LIETUVOS PARTIZANų BUNKERIS NOTIGALÄ—S PELKÄ—JE  (0)

2017−04−04

Notigalės pelkėje, apie 8–9 kilometrus nuo Skapiškio miestelio pėsčiomis, ir 14–15 kilometrų atstumu važiuojant transporto priemone aplinkiniais keliais, kuriais galima privažiuoti, rasime įdomų statinį, virš žemės suręstą partizanų bunkerį, menantį pokario kovas.

PARTIZANų FOTOGRAFIJOS €“ SVARBUS ISTORINIS DOKUMENTAS  (2)

2017−03−21

Pastaruoju metu nemažai išleista knygų, kuriose surašyti Lietuvos laisvės kovotojų prisiminimai. Šie prisiminimai po daugelio metų tampa subjektyvūs – žmogaus atmintyje lieka tai, kas jam buvo svarbu, brangu ar skaudu.
Retos, neįkainojamos partizanų fotografijos – pačios autentiškiausios pasipriešinimo kovų laikotarpio liudininkės. Lietuvos metraštininkas Romas Kaunietis, užrašęs tūkstančius pasakojimų apie dramatišką pokarį, žino ne vieną istoriją apie surastas partizanų fotografijas. Viena tokių istorijų – Kupiškio apylinkių Pašepečio partizanų būrio nuotraukų likimas.

ROMAS KAUNIETIS: €ŽTIK LAISVÄ—S KOVOTOJų DÄ—KA SAVO žEMÄ—JE NETAPOME TAUTINE MAžUMA€Œ  (1)

2017−03−14

Kraštotyrininką Romą Kaunietį galima vadinti baltuoju Lietuvos metraštininku. Jis išklausė ir užrašė tūkstančius pasakojimų apie Lietuvos laisvės kovas, dramatišką pokarį. Metraštininkas ne tik prakalbino šimtus tragiško likimo žmonių, bet ir šnekėdamas su atskirais žmonėmis ir klausydamasis jų pasakojimų, tarsi iš naujo perėjo tų žmonių kančių keliais ir kartu su jais vėl viską išgyveno. R. Kaunietis teigia, kad užrašinėdamas stengėsi išlaikyti pasakojimo autentiškumą, be jokių literatūrinių padailinimų. Istorijai reikia nesufabrikuotų liudijimų.

IÅ¡DAVYSTÄ— IR JOS KAINA  (2)

2017−03−07

Buvo skaidrus 1945 metų rugpjūčio dienos popietis. Kaip perkūno trenksmą iš giedro dangaus išgirdome automatų salves. Gryčioje prie stalo buvome trise: mama, brolis ir aš. Tėtė buvo išvykęs į Lebedžių kaimą. Žiūrėdami pro langą pamatėme, kaip būrys stribų pasilenkę lekia link kaimynų Rasiulių sodybos ir šaudo.

PARTIZANAI €“ PATYS GERIAUSI POLITIKAI, KOKIUS KADA NORS TURÄ—JO LIETUVA  (1)

2017−02−21

Žiedūnė Kiznytė kalbina Norbertą Černiauską

KRAÅ¡TIETIS IÅ¡ VALIUKIÅ¡KIO  (0)

2017−02−14

Kazimieras Jokantas buvo švietimo ministras Antano Merkio Vyriausybėje. Gydytojas, 1920–1927 metų I–III seimų narys, priklausęs krikščionių demokratų, o vėliau ūkininkų sąjungos frakcijai. 1925–1926 metais švietimo ministras, lotynų–lietuvių žodyno, lotynų kalbos vadovėlių autorius paliko gilų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

KRYžIAUS žENKLAS €“ KANčIA IR IDEALAI  (0)

2017−02−14

Kryžiaus simbolika lydi mus nuo senų senovės. Lietuvos senosios kultūros tyrinėtojai yra nustatę, kad kryžiai – išskirtinis lietuvių kultūros reiškinys. Manoma, kad kryžiai yra kilę iš senovės lietuvių stabmeldystės papročio statyti stabus. Visgi ne taip svarbu, koks tikėjimas vertęs lietuvį juos statyti – stabmeldiškas ar krikščioniškas. Ši tradicija gyva ligi šiol. Gimusius krikštijant paženklina kryžiaus ženklu, palydint į Amžinybę vėlgi statomas kryžius.

PAMIRÅ¡TI NEGALIMA PRISIMINTI€Œ €“ LIETUVOS VALSTYBINGUMO Å¡IMTMEčIUI.  (0)

2017−02−07

Projektą „Pamiršti negalima prisiminti“ skiriame Lietuvos valstybingumo šimtmečiui. Beveik dešimt metų (1944–1953 m.) vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas partizaniniu karu, yra svarbus istorijos epizodas kaip ir Sąjūdis Lietuvoje. Tikime, kad publikacijos padės geriau suvokti laisvės kovų mastą ir netektis, tai, kad šios kovos sustabdė brutalų krašto kolonizavimą bei rusinimą ir padėjo išlaikyti didžiausią tarp Baltijos valstybių etninių gyventojų nuošimtį krašte. Okupuotoje Lietuvoje partizaninis karas buvo traktuojamas kaip klasių kova, buržuazinių nacionalistų kurstomas pasipriešinimas socialistinei santvarkai. Visuomenės nuomonė apie šiuos Lietuvos istorijos puslapius taip pat yra nevienareikšmė. Šiomis temomis per mažai diskutuota, per mažai pateikta išsamesnės informacijos plačiajai visuomenei. Mokslinės studijos apie partizaninį karą atgula į monografijas ar studijų darbus.

DIRBÄ™S SAVO MYLIMOS Å¡ALIES LABUI  (2)

2017−02−07

1940 metais, Sovietų Sąjungos kariuomenei peržengus Lietuvos sienas, šalyje įsigalėjo sovietinis režimas. Jam įtvirtinti buvo pasitelkta svetima kariuomenė ir kitos jėgos struktūros. Prasidėjo buvusios Lietuvos politinės, socialinės, ūkinės sanklodos griovimas, kultūros, tradicinių šalies vertybių ir žmonių persekiojimas bei naikinimas, priverstinis komunistinės pasaulėžiūros ir ideologijos diegimas.
Dar iki 1940 metų valdant Lietuvos valstybę ryškų pėdsaką paliko kupiškėnas Antanas Merkys. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis susiklostė jo likimas Lietuvos sovietinimo pradžioje, priminsime šiame straipsnyje.

    1    2