Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Pasikalbosykim

KRYŽIAI SAUGO GYVYBAS JĖGAS

Palmira KERŠULYTĖ

2012−09−13

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Katalikų bažnyčioj kryžiaus pagerbtuvas žinomos jau no 335 matų, kė Romos imperatoriaus Konstantino motina Elena rodo Palestinoj švintojį kryžių. Yr toks padavimas. Kryžių, prė katro prikoltas mira Jėzus Kristus, vienas pėrsų karolius išsivežė iš Jaruzalas, norėjo išniekyt. Ažu tų Dievas jį nubauda staigiu mirčiu. Karoliaus sūnus sugrųžino kryžių Jaruzalas švintyklon. Ir VII omžiuj atsirodo Kryžiaus išaukštinimo švinta - minima rugsėjo 14 dėnoj.

Liaudės kalindoriuj Kryžiai - tėp šitų švintį vadino - patsai bulbakasys. Rytų Lietuvoj tųdėn žmonas rinkdavos melstis prė kapų ar pakelas kryžių, kad Dievas loimytų namus, gyvulius.


Mūsų protėviai suproto, kad mirtis visadu stovi šaly gyvybas, o blogis ir neloimas ataina griautėn gėrio. Jė tikėjo, kad raikia prisdėtėn prė Žėmas omžino gyvėnimo, raikia būtėn labai budriom, kasdėn rūpytis ir saugotėn gėrio doigus. Kovot ažu savo laimingų buvimų, ažu gėrį padėjo skritulys arba rotas, saula, mėnulis, svastika, kryžius ir kiti omžino judėjimo simboliai. Medinis ar okmenio paminklas su ratu ar su kryžium skrituly dažnai buvo stotomi tinai, kur mirtis įsibrova žmogaus gyvėniman, kur pabudino piktosias dvasias - unt kapų, nelaimingo atsitikimo vietoj. Jėgu žmogus mirdavo nenugyvėnįs jom skirto gyvenimo, paaugįs ar prėš vesėlias, sakydavo, kad mirtis labai pavojinga, bo jinai požeida tvarkų.


Kė artojas pirmokart išeina laukan, kelias vagas išvoro kryžmai, kad gerėsnis būt derlius, kad piktos dvosios neišmast pasatos saklos paviršiun. Ir sadamas pirmas grūdų saujas bardavo kryžmai unt visas kėtrias lauko pusas. Mažus kryželius, padarytus iš kortės ar lazdos, koldavo prė tvortų bolkės, kad apsaugotų gyvulius. Nestota triobų toj vietoj, katroj buvo skerstas gyvulys ar pakavotas žmogus. Pirmojo sėnojų vainiko sudūrimo vietoj, kur stovas stolas - krikštosola - meistrai iškirsdavo kryžėlį, įdadavo Grabnyčių (vasario 2 d.) žvokės šmotėlių, par Varbas pašvintytų ėglio spyglių, šv. Agotos dėnoj (vasario 5) pašvintytos duonos, druskos, sidabrinį pinigų. Tikėjo, kad tadu pro kertas triobon neįlįs piktosios dvosios, jon netrinks parkūnas, namė bus daugyba turtų. Unt pirmutinio duonos bokano uždadavo kryžių, mama vaikom sakydavo, kad čia duonos skalsa, kad visų gyvenimų jė turat duonos. Pirmutinio bokano su kryžium neskolydavo, tų paskutinį ir volgė.

Unksčiau žėdno kiemi būdavo kryžius ir stovylas. Ir unt mėdžių būdavo vis mūkos prikoltos. Sakydavo, ne bundalas pirk, alia aik unt kapų, kryžių pasitaisyk.

 


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Cilė, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, Cilė, Dargintė, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, Suvaidė, Suvainas, Suvainė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt