 |
|
|
2024 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
IÅ¡SKIRTINÄ—S PARTIZANO GYVENIMO ISTORIJOS IÅ¡TRINTI NEPAJÄ—GUS NET LAIKAS
Partizanas Jonas Kadžionis-BÄ—da, 25 metus kalÄ—jÄ™s atÅ¡iauriausiuose Sibiro lageriuose, sako, kad jei reikÄ—tų, savo gyvenimÄ… pakartotų iÅ¡ naujo. Nomedos SimÄ—nienÄ—s nuotrauka 1947 metais pasiprieÅ¡inimo kovotojų bÅ«rius sudarÄ— apie 30 tÅ«kstanÄių ginkluotų vyrų, kurie sujungÄ— 9 kovines apygardas. Kiekviena jų turi savo istorijÄ…, kuriÄ… iki Å¡iol, lyg tai bÅ«tų atsitikÄ™ vakar, mena iÅ¡likÄ™ gyvi partizanai – tų laikų liudininkai. Vienas jų 89 metų Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-BÄ—da, kuris tvirtina, kad niekas negali atstoti to džiaugsmo, kurį siela ar Å¡irdis patiria jausdama, kad elgÄ—si teisingai. Ir, jeigu reikÄ—tų, savo gyvenimÄ… jis vÄ—l taip pat pakartotų. Ä®vykiai iÅ¡skirtiniai Lietuvių tautos istorija – tai kovos už LaisvÄ™ istorija. SusikÅ«rusi Lietuvos valstybÄ— Å¡imtmeÄius kovojo dÄ—l teisÄ—s gyventi laisvai ir savarankiÅ¡kai. IÅ¡skirtiniai yra sudÄ—tingos kovos XX amžiaus įvykiai, kai atsikÅ«rusiÄ… valstybÄ™ 1918–1920 metais gynÄ— savanoriai, 1941 metais Birželio sukilimo dalyviai ir vietinÄ—s rinktinÄ—s kariai. DeÅ¡imtmetį trukusi pokario partizanų kova Lietuvoje irgi yra ypatingas reiÅ¡kinys. Su Å¡ios kovos gyvu liudininku, Algimanto apygardos partizanu Jonu Kadžioniu-BÄ—da, susitikome AukÅ¡taitijos partizanų pagerbimo ceremonijoje Å imonių girioje. Tos vietos partizanui – itin svarbios. ÄŒia jis kovojo, matÄ—, kaip mirÅ¡ta kulkų pakirsti kovos draugai. Atmintis gyva Tvirtai sudÄ—tas 89 metų partizanas J. Kadžionis-BÄ—da gerai mena, kaip prasidÄ—jo jo partizanavimo epopÄ—ja: „Į RaudonÄ…jÄ… armijÄ… buvo paÅ¡aukti du mano broliai – Karolis ir Kazimieras. Abu kaip vienas pasakÄ—, kad po raudona vÄ—liava žūti neketina ir iÅ¡Ä—jo partizanauti. Karolis žuvo 1945 metų vasario 9 dienÄ…, o Kazimieras buvo iÅ¡tremtas kartu su visa Å¡eima 1948 metų gegužės mÄ—nesį. Atsimenu, tÄ… dienÄ… dirbau kitame valsÄiuje, kai mane pasiekÄ— žinia apie jų iÅ¡trÄ—mimÄ… – buvo nubausti už nepalankumÄ… okupantui. Buvau dar jaunas, gal 18 metų, bet tikrai žinojau, kad turiu sekti brolių pÄ—domis, todÄ—l pradÄ—jau ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip prisijungti prie vietos partizanų. Po trijų dienų, aplinkinių padedamas, susitikau su partizanais pamiÅ¡kÄ—je, ganydamas karves. IÅ¡ miÅ¡ko tankmÄ—s iÅ¡Ä—jo du vyrai. Vienas buvo aukÅ¡tas, ruda barzda, apsirengÄ™s