Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Šėlsmas

PADŪKĖLIAI „ZBITKAI“ – JAUNIEJI ETNOKULTŪROS VERTYBIŲ PUOSELĖTOJAI

Jurgita BANIONIENĖ

2016−12−15 2

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje trejus metus gyvuoja etnokultūros būrelis „Zbitkai“. Įvairaus amžiaus vaikams meilę liaudies dainai, šokiui skiepija, lietuvių papročių ir tradicijų lobyną atskleidžia muzikos mokytoja Daiva Palionienė.
Vieną gruodžio vakarą apsilankę progimnazijoje pakalbinome smagiu pavadinimu pakrikštyto sambūrio narius ir jų vadovę.

„Kupkėmio“ krikštavaikiai

Šnektelėti su etnokultūros būrelio „Zbitkai“ vaikais ir jų mokytoja pavyksta prieš vieną jų organizuotą renginį – mokyklos bendruomenės advento vakaronę.

Visi linksmi, energingi, nenustygstantys vietoje – tikri „zbitkai“. Ne veltui tokiu vardu šis kolektyvas ir pakrikštytas. D. Palionienė pasakojo, kad folkloro kolektyvo vardą pasiūlė etnografė Alma Pustovaitienė. Prieš trejus metus, kai „Kupkėmis“ juos krikštijo. „Tų pavadinimų buvo ir daugiau – Medumėlės, Strazdeliai, Uosiai, Kupolėlės, o mano vaikai buvo tikrai pasiutę, tad Alma ir pasakiusi – būkite zbitkai“, – šypsojosi Daiva. Šis vardas iškart prilipo.

P. Matulionio progimnazijos etnokultūros būrelio ištakos gilesnės. Dar gerokai anksčiau muzikos mokytoja D. Palionienė ėmė burti liaudies muzikos mylėtojus. „Tiesiog pradėjome su mergaitėmis giedoti sutartines. Pirmosios sutartinių giedotojos buvo Austėja Tučiūtė, Karolina Šimukauskaitė, Vestina Žekonytė, Zita Šeinauskaitė. Vėliau išmokome šokti, skudučiuoti. Vis dažniau pasirodydavome šventėse, vykdavome koncertuoti. Vaikų daugėjo, tad gražus jų būrelis savaime virto folkloro ansambliu“, – kalbėjo pašnekovė.

Perima krašto tradicijas ir papročius

Šiuo metu kolektyvą lanko 17 vaikų. Berniukų ir mergaičių – beveik po lygiai. Branduolį sudaro septintokai, puikiai į veiklą įsijungia ir žemesnių klasių mokiniai.

Vaikus sudominti etnokultūra, pasak D. Palionienės, nėra sudėtinga. „Ypač imlūs yra mažieji, jie labai mėgsta liaudies dainas. Nemažai vaikų, kurie lanko būrelį nuo pat jo įkūrimo. Manau, juos laiko nenuobodi veikla – ne tik šokame ir dainuojame, bet ir daug kur pasirodome, – teigė mokytoja. – Stengiamės dainuoti kupiškėnų tarme savo krašto dainas, šokame liaudiškus šokius, žaidžiame žaidimus. Pernai mokykla mums nupirko skudučius, tad mokomės skudučiuoti, švenčiame kalendorines šventes. Man pačiai ši veikla labai miela, artima sielai. Vaikai gali gauti informacijos apie senąją kultūrą, papročius, o aš semiuosi iš jų energijos. Gera matyti, kad vaikai suvokia, jog savo tradicijas reikia saugoti, nes be savų šaknų mes esame niekas.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"