Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Nuomonės

SVETIMAS SKAUSMAS €“ NE MANO PUPOS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2016−11−05 2

Vėl gale. Nes gyvenime svarbiausia – stabilumas. Paaiškėjo, kad esame mažiausiai empatiški žmonės visame pasaulyje – tai parodė tarptautinis tyrimas, kurį atliko Mičigano universiteto akademikas Williamas Chopikas. Empatija – įsijautimas į kito žmogaus emocinę būseną, gebėjimas atjausti kitus ir įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, suprasti jo jausmus, mintis, lūkesčius ir pan. Pačia empatiškiausia šalimi visame pasaulyje pripažintas Ekvadoras. Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje. Mūsų sesės Estija ir Latvija taip pat – sąrašo gale. Mokslininkai mano, kad mūsų ir kitų Baltijos šalių gyventojų empatijos stoką galėjo lemti individualistinės visuomenės tradicija ir regiono socioekonominė istorija. Žodžiu, gyvename pagal išmintį – ne mano daržas, ne mano pupos, o ir svetimo skausmo nebūna.

Koks skirtumas, esame empatiški ar ne? Teigiama, kad šalyse, kur gyvena empatiškesni žmonės, jie geriau sutaria tarpusavyje, greičiau išsprendžia įvairias problemas, labiau pasitiki savimi, gali pasigirti geresne emocine sveikata ir yra socialiai aktyvesni.

Jau kuris laikas pastebima, kad Lietuvoje trūksta ne tik empatijos, bet ir socialinio jautrumo. Pavyzdžiai iš rajono gyvenimo. Vienoje vietovėje, viename kieme, stinga tvarkos – nenupjauta žolė, apleista aplinka. Biurokratinis aparatas vietoje to, kad užeitų į tą kiemą, pasibelstų į trobelės duris ir sužinotų priežastis, siunčia raštą atitinkamoms institucijoms bausti apsileidusius šeimininkus. Baudėjai neskuba išrašinėti baudos kvitų, o išsiaiškina, kad trobelėje gyvena neįgalūs senoliai, kuriems reikalinga socialinė pagalba. Ne bausti juos reikia, o padėti.

Valdžios žmonės būna itin jautrūs ir empatiški vykdami į šiltuosius kraštus spręsti dykumų problemų, tuo tarpu XXI amžiuje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos kaime, badauja močiutė. Atsakingas darbuotojas sako, kad situacija žinoma, močiutei buvo paaiškinti įstatymai. Bet ne įstatymų paaiškinimo jai reikia, o duonos kriaukšlelės. Tokių močiučių pilnas rajonas, pilna Lietuva. Gal atsakingieji nuolat stebėdami tokias situacijas atbunka? O gal juos apėmusi toliaregystė – paprasčiau spręsti Afrikos bėdas nei pasirūpinti kaimynystėje vargstančiu žmogumi. Susidaro įspūdis, kad mažiausiai socialiai jautrūs yra tie, kuriems net pagal pareigybines instrukcijas privalėtų tokiems būti. Nors kodėl kažką daryti – prieš Kalėdas vėl plūstelės gerumo akcijų banga – empatiški vargšai iš paskutinio susimes po kruopelę likimo nuskriaustiems broliams ir seserims, nes dar vienas tyrimas parodė, kad didesnę empatiją jaučia neturtingesni. Turtas gali daryti neigiamą poveikį gebėjimui atjausti kitus. Duomenys, kuriuos leidinyje „Emotion“ paskelbė Kalifornijos universiteto specialistai, leidžia daryti išvadą, kad kuo žmogus turtingesnis, tuo mažesnė jo empatija. Galbūt todėl tokios populiarios ir sėkmingos būna įvairios gerumo akcijos – vargšai susimeta vargšams, tokie pat remia tokius pačius. O atsakingos institucijos vėl švariai nusiplauna rankas ir eina svarstyti dykumų problemų.