pusiau kariÅ¡kai – su diržais, su perpetÄ—mis. Antras ilgais, garbanotais plaukais. Jie manÄ™s paklausÄ—, kaip iÅ¡vengiau tremties. Kai paaiÅ¡kinau, leido prisijungti prie jų gretų. BÅ«riui vadovavo partizanas Ąžuolas. Buvo garbingas, ramaus bÅ«do vyras. LaikÄ—si partizaniÅ¡kos drausmÄ—s ir to mokÄ— savo vyrus. Gaila, bet vÄ—liau buvo iÅ¡duotas ir nukautas. Stovykloje man paaiÅ¡kino, kad atliekamų ginklų nÄ—ra, todÄ—l kurį laikÄ… turÄ—siu pabÅ«ti beginklis. Nesutikau ir sakiau, kad be ginklo miÅ¡ke nebÅ«siu. Tai gavau „rupūžikę“ – granatÄ… su grioveliais.“ Pagal bÄ—dÄ… ir slapyvardis PasidomÄ—jus, kodÄ—l pasirinko tokį iÅ¡skirtinį slapyvardį, Algimanto apygardos partizanas nesutriko ir iÅ¡klojo: „AtÄ—jo laikas parinkti man slapyvardį. PrasidÄ—jo visokie siÅ«lymai, pagal mano amžių ir iÅ¡vaizdÄ…. Visokių buvo pasiÅ«lyta – „jaunutis“, „smulkutis“ ir panaÅ¡Å«s. Bet pasakiau, kad vadinsiuosi BÄ—da. Visi pradÄ—jo juoktis ir klausinÄ—ti, kodÄ—l taip. Pasakiau, kad turiu „bÄ—dą“ – atÄ—jau su niežais ir jais visus galiu užkrÄ—sti. Tai koks gi kitas slapyvardis man daugiau galÄ—tų tikti, jei ne BÄ—da? Vieno partizano Karklo žmona iÅ¡gydÄ— nuo tos „bÄ—dos“ – liepÄ— tepti beržo toÅ¡ies degutu. Å itaip ir iÅ¡sigydžiau niežus, bet slapyvardis toks ir liko.“ Vardijo bendražygius Taip J. Kadžionis-BÄ—da ir tapo Antano JagÄ—los-Ąžuolo partizanų bÅ«rio kovotoju. „Ąžuolas (kilÄ™s iÅ¡ RepÅ¡Ä—nų) buvo vadinamas Butageidžio kuopos vadu. Toks ir antspaudas buvo naudojamas bÅ«rio dokumentams. BÅ«rys slÄ—pÄ—si RepÅ¡Ä—nų miÅ¡ke. Tuo metu jame nedaug buvo likÄ™ partizanų: Aleksas Velanis-Tigras (kilÄ™s nuo AnykÅ¡Äių), ne vietinis, bet buvo laikomas repÅ¡Ä—nieÄiu; Jonas Dagelis-Gintaras (kilÄ™s iÅ¡ KirmÄ—lių kaimo); Juozas Å ilaika-Å viedrys (kilÄ™s iÅ¡ RepÅ¡Ä—nų), žuvo 1949 metais per kautynes; Antanas Blauzdys-Konkurentas (iÅ¡ AlukÄ—nų), žuvo iÅ¡duotas žinomo provokatoriaus; Anicetas Simanonis-Sigitas, 1949 m. rugpjÅ«Äio 27 d. TroÅ¡kÅ«nų miÅ¡ke per kautynes sužeistas ir be sÄ…monÄ—s paimtas gyvas; Jonas DarelÄ—-DieduÅ¡ka, kilÄ™s iÅ¡ Budrių kaimo, Kavarsko valsÄiaus (po Ąžuolo iÅ¡davystÄ—s jis savanoriÅ¡kai iÅ¡važiavo pas Å¡eimÄ… į SibirÄ… ir staigiai mirÄ— neaiÅ¡kiomis aplinkybÄ—mis); Jonas Butkus-Karklas ir Simonas DailidÄ—nas-VÄ—tyklÄ— iÅ¡ AlukÄ—nų (pas mus vasarÄ… stovyklaudavo atÄ—jÄ™s iÅ¡ Kuprio bÅ«rio kartu su Konkurentu); Liuda-Kuosa, vÄ—liau skrebai ir enkavÄ—distai suÄ—mÄ— jÄ… gyvą“, – prisiminÄ— bÅ«rio kovotojus partizanas. MontÄ— iÅ¡gelbÄ—jo Pasak