Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 24 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Šėlsmas

SOSTINĖ PAVERTĖ TIKSLO SIEKIANČIA ASMENYBE

Ingrida NAGROCKIENĖ

2016−10−20

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Subatėnei Erikai Boguckaitei – 17 metų, bet ji jau trejus metus gyvena savarankiškai Vilniuje. Palikusi draugus ir šeimą, ne vieną muzikinį konkursą laimėjusi paauglė išvažiavo mokytis muzikos į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Kalbinome Eriką, ar sunku buvo tokiai jaunai keisti gyvenimą, ką jai reiškia muzika.

Kada susižavėjai muzika?

Muzika mano gyvenime atsirado jau darželyje. O muzikinis kelias prasidėjo nuo „Dainų dainelės“. Ten sutikau mokytoją Liną Burokienę, kuri man akompanavo pianinu. Paskui, kiek pamenu, taip išėjo, kad ji pasiūlė man stoti į Kupiškio meno mokyklą. Tėvai nuvedė, aš įstojau ir pradėjau mokytis groti fortepijonu. Pradžia, kaip ir visiems, buvo nuo paprastų atskirų natų, ritminių variantų, melodijų, dainelių ir t. t. Vėliau viskas sudėtingėjo. (Erika laimėjo ne vieną respublikinį konkursą, puikiais rezultatais baigė Kupiškio meno mokyklą – aut. pastaba.)

Kur Tavo kelias pasuko pabaigus Kupiškio meno mokyklą?

Dabar mokausi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 11 klasėje. Į Vilnių išvažiavau būdama aštuntokė, tėvai liko Subačiuje. Jie mane ir paskatino siekti didesnių tikslų, dabar labai palaiko. Groti fortepijonu pradėjo ir mano jaunesnioji sesuo.

Išvykus iš pradžių buvo tikrai nelengva. Sunku buvo atsiskirti nuo šeimos, draugų, visiškai pakeisti aplinką. Norėjau viską mesti jau po pirmų dviejų savaičių. Bet kadangi nuo mažens buvau gana savarankiška, tai visai greitai prie visko pripratau, daug ko išmokau ir dabar viskas gerai.

Labai buvo gaila palikti draugus, ypač pačius artimiausius, bet reikėjo susitaikyti. Vilniuje susiradau naujų draugų, o su savo artima drauge nenutraukiau ryšių, juk tikri draugai lieka iki galo.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt