Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Sugrįžimai

GIMINYSTĖS PAŠVAISTĖS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2008−07−19

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Bet kurio kupiškėno emigranto likimas yra jaudinantis. Tačiau Juozo Brazausko, išvykusio į JAV 1912 metais ir gimtuosiuose Griauželiškiuose apsilankydavusio tik mintimis, yra išskirtinis. Tuo, jog vietoj jo, praėjus aštuoniasdešimt metų, čia svečiavosi jo sūnus Juozapas Brazauskas (Joseph Brazan), prieš tai atnaujinęs giminystės ryšius su pulkeliu kupiškėnų.

Kodėl šio, JAV gimusio ir užaugusio lietuvio širdį traukė tėvo ir motinos gimtinės, kaip jam po daugybės metų pavyko atnaujinti ryšius su kone šimtu giminaičių Lietuvoje, savo laikraštyje įvairiomis progomis esame pasakoję. Tačiau Juozapo Brazausko susitikimuose su savo keletu giminaičių iš motinos, kilimo iš Lazdijų krašto, pusės dar 1989 ir 1992 metais ir jau su dideliu pulku tėvo kraujo ryšio kupiškėnų 1994 metais bei nuo tų dienų užsimezgusiame bendravime laiškais yra tiek daug atvirumo, nuoširdumo, meilės giminaičiams prisipažinimo, jog visa tai traukia iš naujo pajausti, net daug ko pasimokyti.
Nemažai su jau palyginti tolimesniu giminaičiu J. Brazausku bendravusi Kupiškyje gyvenanti Eglė (Vesalauskaitė) Uldukienė sakė, jog visa korespondencija, gauta iš jo, laikoma ant stalo dėžutėje, kad būtų patogu bet kada pasiimti trečiosios kartos dėdės rašytą laišką ir dar kartą tarsi išgirsti balsą žmogaus, kurio mirties pirmosios metinės paminėtos birželio 20-ąją. Jai labai patikdavo giminaičio pasaulio įvykių komentarai, pasakojimai, kaip paprasti amerikiečiai kovoja už savo teises geriau gyventi.

E. Uldukienei su J. Brazausku nemažai teko bendrauti jam viešint Kupiškyje, o vėliau nuolat keistis informacija, kuri buvo reikalinga, jog Kalifornijoje, Chino Hills mieste gyvenančio JAV žinomo fotografo bent dalelė meninės kūrybos būtų eksponuojama ir Kupiškio etnografijos muziejuje 2006 metų rudenį.
Stanislovo Brazausko, J. Brazausko antros eilės pusbrolio, atsiliepimas į tuometiniame "Gimtajame krašte" paskelbtas giminaičių Lietuvoje paieškas, jo sesers Irenos Brazauskaitės pasakojimu, buvo lemtingiausias jiems vienintelį kartą gyvenime susitikti.
Iki tol J. Brazauskas jau buvo gavęs apie 50 laiškų iš Lietuvoje gyvenančių asmenų tokia pat pavarde, tačiau tik iš Stanislovo laiško išėmęs nuotraukas jis iš džiaugsmo ir jaudulio sušukęs: "Pagaliau!" Tarp jų buvo tokių pat, kokių sūnus buvo aptikęs emigrantų tėvų išsaugotame archyve.
Prasidėjo susirašinėjimas su kiek įmanoma išsamesniais apibūdinimais apie į JAV dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravusį Juozą Brazauską, kurio tolimesnis gyvenimas labiau buvo žinomas sūnui Juozapui, negu Lietuvoje likusiems giminėms.

