 |
|
|
2024 m. balandžio 20 d., šeštadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŽEMAITEI SAVI TAPO AUKšTAITIJOS MIšKAI
Tikra žemaitÄ— Janina JuknienÄ— KupiÅ¡kyje gyvena nuo 1978 metų. Jurgitos BanionienÄ—s nuotrauka VaikystÄ— – Å¡viesus ir Å¡iltas gyvenimo tarpsnis Su J. Jukniene susitinkame jos jaukiuose namuose, visai Å¡alia senosios urÄ—dijos pastato. Å iame keturių butų name moteris su jau į Anapilį iÅ¡Ä—jusiu vyru miÅ¡kininku Kazimieru įsikÅ«rÄ— 1982 metais. AiÅ¡kiai justi, kad tai miÅ¡kininkų Å¡eimos namai. Kvepia medžiu. ViskÄ… Äia įrengÄ— Å¡viesaus atminimo moters sutuoktinis. Pro buto langus kasdien darbovietÄ—s – urÄ—dijos pastatas matosi. Geros nuotaikos niekuomet nestokojanti žemaitÄ— jau deÅ¡imt metų Äia Å¡eimininkauja viena. Tiesa, draugijÄ… jai palaiko kalytÄ— Tera. Aplankyti mamos nepamirÅ¡ta ir po įvairius Å¡alies miestus iÅ¡sibarstÄ™ vaikai – sÅ«nus ir dvi dukros su anÅ«kais. Prie kvepianÄios arbatos puodelio susÄ—dame jaukiai pasikalbÄ—ti. Tikra žemaitÄ— leidžiasi į vaikystÄ—s prisiminimus: „Gimiau Mažeikių mieste, buvau antras vaikas Å¡eimoje. Turiu vyresnÄ™ seserį ir du brolius.“ J. JuknienÄ—s tÄ—vas, Vasilijus Margalikas, buvo Lietuvos rusas. „Seneliai gyventi į LietuvÄ… atvažiavo iÅ¡ Baltarusijos, todÄ—l tÄ—tis gimÄ— ir augo jau mÅ«sų Å¡alyje. Save jis visada laikÄ— žemaiÄiu. Mama UrÅ¡ula kilusi iÅ¡ Žemaitijos, iÅ¡ TirkÅ¡lių. Ji visÄ… gyvenimÄ… dirbo parduotuvÄ—je, tÄ—tis – vairuotoju. VažinÄ—davo į tolimuosius reisus, vairavo greitosios medicinos pagalbos automobilį, autobusÄ…. ParduotuvÄ—je, kurioje mama dirbo, abu ir susipažino, – tÄ—velius prisiminÄ— paÅ¡nekovÄ—. – TÄ—vai buvo nutarÄ™, kad turÄ—s keturis vaikus. Po sesers gimimo visi laukÄ— sÅ«naus, o gimiau aÅ¡. Mama pasakojo, kad buvau labai ramaus bÅ«do vaikas, turbÅ«t tuo tÄ—tį ir papirkau. Buvau jo numylÄ—tinÄ—. NÄ— vienam iÅ¡ vaikų dviraÄio nenupirko, tik man. Mes gyvenome beveik paÄiame Mažeikių centre, tÄ—vai buvo pasistatÄ™ namukÄ…. MÅ«sų namai buvo labai svetingi. Savo vaikų kaimynai dažniausiai mÅ«sų kieme ieÅ¡kodavo. Buvome savarankiÅ¡ki. Prisimenu, pareini iÅ¡ mokyklos, valgyti paruoÅ¡ta nÄ—ra, bet ant krosnies padÄ—ti pomidorai, bulvių. Nusiskusdavome, iÅ¡sivirdavome ir pavalgydavome. Arba, bÅ«davo, parleki iÅ¡ kiemo, atsipjauni duonos, pamirkai į vandenį, pabarstai cukrumi ir vÄ—l atgal pas draugus. Mama iÅ¡ parduotuvÄ—s parneÅ¡davo senų, truputį papelijusių saldainių ir padÄ—davo ant krosnies, kad iÅ¡džiÅ«tų. Tik nespÄ—davo, tuoj pat juos sunaikindavome. TÄ—tis griždamas iÅ¡ reisų dažnai parveždavo arbÅ«zų, žalių bananų, Nesulaukdavome, kol prisirps, suvalgydavome. TodÄ—l iki Å¡iol nuÄ—jusi į parduotuvÄ™ dairausi kuo žalesnio. Tokius mÄ—gstu. VaikystÄ— mano atmintyje – labai Å¡iltas laikas: ilgos vasaros atostogos, futbolas kieme, pasivažinÄ—jimai dviraÄiu ir bÅ«rys draugų. Mes gyvenome nelabai turtingai, bet draugiÅ¡kai. TÄ—veliai vieninteliai visoje gatvÄ—je turÄ—jo televizorių, todÄ—l per Å¡ventes visi vaikai rinkdavosi pas mus jo žiÅ«rÄ—ti. TÄ—velis buvo pats iÅ¡mokÄ™s groti smuiku, sesÄ— ir broliai lankÄ— muzikos mokyklÄ…. IÅ¡skyrus mane. Labai bijojau egzaminų.“ PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis. 
|
|
Jūs esate 9 005 024 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
