Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Pasikalbosykim

GANDRų IšLAISTUVAS

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2012−08−23

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Valio Staburo nuotrauka
Švintas Baltramiejus (rugpjūčio 24) - jau ūkinyko rudenio darbų čėsas. Kad prasdėjo rudo, motos ir iš tokių pasokymų: lig Baltramiejaus brįsta, po Baltramiejaus vysta; par Baltramiejų varlai gerkla užgyja, varlas nebakurkia. Ir bitinykai po šv. Baltramiejaus iš bičių madaus nebėjama. Jėgu šitų dėn saula šviečia, tai visas rudo bus sausas. Seniau par Baltramiejų burdavo ir apė veselias. Mergiotas iš unksto išsikosdavo dobalį kur toliau no namų ir slapčiom lakdavo pasižiūrėt, kų ti ras. Jėgu varotinklį, gaus bagotų vyrų, jėgu randa skruzdalį ar tėp kokį vobolų - ištekės ažu vargšo artojo. Alia prėjo čėsas ir ištekėjo, o burk neburk. Kad ne čėsi kų daryt raikia, tai visa suyra.

Labai markotna, bo par Baltramiejų palieka namus gandrai. Valig posakos, Dievas nutvara nodagulį, kėp šėra gandrui par nugarų, tai par visų gyvenimų jom juoda nugara ir vodaga tabar. Mono bulbas gandras nuravėjo - tėp pasjuokia, kė jos atlieka neravatos. Soko, raikia įdėt ir pinigų, ir žiedų lizdan, tai tadu gyvins tan lizdi gandrai. Motas, kad vosaros čėso do morios, čia tik gandrai dėjo kiaušinius, gandriokus perėjo, o va jau ir išlakia. Sanai nebar ir varlas kurkulų - kad jais pasitapai - ir gražus, jaunas. Jėcitvai kad grait šliaužia čėsėlis. Mat čėsas ne upėlis, neaštvinksi žabėliais. Neišmesi ir sano gandro iš lizdo - sano žmogaus nepėrkėlsi kitur gyvint.


Tik paukščiai ir po dungų skraido, ir unt mÄ—džio, ir unt žėmas nutupia. KupiÅ¡kio kroÅ¡to miÅ¡kÄ—lios, pievos visokÄ— paukÅ¡tÄ—liai par vosarų gÄ—dojo, dÅ«Å¡ių žmogaus linksmino, dabar jau čėsas kelionan. O jiem kÄ—lių rodžia Paukščių Tokas, nusdriekįs par visų dungų pÄ—tų pusan. Geriausiai motos jisai rudenio vakari. Soko, Dievas, gyvindamas dunguj, labai mylajįs paukÅ¡telius, tai liepįs ungelom apsodint žvaigždam tokų, kad paukÅ¡tÄ—liai, lakdami Å¡iltuos kraÅ¡tuos ir pavoserį sugrįždami, kÄ—lių atrast. Paukščių Tokas do vadinamas Pieno Taku. Skrendunt paukščiam raikia ilgoj kelionÄ—j maisto - tai jÄ— iÅ¡ Pieno žvaigždžių pasistiprina. O Pieno Tokas atsirodo tadu, kÄ— po dungų vaikščiojo deiva ir papyla pienų. 

Ir žmogaus, ir paukštėlio kožnas dorbas savo čėsų turia. Unksčiau griežto laiko gol nebuvo, ne visi gi turėjo laikrodžius, katrė ba dūšios, ba kvopo, alia teisybį pasoko.

 


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GirmantÄ—, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, RimkantÄ—, Siksta, Sikstas, VigailÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 982 677

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]