J. Kadžionio-BÄ—dos, partizanai tarpusavyje bendravo, susitikdavo su kitų bÅ«rių kovotojais. „Artimiausias mums buvo rajonas, kuriame veikÄ— Žaibas. MÅ«siÅ¡kiai nueidavo Panevėžio link – į ŽaliÄ…jÄ… giriÄ…. Pas mus ateidavo kupiÅ¡kÄ—nai nuo AndrioniÅ¡kio. MÅ«sų bÅ«rys priklausÄ— Algimanto apygardai, Antano SluÄkos-Å arÅ«no rinktinei. Kiek žinau, A. SluÄka-Å arÅ«nas ir Antanas Starkus-MontÄ— laikÄ—si kartu. SudÄ—tingi ir sunkÅ«s buvo 1949 metai. Å imonyse per iÅ¡davystes enkavÄ—distai sunaikino bunkerį po bunkerio. Algimanto apygardai buvo suduoti stiprÅ«s smÅ«giai. Tais paÄiais metais paÄ—mÄ— gyvÄ… AleksÄ… Velanį-TigrÄ…, o prieÅ¡ Tigro paÄ—mimÄ… gyvÄ… suÄiupo sužeistÄ… AnicetÄ… Simanonį-SigitÄ…. Jis laikÄ—si tvirtai, nieko neiÅ¡davÄ—, nors jį labai kankino. MÅ«Å¡yje, vykusiame 1949 metų rugpjÅ«Äio 17 dienÄ…, Å imonių girioje man gyvybÄ™ iÅ¡gelbÄ—jo MontÄ—. Pats jis žuvo 1949 metų lapkriÄio 1 dienÄ… Å¡tabo bunkeryje prie Priegodo ežero. Jis nepasidavÄ— gyvas ir kartu su bendražygiais susisprogdino“, – prisiminÄ— partizanas kovas, vykusias prieÅ¡ 68 metus. Leido laikraÅ¡Äius J. Kadžionis-BÄ—da teigÄ—, kad Algimanto apygardos partizanai turÄ—jo netgi savo leidinius. „Kaip sakiau, priklausÄ—me Algimanto apygardai, Å arÅ«no (Antano SluÄkos) rinktinei. Algimanto apygarda apÄ—mÄ— TroÅ¡kÅ«nų, AndrioniÅ¡kio, Kavarsko apylinkes iki pat Traupio, o nuo Traupio į Raguvos pusÄ™ buvo Vyties apygarda. Algimanto apygardos partizanai leido ir savo laikraÅ¡Äius „Sutemų keleivis“ bei „LaisvÄ—s Å¡auklys“. Juos spausdinome maÅ¡inÄ—le arba padaugindavome Å¡apirografu. Leidiniai buvo mažo formato, kelių lapų. Å iuose leidiniuose buvo nuÅ¡vieÄiama tarptautinÄ— padÄ—tis, įvykiai Lietuvoje. Beveik kiekviename leidinyje buvo pabrėžiama, kad partizanų „sudÄ—tos aukos veltui nenueis, sulauksime nepriklausomybÄ—s“. Juose spausdindavo nurodymus, kaip elgtis su provokatoriais“, – pasakojo partizanų kovų dalyvis. VedÄ— partizanÄ™ BÄ—dos žmona Malvina taip pat buvo partizanÄ—. „1949 metais iÅ¡trÄ—mÄ— jos Å¡eimÄ… ir ji iÅ¡Ä—jo partizanauti. PrisijungÄ— prie mÅ«sų bÅ«rio ir pasivadino Sesute. Malvina GedžiunaitÄ—-SesutÄ— vÄ—liau tapo mano žmona. Jau anksÄiau jÄ… maÄiau, lankydamasis kitame kaime, bet galutinai įsimylÄ—jau miÅ¡ke.“ „Tada kunigai partizanams sakÄ—, kad jei sÄ…lygos neleidžia eiti prie altoriaus, tai pasižadÄ—jimas vienas kitam prilygsta santuokai. Kai mÅ«sų bÅ«rys buvo iÅ¡naikintas, likome dviese su Sesute. TurÄ—jome palikti bunkerio apylinkes ir pradÄ—ti slapstytis. SaugiausiÄ… prieglobstį radome vieno Å«kininko daržinÄ—je. Ten, kaip aÅ¡ sakau, dobilų prÄ—sle, kurį laikÄ… saugiai slÄ—pÄ—mÄ—s. Nežinojom, kiek mums dar liko gyvenimo, todÄ—l pasiÅ«liau susituokti, kur esame, ir daugiau nelaukti. TÄ… naktį, kai vienas kitam pasižadÄ—jom mylÄ—ti amžinai, prisimenu lyg vakarykÅ¡tÄ™ dieną“, – santuokos aplinkybes atskleidÄ— J. Kadžionis-BÄ—da. GimÄ— sÅ«nus Partizanai Malvina GedžiunaitÄ—-KadžionienÄ—-SesutÄ— ir Jonas Kadžionis-BÄ—da pasižadÄ—jo vienas kitam 1949 metais. 1952 m. sausį Jonui ir Malvinai Kadžioniams slapstantis bunkeryje gimÄ— sÅ«nus Antanas. „Malvina gimdÄ— bunkeryje, o aÅ¡ iÅ¡Ä—jau ieÅ¡koti pagalbos. Pavyko rasti vienÄ… moterį, kuri buvo „legalizuoto“ partizano žmona. Tame paÄiame bunkeryje žmona sÅ«nų vandeniu pakrikÅ¡tijo Antano vardu. Tuomet Å¡iltai susukom į tai, kÄ… turÄ—jom bunkeryje, ir iÅ¡neÅ¡iau. PalaiminÄ™s ir pabuÄiavÄ™s atidaviau jį auginti kitiems“, – apie sÅ«naus gimimÄ… pasakojo LaisvÄ—s gynÄ—jas. Beje, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys J. Kadžionis-BÄ—da surado bunkerio vietÄ… Dabužių miÅ¡ke, kuriame gimÄ— sÅ«nus, ir kartu su kitais entuziastais ir pagalbininkais 2009 metų vasarÄ… atkÅ«rÄ— buvusiÄ… slÄ—ptuvÄ™. Ä®viliojo į spÄ…stus 1953 metais J. Kadžionis-BÄ—da kartu su žmona apgaule buvo įvilioti į pasalÄ… ir agentų smogikų suimti. Tų paÄių metų rugsÄ—jo 12 dienÄ… Pabaltijo karinis tribunolas abu nuteisÄ— po 25 metus kalÄ—ti ir po 5 metus tremties. IÅ¡ žmonos Malvinos KadžionienÄ—s-SesutÄ—s prisiminimų: „TeisÄ— mus keturis: mane, mano vyrÄ…, Bronių PaulauskÄ… ir StasÄ™ SakalytÄ™ (iÅ¡ TumÄ—jos). Ji buvo mÅ«sų ryÅ¡ininkÄ—, viskÄ… mes prisiÄ—mÄ—m sau, ir jÄ… iÅ¡teisino. Mane nuteisÄ— 25 metams pagal tuos paÄius straipsnius, kaip ir vyrÄ…. Ä® lagerius mus iki Maskvos vežė kartu vienu etapu, o Maskvoje, „peresilkoj“, iÅ¡skyrÄ—. IÅ¡ pradžių nuvežė į DžezkazganÄ…, Kingiro lagerį. Po sukilimo – į BratskÄ….“ Jonas ir Malvina laisvÄ—je susitiko tik po 25 metų, 1978 metais. Iki Malvinos mirties, 1992 metų, 14 metų jie vÄ—l gyveno drauge. IÅ¡ biografijos Algimanto apygardos partizano J. Kadžionio-BÄ—dos biografijoje raÅ¡oma, kad jis ir jo žmona M. GedžiunaitÄ—-SesutÄ— buvo iÅ¡duoti sovietų saugumo tarnybų užverbuotų partizanų ir suimti 1953 metais. PrieÅ¡ juos nebuvo taikyti žiaurÅ«s tardymo metodai dÄ—l pasikeitusių SSRS įstatymų. Kadangi J. Kadžionis ir M. GedžiunaitÄ— atsisakÄ— bendradarbiauti su sovietų saugumu, buvo nuteisti 25 metams lagerio ir po 5 