Kupiškėnų mintys

2019 m. liepos 23 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Laiko raštas

RAJONO LAIKRAŠČIO POKYČIAI PO STALINO KULTO PASMERKIMO

Banguolė ALEKNIENĖ

2014−04−12

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šio pastato Gedimino g. 34, trečiajame aukšte nuo 1965 metų įsikūrė „Komunizmo keliu“ redakcija.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Rajono laikraštis per leidybos istoriją du kartus keitė savo pavadinimą. Pirmoji kaita įvyko 1961-ųjų metų pabaigoje, kai tuometinės Tarybų Sąjungos Komunistų partijos centro komiteto nutarimu buvo pasmerktas Stalino kultas ir nurodyta visur iš pavadinimų panaikinti jo vardą. Todėl rajono laikraštis tapo „Komunizmo keliu“ ir tokiu pavadinimo ėjo iki 1989-ųjų, kol Lietuvos atgimimo banga ir rajono sąjūdininkai padėjo jam atsikratyti šio pavadinimo.
Per beveik dvidešimt septynerius „Komunizmo keliu“ pavadinimo gyvavimo metus laikraštyje ne kartą keitėsi redaktoriai ir darbuotojai, kito laikraščio periodiškumas ir turinys. Koks buvo laikraštis 1961–1965 metais?


Nauju, bet panašiu keliu

Nauju „Komunizmo keliu“ pavadinimu rajono laikraštis pasirodė 1961 metų lapkričio 11-ąją. Tuo metu buvusį redaktorių Stasį Zauką laikinai vadavo Vladas Jasinskas. Apie pasikeitimus skaitytojams buvo pranešta paskutiniame laikraščio puslapyje su rubrika „Kronika“. Ten buvo rašoma, kad „atsižvelgiant į gyventojų bei darbo žmonių, visuomeninių organizacijų pageidavimą, rajono laikraštis „Stalino keliu“ pavadintas „Komunizmo keliu“. Tačiau akivaizdu, kad partijos visagalė ranka toliau dirigavo visam gyvenimui tuometinėje Lietuvoje ir ne be jos įsikišimo kupiškėnams buvo duotas toks idėjiškai angažuotas pavadinimas.

Nuo 1962 m. Kupiškio rajono laikraštis pradėtas leisti tris kartus per savaitę. Tai buvo susiję ir su pagerėjusia spaustuvės materialine baze. Tais metais ji gavo pirmąjį linotipą. Spaustuvės darbininkams rankiniu būdu iš atskirų raidžių nebereikėjo rinkti tekstų. Pradėjo sparčiai didėti laikraščio tiražas. 1962 metų pradžioje jo tiražas siekė 4800, o tų pačių metų pabaigoje – 5300 egzempliorių. 1964 metais tiražas buvo pasiekęs net 5903 egzempliorius. Panašus tiražas išsilaikė ir 1965 metais. Tokį didelį tiražą lėmė tai, kad „kolūkių, miesto kolektyvų ir organizacijų vadovams buvo nurodoma privalomai jį prenumeruoti, laikraščio platinimas buvo partinių, komjaunimo organizacijų akiratyje, prenumeratorių skaičius labai svarbus buvo ir paštininkų darbo rodiklis. O iš redakcijos darbuotojų reikalauta ne tiek autorinių rašinių, kiek suorganizuotų vadinamojo aktyvo už kolūkiečius ir darbininkus parašytų jų pasisakymų. Labai svarbu būdavo gauti kuo daugiau skaitytojų laiškų ir jų paskelbti laikraštyje, informuoti, kaip atsakingų darbuotojų reaguota į pareikštą laikraštyje kritiką.“ (Tokį ano meto spaudos situacijos apibendrintą vaizdą pateikia ilgametė rajono laikraščio žurnalistė Eleonora Vaičeliūnienė, parengusi straipsnį iš rajono spaudos istorijos būsimam leidiniui apie Kupiškio valsčių.)

Rubrikų margumynas

Iš to laikotarpio laikraščio rubrikų galima spręsti ir apie jo turinį, vyravusias temas, ryšį su skaitytojais. Vos ne kiekviename numeryje buvo rubrika „Skaitytojų laiškai“. Jos pavadinimas varijavo – „Iš redakcijos pašto“, „Laiškai redakcijai“, „Iš nepaskelbtų laiškų redakcijai“, „Skaitytojų laiškų apžvalga“.
„Pamelavo „Gegužės pirmosios“ kolūkis statistikai davė žinias, kad pavasario sėjos planą jie įvykdė 101 proc. Šios žinios prieš kelias savaites paskelbtos valstybinės rajono statistikos duodamame pranešime. Kad ir kaip bebūtų keista, bet dar iki šios dienos kolūkyje nebaigta sėja.

Blogai, kad kolūkio pirmininkas B. Grybauskas žodžiais sėja. Iš tų pelų nebus grūdų, – sako liaudies išmintis. Nesėjęs – nepjausi.“ (P. Bakutis)

Nuo pat laikraščio leidybos pradžios iš puslapių nepradingo rubrikos „Sportas“, „Naujos knygos“, „Literatūra ir gyvenimas“, „Rajono mokyklose“. „Alizavos vidurinėje mokykloje veikia kooperatyvo kioskas. Jame prekiauja patys moksleiviai. Anksčiau dėl įvairių prekių, kad ir pačių nereikšmingiausių smulkmenų, mokiniams tekdavo bėgioti į miestelio parduotuvę, gi šiuo metu juos aprūpina mokyklos kioskas.“

„Toliau buvo tęsiama įvairių gyvenimo negerovių, kritikos (rubrika „Skubiai taisytina“), pašiepimo tradicija, pamarginta šaržais ir karikatūromis. Visa tai atspindėjo rubrika „Kupiškėnų šypsenos“, vėliau atgaivinta net ir ankstesnė rubrika „Botagas“. Neūkiškumą, kitus taisytinus dalykus kritikavo ir fotovaizdeliai su rubrika „Foto kaltina“. „Suorganizavo... / Kupiškio miesto vykdomojo komiteto vadovai sugalvojo naujas masines žaidynes. Jose prieš savo valią dalyvauja ne tik dauguma vietos gyventojų, bet ir svečiai, atvažiavę iš kitų rajonų.

Žaidimas vadinasi „Atrask, jei gudrus!“ Iš tiesų žaidimas gerai organizuotas ir ne taip jau paprastas. Mat, jie šalia senosios namų numeracijos lentelių prikabino naujas (žinoma, skirtingais numeriais) ir atsistojo nuošalyje stebėti, kaip vyksta žaidimas.
Mažai pažįstantieji miestą piliečiai varsto nepažįstamų žmonių namų duris, lankstosi, atsiprašinėja už sutrukdymą, žvilgčioja į užrašų knygutes, spiaudosi... O miesto vadovai stebi ir tyliai kikena.“ (K. Matulis, V. Lėtutis)

Laikraščio publikacijų atgarsiai atsispindėjo rubrikos „Mūsų medžiagos pėdsakais“ informacijose. „Nepamirškime plotų, kur sėsime žiemkenčius“, taip pavadintas kritinis straipsnis buvo atspausdintas „Komunizmo keliu“ laikraščio 35 numeryje.

Adomynės apylinkės DŽD Taryba praneša redakcijai, kad šis reikalas buvo apsvarstytas apylinkės Tarybos sesijoje, „Bugailiškių“ kolūkio vadovams duoti atitinkami nurodymai.“
Gyvenamojo laikotarpio dvasią atitiko rubrikos „Partijos gyvenimas“, „Komjaunimo gyvenimas“, „Kovų Lietuvoje didvyriai“, „Žemdirbio garbė“, „Kolūkinės gamybos pirmūnai“, „Plačiojoje Tėvynėje“, „Kolūkių fermose“, „Tarybų šalyje“, „Kapitalistinio gyvenimo vaizdeliai“. „Daugelyje Amerikos ligoninių paskutiniu laiku įvestas „naujas“ psichinių susirgimų gydymo metodas – jie gydomi... tvistu. Šio „šokio terapija“ ypač „palankių“ rezultatų pasiekiama gydant šizofreniją. Vietos spauda rašo, kad pradinė dozė... pusvalandis tvisto kasdien. “
Bene kiekviename laikraščio numeryje pasirodydavo rubrika „Trumpai“, su kuria spausdintos naujienos iš viso rajono. „Naujo gyvenimo“ kolūkis neturėjo grūdų džiovyklos, bet kolūkio mechanizatoriai rado išeitį. Jie grūdams džiovinti aktyviąja ventiliacija pritaikė pneumatinį transporterį.“ (A. Augulis)

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Apolinaras, Apolinarija, Brigita, Gilmina, Palius, Palys, Polis, Tarvilas, Tarvilė.

 

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt