÅ¡tÄ—jusiose kurortavietÄ—se bÅ«tų nuostolinga.
Kraštovaizdį reikia pamatyti
Pasak Ritos, Kipro kraštovaizdį sunku apibūdinti. Jį reikia pamatyti. Viena pasakytina, jog gėlės, kurios pas mus auginamos kambariuose, šiltnamiuose, ten, tik daug stambesnės, sumedėjusios, veši lauke.
Visa, kas žydi, dera laukuose, užauginti labai brangiai kainuoja, nes turi būti nuolat laistoma. Kipre nuo balandžio iki spalio mėnesio būna vien alinanti sausra, mums įprastais vėlyvo rudens ir žiemos mėnesiais – liūtys. Pašnekovė nusišypsojo: šiųmetinė Lietuvos žiema jau panašesnė į Viduržemio jūros apsuptos Kipro salos. Jos gyventojams neįprasta rūpintis kuru, juo labiau, kad vietinio jo ir nesama, medienos tiek, kiek būna išgenėjus palmes. Kipre būstai ir šildomi, ir vėsinami kondicionieriais.
Per sausrą – ne naujiena augaliją nusiaubiantys gaisrai. Teko jai matyti, kaip sielvartavo valstietis, netekęs septynių hektarų vynuogyno. Labai bijo tokio gaivalo ir alyvų plantacijų savininkai. Kupiškietės pastebėjimu, alyvų krūmai, dydžiu kaip mūsiškiai karklai, prinokina du tris šimtus kilogramų uogų. Iš jų spaudžiamas aliejus, marinuojamos, šviežios dedamos į įvairius kepinius. Alyvmedžiai išsilaiko ir per šimtą metų.
R. Ramonenkova dar nesuspÄ—jo paekskursuoti po visÄ… Kipro salÄ…, taÄiau įdomesnÄ—se vietose jau buvo. Retesnis mums dalykas bÅ«tų gyvaÄių draustinis, esantis ne per toliausiai nuo Polio miestelio. Tad vietiniams žmonÄ—ms jokia naujiena kuo įvairiausių Å¡liužų pamatyti ir savo valdose, net stebÄ—ti, kaip nepraÅ¡yta vieÅ¡nia sotinasi tavo augintiniu katinÄ—liu. Traukia turistai ir paukÅ¡Äių draustinio, į Archeologijos muziejų, kuriame galima pajausti ir “OdisÄ—jos†bei “Ilijados†veikalų herojų laikmeÄio alsavimÄ….
Viena, ko norÄ—tų, jog Kipre greiÄiau pasikeistų, tai požiÅ«ris į gražios aplinkos tausojimÄ…. TaÄiau ten daugybÄ— tos nedermÄ—s – kuo puikiausia vila, o aplink jÄ… tikrų tikriausias sÄ…vartynas su visais iÅ¡mestais Å¡aldytuvais ir skalbyklÄ—mis. Ne dienai kitai, kol iÅ¡gabens, o ilgam.
Atsakymas - Lietuvoj
Jau kelionės nuotaikomis gyvenanti R. Ramonenkova dar pasidžiaugė, jog nebrangu jai susisiekti telefonu su vyru, sūnumi Ignu, dukters Kristinos šeima. Po savaitės tik tokiu ryšiu ir kalbėsis apie savo gyvenimus.
KelionÄ— lÄ—ktuvu iÅ¡ Prahos iki Kipro Respublikos uosto Larnako užtrunka keturias valandas. Rita juokavo, kad pas jÄ… į sveÄius galima planuoti kelionÄ™ ir autobusu, taÄiau tada iÅ¡ Italijos ar Graikijos reikÄ—tų plaukti keltu.
Pašnekovė neslėpė, jog įprasta jai atsakinėti į klausimą, ar dar ilgai ketinanti dirbti Kipre.
Pasak Ritos, jau yra tokio amžiaus, kai neapgalvotų sprendimų turi būti kuo mažiau. Jai svarbu, kad užsienyje dirbtas laikas ir gautos pajamos turėtų įtakos ir būsimai pensijai. Todėl negalinti to įdirbio ten bet kada mesti. O gyventi, - kur galėtų būtų geriau, negu Lietuvoje.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Apolonija, Apolonijus, Eitvilas, Eitvilė, Eitviltas, Eitviltė, Girmantas, Girmantė, Verneris, Undinė, Žara.
|