metus tremties. Po Kadžionių areÅ¡to ir iÅ¡vežimo į lagerius, jų sÅ«nų užaugino visai svetimi žmonÄ—s. Net ir bÅ«damas lageryje, atskirtas nuo Å¡eimos ir žinodamas, kad Lietuvoje vienas auga jo sÅ«nus, J. Kadžionis atsisakÄ— praÅ¡yti malonÄ—s ar prisipažinti buvÄ™s suklaidintas. AtkalÄ—jo Rusijoje visÄ… jam skirtÄ… bausmÄ—s laikÄ…. IÅ¡ pradžių jis buvo laikomas Omske, kur dirbo medienos apdirbimo fabrike, paskui statÄ— naftos perdirbimo gamyklÄ… TaiÅ¡ete, vÄ—liau buvo kalinamas Mordovijoje bei PermÄ—je, dirbo lentpjÅ«vÄ—se . M. KadžionienÄ— iÅ¡ lagerio paleista 1958 metais. Buvo atsižvelgta, kad Lietuvoje paliktas sÅ«nus. Kadangi kalÄ—jo atskirai, tais paÄiais metais M. KadžionienÄ— aplankÄ— vyrÄ… lageryje. Iki 1978 metų Å¡eima matÄ—si bene 16 kartų. Kadžionių sÅ«nų AntanÄ… globojo kelios globÄ—jų Å¡eimos. Motina, nors iÅ¡ tremties grįžo anksÄiau, 9 metų sulaukusį sÅ«nų iÅ¡ globÄ—jų pasiimti galÄ—jo tik 1961 metais. Atlikus bausmÄ™, 1978 m. ir J. Kadžioniui-BÄ—dai buvo leista grįžti į LietuvÄ…. ÄŒia jis apsigyveno pas žmonÄ… PajÅ«ryje (Å ilalÄ—s r.), dirbo PajÅ«rio bažnyÄios valytoju. SovietinÄ—s valdžios persekiojamas, jis kiek laiko slapstÄ—si, paskui buvo apkaltintas veltÄ—džiavimu ir 1983 metais vÄ—l iÅ¡tremtas į Kaliningrado sritį (Rusija), ten dirbo lentpjÅ«vÄ—je, kol 1989 m. iÅ¡Ä—jo į pensijÄ…. Atgimimo metais J. Kadžionis-BÄ—da gavo teisÄ™ grįžti gyventi į LietuvÄ… ir 1989 m. kovÄ… Äia persikÄ—lÄ—. J. Kadžionis-BÄ—da 1998 m. balandžio 14 d. buvo pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. gegužės 13 d. jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis. Dabar jis yra atkurtos Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas, rÅ«pinasi partizanų kovos atminimo įamžinimu. Jo iniciatyva įrengtas memorialas žuvusiems Traupio apylinkių laisvÄ—s gynÄ—jams atminti, paženklintos kelios partizanų kovų, žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko apylinkÄ—se. Jis Dabužių miÅ¡ke surado bunkerį ir kartu su kitais entuziastais 2009 m. vasarÄ… atkÅ«rÄ—, naudoja edukaciniams renginiams. J. Kadžionis-BÄ—da apdovanotas VyÄio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi. Laisvalaikiu kuria dainas ir eilÄ—raÅ¡Äius, raÅ¡o prisiminimus. Å iuo metu gyvena AnykÅ¡Äiuose. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Morkus, Oskaras, Tolys, Tolmantas, Tolmantė, Vygandas, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė. 
|
|
Jūs esate 9 009 105 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
