Kupiškėnų mintys

2020 m. spalio 26 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

Likimai

BIOCHEMIKĖS PATIRTIS PRAVERČIA IR MAIŠANT PRIESKONINES ŽOLELES

Banguolė ALEKNIENĖ

2013−05−18

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ifrosinija Jurėnienė mėgsta, kaip pati sako, iš nieko kažką padaryti. Ir sukuria. Jos rankų darbo medžiaginėmis gėlėmis padabintos pagalvėlės labai traukia akį.
Autorės nuotrauka
Artinantis užtarnautam poilsiui ne vienas žmogus susimąsto, ką veiks, kai nebereikės eiti į darbą, kai tik pats būsi savojo laiko šeimininkas.
Laimingiausi tie senjorai, kurie visą gyvenimą buvo aktyvūs, domėjosi įvairiomis veiklomis, turėjo mėgstamų laisvalaikio užsiėmimų.
Tokia išvada liko ir pasikalbėjus su buvusia ilgamete Kupiškio ligoninės ambulatorijos vedėja, Trečiojo amžiaus universiteto klausytoja Ifrosinija Jurėniene.


Aktyvina universitetas

Su darboviete Ifrosinija atsisveikino tik praėjusių metų gruodžio 18 d., po 44 metų darbo stažo. „Kol kas jaučiuosi tarsi atostogaučiau. Jau anksčiau buvau įsiliejusi į Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto veiklą. Mokiausi anglų kalbos, paskui lankiau mokytojos Eugenijos Sokienės literatūros paskaitas. Taip žiema ir prabėgo. Nuo gegužės senjorams atostogos. Labai gerai, kad yra toks universitetas. Į užsiėmimus susirenka daug žmonių. Prasiblaškome, pabendraujame. Išėjus iš darbo ir prisitaikymas prie gyvenimo ritmo pokyčių ne toks skausmingas, kai turi kitų užsiėmimų“, – atviravo pašnekovė.

Pasmalsavus, kodėl jau baigiantis profesinei karjerai jai prireikė anglų kalbos, Ifrosinija sakė, kad mokykloje mokėsi prancūzų kalbos. Labai būdavo nepatogu, kai darbo reikalais bendraudama su inžinieriais iš Vilniaus ar Kauno, nesugebėdavusi taisyklingai perskaityti angliškų terminų. Be to, ir šiaip nenorinti atsilikti nuo gyvenimo, kur anglų k. daug kur vartojama.

Atsisakė chemikės karjeros

Ifrosinijos gimtinė – dabar jau išnykęs Narbutų kaimas Skapiškio seniūnijoje. Ten jau seniai nebelikę tėvų sodybos, kur jos augta su trimis seserimis ir dviem broliais. Tėvai Narbutuose nenugyveno viso savo amželio. Jie senatvėje persikėlė pas vieną iš dukterų į Vilnių ir padėjo jai auginti vaikus.

Ifrosinija vidurinę mokyklą baigė Kupiškyje. Mokykliniais metais jai geriausiai sekėsi tikslieji mokslai. Labiausiai patiko chemija ir matematika. Pastarąjį dalyką jai dėstė labai geras mokytojas Alfonsas Dubrindis.

Gavusi brandos atestatą mergina nedvejojo, kad studijuos chemiją Vilniaus universitete. Jau buvo penketais išlaikiusi du stojamuosius egzaminus (chemijos ir matematikos), bet iš vyresnio kurso studenčių išgirdusi labai prastą šių studijų vertinimą, bjaurias sąlygas studentams, su drauge atsiėmė dokumentus iš universiteto ir nusprendė grįžti namo. Tačiau tądien autobuso į Kupiškį nebebuvo. Teko važiuoti iki Utenos ir pernakvoti pas dėdę. Šis išgirdęs, kaip susiklostė reikalai, pasiūlė jai pasidomėti Utenos medicinos mokykla, esą tais metais jau į jokią kitą aukštąją mokyklą ji nebegalėsianti stoti, nes visur stojamieji egzaminai įpusėję, o ši mokykla būtų visai neblogas pasirinkimas ir metai veltui nenueitų. „Dėdės paklausiau. Utenos medicinos mokyklos direktorius buvo labai nustebęs, kad gerais pažymiais išlaikiusi stojamuosius, atsisakau studijų universitete, ir net stojamųjų egzaminų leido nebelaikyti. Pasakė, kad reikės atvykti tik į mandatinę komisiją, kai gausiu pranešimą. O aš nenuvykau į tą komisiją. Nepaisant to, gavau žinią, kad esu priimta. Nieko kita nebeliko – tik važiuoti. Be to, ir mano mama labai norėjo, kad aš medicinos mokykloje mokyčiausi. Tuo metu negalvojome, kad medicinos darbuotojų atlyginimai maži, kad gali būti sunku iš tos algos išgyventi. Aš pati apie mediko profesiją nesvajojau. Ligoninės kvapo negalėdavau pakęsti. Tačiau paklusau lemčiai. Utenos mokyklą baigiau 1968 m. ir įgijau medicinos felčerės specialybę. Paskyrimą gavau į Molėtų ligoninę. Ten atidirbau važinėdama iš Utenos beveik metus. Kai pradėjau lauktis vaikelio, jau turėjau teisę grįžti į Uteną pagal vyro gyvenamąją vietą neišdirbusi viso laiko pagal paskyrimą. Netrukus gimė dukra, kurią, nusižiūrėjusi į vieno kino filmo heroję, pavadinau Lilia“, – dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Evaristas, Liauda, Liaudas, Liaudgina, Liaudginas, Liaudgintas, Liaudgintė, Liaudys, Mingina, Minginas, Minginta, Mingintas, Vita.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt