Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sugrįžimai

MOKėJęS įPRASMINTI VEIKLą - KUPIšKėNAS DR. VILIUS UžTUPAS

Dr. Aldona VasiliauskienÄ—

2008−11−22

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Dr. Vilius Užtupas - žinomas žurnalistas, pedagogas, knygų autorius, jų kūrėjas, gebėjęs išplėsti knygos meno ribas Lietuvoje, išgarsėjo miniatiūrinėmis knygelėmis. Jis gimė 1927 m. kovo 31 d. Miliūnų kaime, Kupiškio valsčiuje (Panevėžio apskr.). Motina mirė anksti, tad tris vaikus augino tėvas, kaip sakęs pats Vilius - nedidelis ūkininkėlis, kurio per karą dar ir sodyba sudegė...
Tėvas, baigęs carinės mokyklos kelias klases, tais laikais buvo laikomas pakankamai raštingu. Jei reikėdavo, kam testamentą ar kitą kokį dokumentą surašydavo. Už sunkiai uždirbtus litus pirkdavo knygų, tad namuose visada jų buvo pilna.


Nuo muzikos iki leidybos

Savarankiškai pasimokęs muzikos, keletą metų dainavo Kauno muzikiniame teatre. Neakivaizdžiai studijuodamas žurnalistiką Vilniaus universitete dirbo radijo korespondentu, nuo 1961 m. "Šviesos" leidykloje redaktoriumi, 1963 m. baigęs studijas, greitai tapo "Šviesos" leidyklos direktoriaus pavaduotoju.
Nuo 1964 m. kartu dÄ—stÄ— Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete leidybos organizavimÄ… ir poligrafijos pagrindus.
Tobulinosi Krokuvoje Jogailos universitete ir Maskvos poligrafijos institute. 1979 -aisiais Maskvos poligrafijos institute apgynė disertaciją apie senųjų Lietuvos spaustuvių raidą.
Apgynęs disertaciją, 23 metus (1979-1992) dėstė Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje, vėliau Spaudos žurnalistikos katedroje, padėdamas ugdyti žiniasklaidos specialistus. Docentas gebėjo sujudinti Lietuvos leidyklų gyvenimą, suteikdamas naujų spalvų išradingoms idėjoms, kurias pateikdavo kaip pokštą, bet įgyvendindavo rimtai, profesionaliai, preciziškai pradėjęs leisti mažąsias knygeles.
Dr. V. Užtupo - kultūros skleidėjo - aktyvi pozicija itin išryškėjo Sąjūdžio metais. Inicijuodamas XX a. tarpukario uždraustos publicistikos leidybą, prisidėjo prie žurnalistikos istorijos dalyko naujos programos kūrimo. Spaudos žurnalistikos katedroje gyveno Atgimimo nuotaikomis, kur iki pat struktūrinės reformos griaudėjo linksmas, dainingas docento balsas.
1989 metais kartu su kitais įkūrė "Sietyno" leidyklą, išleido B. Brazdžionio eilėraščių knygą "Poezijos pilnatis", V. Biržiškos "Aleksandrynas", be to, išleido "Lietuvos albumą".
1992-aisiais įkūręs savo leidyklą "Vilius", parengė ir išleido teorijos straipsnių rinkinį "Žurnalisto žinyno" dvitomį (1992 ir 1996), didelės apimties (608 psl.) monografiją "Lietuvos spaustuvės 1522-1997" (1998). Viliaus Užtupo leidykla Vilniuje išleido septynias knygas "Dievui ir Tėvynei", kuriose sudėta JAV gyvenusio kanauninko Vaclovo Zakarausko (1906-1997) pamokslų mintys ir žodžiai, pasakyti 1940-1995 m. Išleido albumus: E. Jasiūno "Darius ir Girėnas" bei F. Vaitkaus "Skrydis per Atlantą", paskutiniąją - E. Ganusausko "Penktoji kolona" - iš viso beveik 40 knygų.

Mokslinis darbas

Be pedagoginio, redaktorinio, žurnalistinio (spaudoje daugiau nei 150 straipsnių), leidybinio darbų, V. Užtupas parašė keletą knygų, skirtų knygos istorijai - jos leidybai ir poligrafijai: "Kaip gimsta knyga" (1976), "Nuo autoriaus iki skaitytojo" (1980), "Poligrafija", "Kaip įrišti knygą" (1983), "Saliamono Banaičio spaustuvė" (1996), "Lietuvos spaustuvės" (1998), "Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras" (2002) ir kt.
Stambiausia monografija "Lietuvos spaustuvės" - tai studija apie knygas ir spaustuves, kada nors veikusias ar tebeveikiančias dabartinės Lietuvos teritorijoje, studija, kurioje telpa informacija nuo Didžiosios kunigaikštystės, XX a. pokario partizanų spaustuvių ir spaustuvininkų iki žinių apie pirmąsias atgimusios Lietuvos dienraščių įkurtas spaustuves. Ši monografija parodo V. Užtupą kaip principingą tyrinėtoją. Jo nuoširdus požiūris į Lietuvą, kaip stiprios raštų kultūros, įdomių ir vertingų šaltinių šalį, žavėdavo kolegas - studentus ir profesorius, nes, jo manymu, gili knygos tradicija stiprina tautos dvasią, yra pagrindas originaliai kūrybai. Enciklopedinio pobūdžio knygotyriniame leidinyje aprašyta 800 spaustuvių, pateikta 350 fotoiliustracijų. Drauge šiame darbe iškeliami iš užmaršties tie žmonės, kurie savo triūsu ir rūpesčiais prisidėjo prie spausdinto žodžio ir knygų skleidimo. Tai ilgametis V. Užtupo poligrafijos pramonės žmonių tyrinėjimų rezultatas.
Dr. V. Užtupui priskirtinas ir asmenybių įamžinimas. Paminėsime dvi: B. Brazdžionį ir S. Banaitį. 1989 m. šimtatūkstantiniu tiražu išleidęs B. Brazdžionio eilėraščių knygą "Poezijos pilnatis" jis Lietuvai sugrąžino laisvės šauklį. Už šią knygą poetui buvo suteiktas 1989 -ųjų "Poezijos pavasario" laureato vardas. Dar 1939 m. buvo išleistas B. Brazdžionio poezijos rinkinys "Kunigaikščių miestas", už kurį poetui buvo paskirta 1939 m. valstybinė literatūros premija. Veikalas pakartotinai išleistas 1940 m., o praėjus 60-čiai metų nuo pirmojo jo pasirodymo, t. y. 1999-aisiais metais, B. Brazdžionio "Kunigaikščių miestas" (tai keturios giesmės iš Vilniaus praeities bei poeto žodis, pasakytas Literatūros šventėje Vilniuje, kovo 4 d., per premijos įteikimą, pavadintas "Iš kurio krašto atjos apokalipsės raitelis...") kaip suvenyrinį leidinį išleido V. Užtupo leidykla.
2000 m. kovo 3 d. Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko vakaras, skirtas B. Brazdžionio kūrybai ir naujos poeto knygos "Kunigaikščių miestas" pristatymui. 2002 m. pasirodė V. Užtupo sudaryta knygelė, skirta B. Brazdžioniui "Kalambūrai ir limerikai". Pratarmėje sudarytojas rašo: "... nedaugelis žino, kad garbingas poetas Bernardas Brazdžionis mėgsta gražiai pajuokauti ir ypač pašmaikštauti talentingai sueiliuotais posmais. Šitokių pavyzdžių lietuvių literatūroje labai nedaug. Tai vadinamieji kalambūrai ir limerikai".
Saliamono Banaičio atminimą V. Užtupas pagerbė parašydamas dvi knygas. Galima teigti, kad V. Užtupo knyga paskatino Kauno miesto valdžią įamžinti S. Banaičio vardą. Kauno mieste prie namo (Rotušės a. 23), kuriame gyveno S. Banaitis, 1996 m. vasario 15 d. atidengė memorialinę lentą su bareljefu ir įrašu: "Šiame name gyveno Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis, įkūręs čia pirmąją Kaune lietuvišką spaustuvę, veikusią 1905-1918 m." (skulpt. Kazimieras Švažas, architekt. Jonas Lukšė), o 1997 m. spalio 2 d. Linkuvos mikrorajono gatvė Vilijampolėje pavadinta S. Banaičio vardu (Kauno miesto valdybos 1997 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 905).

Miniatiūrinių knygų sumanytojas

Dar viena ir pati unikaliausia V. Užtupo veiklos kryptis - miniatiūrinės knygutės. Jis tapo tokio tipo knygelių leidimo Lietuvoje pradininku. Pirmiausia su kunigu K. Matulioniu išleido 2 miniatiūras religine tema, paskui dar kelias, kaskart vis mažindamas jų dydį. Aštuntoji - mažiausia lietuviška knyga, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą - "Lietuviškai knygai 450". (1996. Tiražas 120 egz.). Dydis - 16x11 mm, storis - 5,1 mm, svoris - 0,95 g, apimtis - 64 p. Miniatiūrinėje knygelėje apžvelgiama lietuviškų knygų leidyba nuo Mažvydo laikų iki mūsų dienų. Tuomet tai buvo pats mažiausias leidinys.
1998 m. rugsėjo 28 d. į Lietuvos rekordų knygą įrašytas pagerintas knygų leidybos rekordas. Tuomet tai buvo pati mažiausia Lietuvos knyga "Lietuvos spaustuvėms 475". Ji yra 11,2 mm x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, 0,31 g svorio. Išleido leidykla "Vilius" 120 egz. tiražu. Šios miniatiūros leidimo sudėtingumas yra ne tik juvelyrinis darbas, bet ir teksto skaitomumas, minties nenutrūkstamumas. Minėtą problemą autorius išsprendė originaliai ir iš pirmo žvilgsnio gan paprastai. V. Užtupas knygos tekstą parašė taip, kad kiekviename lape tilptų viena užbaigta mintis - viena pastraipa.
O 2001 m. išleista dar mažesnė V. Užtupo miniatiūrinė knygelė "Lietuvai 1000 metų" - tai 9,6x9,2 mm dydžio 4,4 mm storio, 64 psl. Šis juvelyrinis darbas gali pretenduoti į Gineso rekordų knygą.
1993 m. išleista miniatiūrinė 78 puslapių knygelė "Darius ir Girėnas", galima manyti, buvo paskata po šešerių metų pradėti ciklą, skirtą lakūnams, dar mažesnėse miniatiūrinėse knygelėse (formatas 34x25 mm.). Ciklas buvo pradėtas nauja knygele "Darius ir Girėnas" (40 egz. tiražu). Tai pirmoji knygelė, kuria pradėtas miniatiūrų ciklas apie pasižymėjusius, vysčiusius Lietuvos aviaciją lakūnus bei konstruktorius (Jurgį Kairį, Joną Juknį ir Edvardą Slušnį, lakūną kosmonautą Rimantą Stankevičių ir kt.)
V. Užtupas sugalvojo ir pradėjo leisti seriją "Katalikai - gyvieji kankiniai" (Kardinolas Vincentas Sladkevičius, Nijolė Sadūnaitė). Mažos apimties, nedideliu tiražu 1993 m. V. Užtupas išleido kun. Jono Kąstyčio Matulionio darbą "Popiežius Jonas Paulius II".

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bertoldas, Helmutas. Mantvydas, Mantvyda, MantvydÄ—, Preivainas, PreivainÄ—, Preivilas, PreivilÄ—, Preiviltas, PreiviltÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 983 778

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]