Emigranto pusbrolis Povilas Brazauskas (Irenos Brazauskaitės tėvas) savo namiškiams buvo ne kartą pasakojęs, kaip skaudžiai savo sūnaus Juozo netektį 1941 metais išgyveno velionio tėvas Jonas Brazauskas (mirė sulaukęs 90 -ies, 1944 metais). Kaimynams jis vis rodydavo voką, paženklintą juodu kryželiu. Beje, ponios Irenos girdėtu tėvo pasakojimu, susiruošęs emigruoti Juozas Brazauskas būtent pusbrolio Povilo prašė, jog šis kiek galėdamas globotų jo tėvą. Taip ir buvo pasielgta.
"Griauželiškių Brazauskai buvo mažažemiai, tad ir Juozas išvyko ieškodamas geresnio gyvenimo, galbūt su viltimi parsivežti dolerių į Lietuvą, tačiau suprastėjus sveikatai svajonės sugrįžti atsisakė", - darė prielaidą korespondentės neseniai šnekinta I. Brazauskaitė.
Ji taip pat pasakojo, jog 1994 metais Griauželiškiuose kelias dienas praleidęs Juozapas ne kartą ėjo į tą vietą, kur būta jo tėvo gimtosios trobos, fotografavo tuos laukus ir vis prašė dar ką nors apie šį kaimą ir visus giminaičius prisiminti. "Jis buvo labai patenkintas, kad čia pagal savo galimybes kuriasi, be darbo mieste, dar ir ūkininkauja mano brolio Stanislovo sūnus Virginijus Brazauskas su šeima", - pridūrė pašnekovė. Čia pat buvęs ir pats Virginijus atviravo, jog tolimo giminaičio pastangos pamatyti savo tėvo gimtinę, daugybę giminių tapo jam labai gražia sakme apie Tėvynės ilgesį.

I. Brazauskaitė sakė, jog iš karto net buvo pyktelėjusi, jog giminaičiui Juozapui, lietuvių sūnui, su jais susikalbėti reikia vertėjo. Tačiau jam atsidūrus tėvo gimtinėje įvyko mažas stebuklas: kitą dieną svečias iš Amerikos pasidžiaugė, jog suprantąs, ką mes sakome, o atsisveikino jau ir pats lietuviškai prabilęs, nes vaikystėje tėvų emigrantų Albinos ir Juozo Brazauskų šeimoje tąja kalba ir bendrauta.
Pašnekovė sakė, jog toks giminės susibūrimas, kokį suorganizavo 1994 metais iš Kalifornijos atvažiavęs pusbrolis Juozapas, Griauželiškių kaimo istorijoje labai reikšmingas įvykis.

Juozapo Brazausko giminaičiai kupiškėnai pasakojo, jog Lietuvoje iš viso jis apsilankė tris kartus. 1989 ir 1992 metais jis suspėjo pabendrauti tik su giminėmis iš mamos pusės, teisybė, jo prašymu per antrąjį svečiavimąsi pasiekė ir Kupiškį, tačiau vėlyvą metą neturėjo ko pasiteirauti, kur tie Griauželiškiai. O iš Stanislovo Brazausko tais pačiais metais gautas laiškas su tėvo nuotraukomis skubino jį ir vėl skristi į Lietuvą bei pirmiausia vykti į pastarąją vietovę.

Iš tų laiškų sklinda šiluma

Į Lietuvą siunčiamuose laiškuose Juozapas kreipdavosi: "Brangūs giminės ir draugai". Švenčių progomis jų tekstas paprastai būdavo vienodas, tačiau Eglė Uldukienė, Irena Brazauskaitė gaudavo ir vien tik joms skirtų laiškų.
Pateikiamos ištraukos iš Juozapo Brazausko laiškų, atsiųstų 1992-2007 metais Kupiškyje gyvenančioms giminaitei Eglei (Vesalauskaitei) Uldukienei ir žurnalistei Eleonorai Vaičeliūnienei, manytume, ir mūsų laikraščio skaitytojams suteiks ne tik įdomios informacijos, bet ir padrąsinimo rašyti giminėms, bičiuliams kuo nuoširdesnius laiškus - apie viską, kas vyksta aplink Tave ir Tavyje.
***
Anelė ir aš dabar imame kompiuterių pamokas. Nors mes turėjome du kompiuterius savo biznyje, kuriuos naudojo mūsų tarnautojai, mes niekada per daug nesidomėjome jais patys. Dabar, kai turime laiko, mes nusprendėme įsisavinti pagrindines kompiuterių funkcijas ir pasinerti į jų paslaptis.
Kompiuterių mokytojas (mes juos Amerikoje vadiname "pigiais graikais") ateina pas mus į namus du kartus per savaitę ir duoda pamokas. Nors vaikai Amerikoje dabar pradeda mokintis apie kompiuterius pirmoje klasėje, būdami 7 metų, mūsų amžiaus žmonėms mokslas yra žymiai sunkesnis.
Anelė nori vartoti kompiuterį buhalterinėms sąskaitoms ir šeimos išlaidų organizavimui. Aš ypač domiuosi internetu. Jeigu jūs turėtumėte kompiuterį ir priklausytumėte internetui, Jūs skaitytumėte šitą laišką savo kompiuterio ekrane tuo metu, kai aš jį rašyčiau.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt