Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Propagandos anatomija

PROPAGANDOS ANATOMIJA

2015−12−03 0

Šiandien esame bombarduojami įvairiomis informacijos dozėmis, mitais, sensacingomis naujienomis ar kvietimais rinktis arba imtis veiksmų. Propagandos technologai supranta, kad informaciniame amžiuje visuomenėms reikia „tvarkos projektų“ ar „mentalinių žemėlapių“, kuriais remdamiesi žmonės jaustųsi saugesni ir priimtų sprendimus. Būtent įvairius „tvarkos projektus“ ir „mentalinius žemėlapius“ propagandos technologai ir bando įsiūlyti visuomenėms.

Propagandą galima apibūdinti kaip tikslingą veikimą, kuriuo siekiama paveikti tikslinės grupės emocijas ir nuomonę. Istoriškai propaganda buvo vertinama kaip neutralus reiškinys. Net ir Lietuvos miško broliai nuolat akcentavo, kad „svarbiausias ginklas yra žodis“, o partizanams būtina turėti savo propagandos ministeriją. Tačiau ilgainiui šio žodžio asociacija tapo neigiama. Tai įvyko po Antrojo pasaulinio karo, kai „pilkosios“ ar „gerosios“ propagandos terminą išstūmė viešųjų ryšių sąvoka.

Svarbu pabrėžti, kad propagandos efektyvumas didinamas iš dalies sakant tiesą, bet nepateikiant visos informacijos ir nutylint nepalankius faktus. Tik išpildžius šią sąlygą propaganda gali pasiekti savo tikslus.

Lietuvoje aktualiausia propaganda, kurią skleidžia kaimynas iš Rytų: skaičiuojama, kad metinis Rusijos propagandos biudžetas siekia apie 3,5 mlrd. JAV dolerių. Jie skiriami įvairioms žiniasklaidos priemonėms (pavyzdžiui, televizijos kanalas „Russia Today“, „Pervyj Baltijskij kanal“) finansuoti, įvairių organizacijų („Rossotrudničestvo“) veiklai, taip pat užsienio valstybių politinėms partijoms finansuoti.

Rusijoje sudarytos palankios sąlygos propagandai skleisti, nes didelė dalis žiniasklaidos yra valdoma valstybės. Žiniasklaidos „suvalstybinimas“ būtent ir buvo vienas pirmųjų Vladimiro Putino sprendimų tapus prezidentu, todėl trys didžiausi TV kanalai – Pirmasis kanalas (51 proc. auditorijos), Rosija 1 (13 proc.) ir NTV (10 proc.) – yra valdomi valstybės kompanijų. Pagal 2015 metų pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą, Rusija užima tik 152 vietą tarp 180 šalių. Lietuva – 31 vietoje. Reitinge pirmauja Suomija, Norvegija ir Danija.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"