 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
LINARÅ«ÄIAI KAI PRASIDADA, AVINIOKų PASKERDžIA
BanguolÄ—s AleknienÄ—s nuotrauka Pirma didala rugsÄ—jo Å¡vinta - Å ilinas, Å vÄ. MergÄ—las Marijos gimimas. No 8 iki 15 dÄ—nos garsÅ«s tabar atlaidai Å iluvoj. Geriausia rugius yr sÄ—t tris dienas prÄ—Å¡ Å ilinas ir tris po jų. Kur no sano augino daug linų, Marijos gimimo diena buvo linarÅ«Äio pradžia. Mat tadu do Å¡iltas vando linų stÄ—bÄ—liam mirkyt linmarkos. Yr tautosakoj ažraÅ¡yta, kad Å¡itoj dÄ—noj, kÄ—p ir par Jurginas (balandžio 23-ioj) pÄ—menÄ—lius bažnyÄion iÅ¡laisdavo, ažu jos paganydavo mergiotas. O kur mergiotas, ti ir berniokai, tai gyvuliai kai kadu iÅ¡kodų padoro, alia pykt nemožna. ÄŒia raikia atsimint, kad iÅ¡ sanovas yr jau tÄ—p - pykt nevalia, kÄ— Å¡vintas raikalas. PÄ—menÄ—lių pavadovimas Å¡itoj dÄ—noj irgi yr Å¡vintas, ne kasdienis. Sanovaj Å¡iai Å¡vintai pjaudavo avinÄ—lį, jo masos naÅ¡davo bažnyÄios tarnom - varpinykui, Å¡pitolnykui, padalydavo ubagom. Poskum potys bant obolį suvolgydavo. JÄ—gu savo obolių neturia, raikia nuspirktÄ—n, bo kitÄ—p bÅ«si biednas. Visų volgymas kartu - auka. Ir iÅ¡malda ubagÄ—liam ne tokia, kokių duoda, kÄ— jÄ— ataina namo, o Å¡vinta auka protÄ—viam ažu jų globų. TųdÄ—n bÅ«tinai raikÄ— Å¡eimai kartu volgyt pusryÄius - tais matais tadu nÄ— vilkas, nÄ— gyvota neatais. Å itÄ—p dakavota VieÅ¡paÄiui, kad gyvulaliai bÅ«t sveiki ir gyvi. Labai gerai, jÄ—gu Å ilinių vidurdÄ—nį randi dvilypį rieÅ¡utų, jį raikia neÅ¡iotis visų gyvÄ—nimų, o mirÅ¡tunt pÄ—rduotÄ—n mylimiausiom vaikui. Dvilypis rieÅ¡utas didala loima kÄ—p ir dvilypa vorpa, lininas (plokÅ¡Äias, lyg iÅ¡ dvÄ—jų trijų stÄ—bų suaugįs linas), keturialopis dobilas. RugsÄ—jo 8 diena Lietuvoj prÄ—Å¡ Didįjį karų buvo untra tautina Å¡vinta, kÄ—p Vasario 16-oja. Tai jau ajo no XV omžiaus, mat LÄ—tuvos Didžiasai kunigoikÅ¡tis Vytautas, katras prijÄ—ma krikÅ¡Äionybį ir apkrikÅ¡tijo žemaiÄius, labai noÅ¡irdžiai gorbino Å vÄ. MergÄ—lį Marijų. KÄ— galingasai valdovas sumislio atsiskirtÄ—n no Lenkijos, vienas kÄ—lias tabuvo - popėžiaus Martyno V pasiÅ«lyta LÄ—tuvos karoliaus karÅ«na. KarÅ«navot turÄ—jo Vilniaus Katedroj 1430 matų rugsÄ—jo 8-oj, par Å vÄ. MergÄ—las Marijos gimtadienį. Lenkijos didikai iÅ¡ Romos važamų karoliaus karÅ«nų sulaikÄ—, o įžeistas ir suskrimtįs Didžiasai kunigoikÅ¡tis Vytautas neužilgo mira. Tai rugsÄ—jo aÅ¡tunta nepriklausomoj LÄ—tuvoj prÄ—Å¡ karų buvo Å¡vinÄiama kÄ—p Vytauto Didžiojo karÅ«navojimo diena, Dakavojimo Dievui ir Motinai Marijai diena, kad mÅ«sų didiejÄ— karoliai kovojo ažu LÄ—tuvos nepriklausomybį ir loisvį.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 007 256 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
