Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 18 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Sugrįžimai

PIRMAS KARJEROS LAIPTELIS BUVO UŽSIENIO KALBA

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−10−18

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Elvyra Šimonienė tvirtino, jog nė nepagalvojusi, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje turės įtakos ir jos artimiausių žmonių gyvenimui. Tačiau jau kelinti metai ji nuolat mini Liuksemburgą.

Sūnūs mokėsi stropiai

Smilgių kaime gyvenanti E. Šimonienė apie savo sūnus Irmantą ir Almantą pasakojo: abu gerais žinių įvertinimais baigė Kupiškio Povilo Matulionio vidurinę mokyklą ir pasirinko tuo laikmečiu buvusias populiarias specialybes Vilniaus universitete studijuoti. Vyresnysis - teisę, o jaunylis - ekonomiką. Ekonomistas Almantas dirba viename iš bankų.
Jų namuose vaikų pastangomis visada būdavo džiaugiamasi: kad stropiai mokėsi, padėdavo namų ūkyje tvarkytis. Elvyra mananti, jog sodyba nedidelėje gyvenvietėje miela sūnums ir todėl, kad patiems prie jos statybos teko nemažai talkininkauti.
"Labai būtų smagu, kad vaikus savo namuose sutiktume ar pas juos lankytumėmės abu tėvai, deja, aš vyro, o jie tėčio Vladislovo Šimonio esame netekę prieš septynerius metus.

Teisė plius kalbos

E. Šimonienė, paklausta, koks buvo Irmanto kelias į tarnybą viename iš Europos Teisingumo Teismo skyrių, sakė, jog sūnaus pirmąją išvyką į užsienį lėmė tai, kad palyginti gerai mokėjo prancūzų kalbą. Tai esąs pirmosios šios kalbos Noriūnų pagrindinėje mokytojos Irenos Narbutienės, tuomet Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje dirbusios pedagogės Danutės Masionienės nuopelnas. Taip pat ir kitų dalykų mokytojų, nes Irmantas Šimonis vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu. Turėdamas žinių tvirtus pamatus, nesunkiai įveikė ir teisės studijas. Be gabumų, reikėjo ir pareigingumo. Šiai savo mokinukų savybei ugdyti, pasak E Šimonienės, labai daug dėmesio skyrė noriūnietė pradinių klasių pedagogė Aldona Budreikienė.
Studijų metais nepraleido progos I. Šimonis dalyvauti pretendentų pasimokyti užsienyje konkurse ir laimėjo teisės specialybės studento vietą Liono (Prancūzija) universitete. Tai buvusi puiki galimybė pasisemti teisės terminologijos prancūzų kalba žinių, kurios bene ir lėmusios kupiškėno I. Šimonio tolimesnę karjerą - teisės lingvisto.

Suinteresuoti kvalifikacija

Europos Teisingumo Teismo, šios ES institucijos Liuksemburge, Įstatymų vertimų skyriuje dirbantis Irmantas Šimonis namiškiams yra pasakojęs, jog ten vien iš Lietuvos yra 25 kolegos. Be tiesioginio darbo, šie specialistai sistemingai gilina savo dalykines ir užsienio kalbų žinias. Irmantas, pasak jo mamos, kelintus metus dirbdamas Liuksemburge, daug laiko skiria būtent užsienio kalbų mokymuisi.
Šiam mūsų kraštiečiui dar tik 34- eri. Pradėjęs Liuksemburge dirbti pagal aukštus prancūzų kalbos mokėjimo reikalavimus, pastaruoju metu jis yra įgijęs atitinkamus anglų, vokiečių, ispanų kalbų sertifikatus. Penktoji jo vartojama užsienio kalba - rusų, kurios Irmantui dar teko mokytis vidurinėje mokykloje.

Kelionės į ten, kur nebūta

Kupiškėnas I. Šimonis, dar prieš išvykdamas į Liuksemburgą, Vilniuje dirbo Vertybinių popierių komisijos nariu, vėliau - pirmininko pavaduotoju. Tuo laikmečiu jaunas specialistas tarnybos reikalais nuolat būdavo komandiruojamas į Vakarų Europos šalis. Kaip yra išsitaręs namuose, tuomet net ir pasvajodavęs, jog būtų įdomu keletą metų padirbėti Liuksemburge ir suprasti šios nedidelės valstybės stabilios ekonomikos ir žmonių socialinių garantijų prielaidas.
Pastaruoju metu I. Šimonis, jo mamos pasakojimu, irgi nemažai važinėja po pasaulį, kasmet dalį atostogų skirdamas turistinėms kelionėms. Jo apsilankyta Peru, Kuboje, Japonijoje, Tailande ir kitur.

Jei nori būti gerbiamas

Irmanto žmona Kristina - ekonomistė. Ji turėjo galimybę studijuoti ir JAV, todėl gerai moka anglų kalbą. Tačiau kad ji galėtų gauti atitinkamą darbą ir šiaip nepatirtų jokių bendravimo užsienyje nepatogumų, prieš išvykdama gyventi į Liuksemburgą išmoko ir prancūzų kalbą.
E. Šimonienė sakė, kad sūnaus Irmanto šeima, gyvenanti nuomojamame bute Liuksemburge, mielai priima atvykusius giminaičius, draugus pasisvečiuoti ir ne tik po šią valstybę, bet ir į Paryžių už 300 kilometrų savu automobiliu suruošia jiems išvykas.
Pas sūnų Liuksemburge teko viešėti ir E. Šimonienei. Ji atkreipusi dėmesį į tai, kad tos valstybės gyventojų senatvės mėnesinės pensijos sudaro 70 proc. buvusio atlygio, o medicininio aptarnavimo sistemoje esą patrauklu tai, kad darbuotojui gydymosi išlaidas pagal pateiktus čekius kompensuoja darbdavys. Liuksemburgo valstybėje maistas, paslaugos yra brangu, tačiau ten ir atlygis, palyginti su mokamu Lietuvoje, penkeriopai didesnis.

Anksčiau pasaulis buvo tik į Rytus

Be viešnagės Liuksemburge, Prancūzijoje, E. Šimonienė mini ir praėjusią žiemą buvusią išvyką į Egiptą. Tuo pasirūpino sūnūs.
Iš to laikotarpio, kai dirbo gyvulininkystės specialiste ūkiuose, E. Šimonienė apie savo keliones į užsienio valstybes neturi ko papasakoti. Joms trukdė ne šeimos materialinė padėtis, o jos biografija.
E. Šimonienės tėvai Emilija ir Juozas Rimkai iš Adomynės parapijos Labeikių kaimo su mažametėmis dukromis Regina ir Genute, sūnumi Alfonsu 1948 metų pavasarį buvo ištremti į Sibirą. Kone dešimt metų vargo jie Irkutsko srityje, Srednios miškų ūkyje. Grįžo iš tremties Rimkai taip ilgai nesimatę su Lietuvoje likusiais ir senelių Juozo ir Juozapotos Čelkių augintais dukrele Elvyra ir sūneliu Jonuku. Susitikimo džiaugsmas buvo persipynęs ir su didele širdgėla, nes Sibire jiems buvo lemta palaidoti paauglį sūnų Alfonsiuką, žuvusį darbe.

Seneliai pasakodavo apie Sibirą

E. Šimonienė pridūrė, kad pas tėvus, vėliau įsikūrusius Noriūnuose, gyveno ir josios šeima. Abu sūnūs augo prižiūrimi senelių, klausydavosi jų pasakojimų, kaip Sibire lietuvių vargta. Tad gal ir jų darbštumas, pareigingumas susiformavo pagal senelių nuostatas. Pastaruoju metu visą jų giminę labai sutelkė Giedrės Beinoriūtės, Elvyros tremtinės sesers Reginos dukters, sukurtas dokumentinis animacinis filmas "Gyveno senelis ir bobutė". Šio žanro specialistų kūrinys labai vertinamas už tremtinių gyvenimo Sibire tikroviškumą.

Pietums - cepelinai

E. Šimonienė pasidžiaugė, kad sūnaus Irmanto gyvenimas užsienyje ir darbas Europos Teisingumo teismo Liuksemburge institucijoje jo nuo artimųjų ir tėviškės neatitolino. Irmantas Į Vilnių parvyksta palyginti dažnai. Jei kartais jis neturi laiko paviešėti ir Smilgiuose, tai pasimatyti į Vilnių važiuojanti ji. Ten juk gyvena ir sūnus Almantas, ten ir Irmanto uošvija.
E. Šimonienė pasidžiaugė sulaukusi jau ir pirmosios anūkės. Irmantas su žmona Kristina dukrelei išrinko Rūtelės vardą.
Pasak ponios Elvyros, jokių didesnių rūpesčių jai, laukiančiai saviškių iš Vilniaus ar Liuksemburgo, nesusidaro. Žino viena: ant pietų stalo turi garuoti dubuo cepelinų. Paprasčiausio recepto: į bulvių tarkę įmuša kiaušinį, įberia druskos. Mėsos įdarą dažniausiai pagardina šviežiais ar džiovintais grybais.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Giniotas, Giniotė, Ginvydas, Ginvydė, Otonas, Romanas, Vesta, Vestina.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt