Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Likimai

ARCHEOLOGINIAI TYRIMAI ATEITIES KARTOMS

Aušra JONUŠYTĖ

2013−09−28

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aušra ir Gintautas Zabielos Valencijoje (Ispanija). 2003 m.
 Nuotrauka iÅ¡ Gintauto Zabielos
asmeninio archyvo

Daugelio mokslinių straipsnių apie archeologiją autorius dr. Gintautas Zabiela yra ne vieną kartą lankęsis Kupiškio rajone apžiūrėdamas piliakalnius, kitokius paveldo objektus, parašęs apžvalginį straipsnį monografijai „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“. Dabar kuria straipsnius „Versmės“ leidyklos rengiamoms valsčių serijos monografijoms „Kupiškis“ ir „Skapiškis“.

Iš kur Jūs esate kilęs ir kaip susidomėjote archeologija?

Esu kilęs iš Anykščių rajono Vaitkuškio kaimo, kuriame buvo tik dvi sodybos, ir jų jau nebėra. Taigi, mes lyg ir kaimynai. O į archeologiją atvedė vienas atsitiktinumas. Man mokantis 1977 metais 8 klasėje, Utenos rajono Leliūnų mietelyje, kur aš gyvenau su tėvais, istorijos mokytojas Vidmantas Kutka paklausė, ar aš nenorėčiau dirbti archeologiniuose kasinėjimuose Anykščių rajono Diktarų senkapyje. Nuėjau ne dėl archeologinių kasinėjimų, apie kuriuos nieko nežinojau, bet dėl to, kad užsidirbčiau pinigų. Tuo metu už dieną mokėjo tris rublius. Tai man, mokiniui, buvo nemaži pinigai.

Tyrimus vykdė archeologas Vytautas Urbanavičius. Iš pradžių reikėjo nukasti kastuvais žemę, vėliau radome daug kapų, nes buvo 14–16 amžiaus senkapis. Man buvo patikėta preparuoti palaikus. Tokiomis mažomis mentelėmis ir šaukštais reikėdavo gražiai apkasti palaidojimus, kad griaučiai gulėtų lyg ant stalo žemėje. Radome papuošalų, skardinių apvalių segių, žiedų, peilių, buvo kirvis. Tai man labai patiko, ir po tos vasaros jau apsisprendžiau būti archeologu.

Sakėte, kad archeologija Jums patiko. Gal pradėjote ja domėtis savarankiškai?

Taip, pradėjau prenumeruoti archeologinę literatūrą būdamas dar moksleivis. Tuo metu lietuviškos archeologinės literatūros beveik nebūdavo. Tai, atsimenu, užsisakiau žurnalą „Sovetskaja archeologija“. Dabar aš galvoju, kad, ko gero, ne tik Utenos rajone, bet ir visoje Lietuvoje buvau vienintelis moksleivis, kuris tokį leidinį skaitė.

Baigus vidurinę mokyklą jau buvo aišku, kur mokysitės?

Be abejo. Įstojau į Viliaus universitetą 1980-aisiais. Mano mokytojas buvo archeologas Pranas Kulikauskas. Bet vis dėlto pirmuoju savo mokytoju, nors man jis ir nedėstė, aš vadinu V. Urbanavičių, su kuriuo, jau ir būnant studentu, dar teko dirbti Obeliuose. Po pirmo kurso praktikos metu dirbau Kernavėje, po antro tyrinėjau akmens amžiaus gyvenvietę pas Rimutę Rimantienę Šventojoje, o po trečio – padėjau archeologui Vytautui Kazakevičiui ir tyrinėjome 5–6 amžiaus Plinkaigalio kapinyną Kėdainių rajone. Mokydamasis universitete stengiausi atlikti praktiką pas įvairius archeologus, nes tai suteikdavo neįkainojamos patirties, ir kiekvienos vietovės tyrinėjimai turėdavo tam tikrą specifiką.

Penktame kurse pasirinkau diplominio darbo temą „Neįtvirtintos geležies amžiaus gyvenvietės Lietuvoje“. Surinkau ir apibendrinau medžiagą, kas iki to buvo tyrinėta ir publikuota Lietuvoje ar saugoma muziejuose. Vėliau tos temos man teko atsisakyti, kadangi kiti vyresni kolegos jau buvo pradėję ją nagrinėti.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Morkus, Oskaras, Tolys, Tolmantas, Tolmantė, Vygandas, Žadgailas, Žadgailė, Žadmantas, Žadmantė, Žadmina, Žadminas, Žadminė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 008 752

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]