Kupiškėnų mintys

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Likimai

MOKSLO IR ŽINIŲ DIENĄ ŠVĘS NE VISI LIETUVAIČIAI

Ingrida NAGROCKIENĖ

2013−08−31

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Mokykla skirta nuo 4 iki 11 metų vaikams, Harlow mieste (Anglija). Mokslo metai čia prasidės rugsėjo 4 d.
Aleksėjaus Kozlovo nuotrauka
Lietuvoje mokslo metai įprastai prasideda rugsėjo 1-ąją. Mūsų šalyje – tai iškilminga šventė, kurios metu mokiniai po atostogų grįžta į mokyklas. Net ir užaugus ši diena iš atminties išplukdo glėbius kardelių, astrų, baltus kaspinus ir pirmąjį skambutį nedrąsiam pirmokui.
O užsienio valstybėse tokia nostalgija – svetimas dalykas. Daugelyje šalių mokslo metai prasideda rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje. Ir vaikai be jokių ceremonijų eina tiesiai į pamokas.

Sovietinių metų palikimas

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Ši šventė mūsų valstybėje iškilmingai pradėta švęsti dar nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse.
Šią dieną mūsų mokiniai tradiciškai susirikiuoja pagal klases. Gėlių puokštėmis pasveikina mokytojus.

Tradicija mokslus pradėti pirmąją rudens dieną į Rusiją, o vėliau ir į visas Tarybų sąjungos šalis atėjo iš Bizantijos. Čia ši diena buvo ir Naujųjų metų pradžia.
Bizantijos gyventojai tikėjo, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį. 1492 m. caras Ivanas III, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.
Rugsėjo 1-oji mokslo metams nuo seno buvo palanki ir todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai. Taigi rudenį jie jau galėdavo eiti į mokslus.

Lietuvos vaikai šiais metais į mokyklas grįš rugsėjo 2 dieną. Šią dieną visose šalies mokyklose vyks Mokslo ir žinių dienos iškilmės.
Su gėlėmis, sveikinimo kalbomis pamokas mokyklose rugsėjo 1 dieną pradeda ir kaimynai latviai. Čia kaip ir Lietuvoje mokiniai neša astrus, kardelius, mokyklos vadovai sako sveikinimo kalbą, o mokytojai pakviečia į pirmąją pamoką.

„Būna šventė, iškilmingas ėjimas visų mokinių į mokyklą, priekyje eina pirmokai, vedami už rankučių paskutinės klasės moksleivių. Vėliau lauke prie mokyklos arba salėje visi stovi, direktorius sako kalbą, kažkas iš mokinių (arba magnetofonas) groja, dainuoja. Po to viena įvadinė pamoka su auklėtoja. Universitetai Latvijoje mokslus pradeda diena anksčiau. Nežinau, ar visur taip, bet Rygoje mes šią šventę vadiname Aristotelio diena. Būna studentų eitynės per miestą, stengiamasi išsikirti kažkokia apranga, atributika“, – trumpai apie mokslų pradžią pasakojo vertėja iš latvių kalbos dirbanti Evija Liparte.

Kaimynai neatsilieka

Pasak pašnekovės, panašios tradicijos, ko gero, ir kitose buvusiose Tarybų sąjungos valstybėse. Apie mokslo pradžią pačioje Rusijoje sutikusi pašnekėti kadaise pati ten besimokiusi kupiškėnė Irina
Kiseliova sakė, jog ne visur vienodos tradicijos. Jos laikais po visų įprastų šios dienos iškilmių (kaip ir pas mus) mokiniai rinkdavosi į klasės susitikimą. Tarybiniais laikais pionieriai susėsdavo pasidalinti vasaros įspūdžiais prie laužo.
Dabar, anot jos, vaikams organizuojamos ekskursijos, pasivaikščiojimai po miestą.

„Rusai savo mokslo metus šiais metais pradėjo jau penktadienį. Mokyklą atidaro vienuoliktokų ir pirmokų skambutis. Po bendro susirinkimo mokiniai eina į klases ir susipažįsta su metine mokslo programa. O vėliau pramogos. Pirmokams užtenka ekskursijos po mokyklą. Vyresniesiems ruošiamos diskotekos, ekskursijos. Draugės dukra Rusijoje pasakojo, kad šiais metais jie šventę užbaigs plaukdami laiveliu upe su gide. Pernai jos klasė važiavo dviračiais po savo miestą“, – pasakojo Irina.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Felė, Felicija, Felicijonas, Felicijus, Felicita, Feliksas, Felius, Josvyda, Josvydas, Jovyda, Jovydas, Vaidvilas, Vaidvilė.

 

 

 

 

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt