 |
|
|
2024 m. balandžio 20 d., šeštadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DZÅ«KÄ—S PRISIMINIMUOSE GIMTINÄ— KVEPIA CINAMONU
DzÅ«kÄ— RomutÄ— ŽiukienÄ— per keturiasdeÅ¡imt metų puikiai pritapo mÅ«sų kraÅ¡te. BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka IÅ¡ kur pakÄ—lÄ— sparnus RomutÄ— gimÄ— ir augo Alytaus rajone, Krokialaukio kaime. Jos tÄ—velis dirbo maÅ¡inistu pieninÄ—je, o mama buvo mokyklos valytoja. RomutÄ— augo kartu su dviem sesutÄ—mis, Å¡eimoje buvo jauniausia. „MamytÄ— mano buvo labai darbÅ¡ti. MokÄ—jo skaniai gaminti valgį. Å eimininkaudavo vestuvÄ—se, krikÅ¡tynose. TÄ—velis buvo Å¡eimos galva. Jo žodis mums bÅ«davo svariausias. Jau nebeturiu nei mamos, nei tÄ—Äio. Mirusi ir viena iÅ¡ sesių. Kita sesÄ— gyvena Alytuje ir ten mokytojauja. AÅ¡, baigusi vidurinÄ™ mokyklÄ…, mokiausi Kauno kulinarijos mokykloje. Kai baigiau tuos mokslus, tai pasipraÅ¡iau paskyrimo į Vilnių. MamytÄ— jau buvo mirusi, o Vilniuje gyveno medicinos seserimi dirbusi vyresnioji mano sesuo. Tad ir pradÄ—jau sostinÄ—je savo darbinÄ™ veiklÄ… tuometinio inžinerinio statybos instituto (VISI) valgykloje. Netrukus susipažinau ir su savo bÅ«simuoju vyru kupiÅ¡kÄ—nu Alfredu, kilusiu iÅ¡ PalÄ—venÄ—lÄ—s. Jis mokÄ—si Vilniaus politechnikume, o aÅ¡ gyvenau netoliese bendrabutyje. Kai nutarÄ—me sukurti Å¡eimÄ…, abu ir apsisprendÄ—me, kad gyventi važiuosime į vyro kraÅ¡tÄ…. Taip Äia 1975 metais ir atsiradau. Tiesa, apie KupiÅ¡kį esu girdÄ—jusi nuo vaikystÄ—s, bet nesu buvusi. Mat Å¡iame mieste gyveno mano pusseserÄ—s. Jos atvažiuodavo pas gimines į DzÅ«kijÄ…. IÅ¡ jų esu girdÄ—jusi, kad KupiÅ¡kyje yra didelÄ—, graži bažnyÄia“, – pasakojo RomutÄ—. Kuo skiriamÄ—s MÅ«sų kraÅ¡te jai nebuvo labai sunku apsiprasti. AiÅ¡ku, pirmomis dienomis bÅ«ta visokių kuriozų. Antai uoÅ¡vis papraÅ¡Ä— atneÅ¡ti „rundelį“, o ji nežinojusi, kas tai per daiktas. Tokį puodelį dzÅ«kai vadina „kružiku“. Pas uoÅ¡vius ji pirmÄ… kartÄ… valgÄ— ir bulvių su varÅ¡ke. DzÅ«kijoje per vakarienÄ™ pagrindinis valgis zacirka arba bulvÄ—s su rÅ«gusiu pienu. Labai visi mÄ—gsta ir dzÅ«kiÅ¡kas bandas. Jos kepamos ant sudžiovintų kopÅ«sto lapų iÅ¡ bulvių tarkių, sumaiÅ¡ytų su prieskoniais. IÅ¡keptos bandos apliejamos spirguÄių padažu. ÄŒia tokių nekepa. PastebÄ—jusi, kad kupiÅ¡kÄ—nai vÄ—darų galus užriÅ¡a siÅ«liuku, o dzÅ«kai užpina pagaliuku, kad įdaras neiÅ¡bÄ—gtų. Velykoms kiauÅ¡inius kupiÅ¡kÄ—nai dažo Å¡iek tiek spalvingiau nei dzÅ«kai. Pasak RomutÄ—s, jos amžinatilsį vyras mÄ—go juos dažyti su svogÅ«nų lukÅ¡tais. DzÅ«kijoje kiauÅ¡inius margindavo ir vaÅ¡ku, neįmantriais kryželiais, saulutÄ—mis. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai AgnetÄ—, AgnÄ—, AgnietÄ—, Adeliaras, Eisvaldas, EisvaldÄ—, EisvydÄ—, Gostarta, Gostartas, Gostautas, GostautÄ—, Gostautas, Traidenis. 
|
|
Jūs esate 9 005 062 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
