Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

Kupiškio krašto kaimų istorijos

AŽUVADŽIAI – TARP SENOVĖS IR DABARTIES

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

2017−06−22 0

Skapiškio seniūnijos kaimas – Ažuvadžiai nuo seniūnijos centro nutolęs 7 kilometrus į pietryčius, prisiglaudęs prie Skapiškio–Vaduvų kelio ir prie Vaduvų miško. Greta šio kaimo įsikūrę Kandrėnų, Kandrėnėlių, Kirkėnų, Pacauskų kaimai, netoliese stūkso ir Vaduvų dvaro griuvėsiai. Pro kaimą teka Vaduvos upelis.
2000 metų duomenimis, Ažuvadžiuose buvo 5 sodybos ir 12 gyventojų. Ar šis nedidelis kaimelis gyvas iki šių dienų?

Kaime badu nemirsi

Nuo Kupiškio–Rokiškio plento įsukę į keliuką, vedantį Kandrėnų link, pervažiavę šį kaimą ir dar padarę keletą vingių žvyrkeliukais, privažiavome Ažuvadžius. Pirmą kartą keliaujant tikrai sunku susigaudyti, kur tas kaimas yra. Ir mums reikėjo stabtelėti prie pakelės sodybų pasitikslinti kelio. Tikrai Kupiškio rajono kaimuose dar labai daug kur stinga informacinių nuorodų.

Pažintį su Ažuvadžiais pradėjome nuo senų šio kaimo kapinių. Čia ilsisi buvę tikrieji aplinkinių žemių šeimininkai. Kapinės tvarkingos, prižiūrėtos. Yra ne vienas gražus antkapinis kryžius.

Iš kapinių pasukome į artimiausią sodybą, kur palei sodą sparčiai pirmą žolę rupšnojo karvutė, vėjyje plaikstėsi padžiauti skalbiniai. Šios sodybos dviejų galų su baltuojančiomis langinėmis troba akį traukė savo autentišku senoviškumu.

Kieme pasirodęs sodybos šeimininkas Rimantas Lesmonavičius papasakojo, kad čia yra buvusi Rudinskų sodyba. Tėvams mirus ją nusipirkę iš jų vaikų. Namas statytas prieš aštuoniasdešimt metų, 1937-aisiais. Čia gyvenąs su žmona Ona ir keturiais vaikais.

„Sodyboje kurtis pradėjome palyginti neseniai. Daug laiko užėmė aplinkos tvarkymas. Išpjovėme krūmus, praretinome medžius. Prikelti sodybą, kad būtų patogi gyventi, reikia labai daug lėšų. Pastaruoju metu verčiamės iš savo ūkelio. Žmona pagal specialybę zootechnikė. Laikome karvutę, pasisodinome daržą, turime šiltnamį. Kaime badu nemirsi, bet labai neprasikursi. Geriau sekasi gyventi stambesniems ūkininkams. Aš daug metų dirbau prie statybų suvirintoju. Važinėjau dirbti į Panevėžį. Jei nori kažkiek prakusti, turi ryžtis amžinų komandiruočių gyvenimui, retiems susitikimams su šeima, o algos vis tiek nekokios. Antai mano brolis suvirintojas Vilniuje, kad į rankas gautų 800 eurų, triūsdavo ir šeštadieniais, ir sekmadieniais, o kai išvažiavo uždarbiauti į Norvegiją, nesunkiai užsidirba 2 200 eurų atlyginimą. Žiūrėsime, jei visiškai prastai mums čia seksis, bėgsim į miestą. Dabar vis reikia stipriai galvą pasukti, kad vaikus į mokyklą išleistum, kažką geresnio nupirktum“, – nelinksmai kalbėjo vyras.

Visgi jis prasitarė, kad kaimo gyvenimas traukia labiau. Miesto šurmulys vargina. Pats yra kilęs iš netolimos nuo čia vietos, iš Gūrų.

Jaunimą vilioja miestas

Iš šio kiemo patraukėme į sodybą, pilną įvairios žemės dirbimo technikos. Sodybos šeimininkai Zita ir Rolandas Buivydai buvo išvykę. Čia su mumis sutiko pasikalbėti jų sūnus Marius Buivydas.

Vaikinas papasakojo, kad šiemet baigia Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Į mokyklą važinėdavo maršrutiniu autobusu iš Kandrėnų stotelės. Iki jos paveždavo tėvas.

„Mano tėvai turi 12 karvių pieno ūkį, dirba apie 30 hektarų (su nuomojama) žemės. Grįžęs iš mokyklos vakarais padedu tėvams ūkio darbuose. Vasarą prisidedu šienaujant. Mane labiau traukia miestas. Kaime sunku. Turintys gyvulių ūkininkai labai pririšti prie namų, niekur negali ilgesnių atostogų išvažiuoti. Toks gyvenimas nelabai vilioja. Pasirinkau studijuoti žuvininkystę Kauno Aleksandro Stulginskio universitete. Tame mieste gyvena ir mano vyresnis brolis Darius, pusbroliai“, – pasakojo Marius.

Jis sakė, kad anksčiau su tėvais gyvenęs Kandrėnuose. Į Ažuvadžius persikėlę maždaug prieš aštuonerius metus. Iš šio kaimo kilęs jo tėvas. Šalia ir dabar yra tuščia senelių sodyba.

Tėviškės trauka

Ažuvadžiuose dėmesį atkreipė šiek tiek atokiau nuo pagrindinės šio kaimo gatvės įsikūrusi gražiai tvarkoma sodyba. Užsukome ir ten. Radome namų šeimininkę Laimą Jozonienę, apsuptą gražaus būrelio jaunimo. Savaitgalį pas mamą paviešėti atvažiavusių sūnaus Nerijaus su dukrele Guste ir sūnaus Ramūno su sužadėtine Diana.

L. Jozonienė papasakojo, kad čia yra jos uošvių sodyba. Ji į šį kaimą atitekėjo iš netolimo Puknių kaimo. Prieš aštuonerius metus miręs jos vyras Virginijus buvo muzikantas. Su juo susipažinusi per savo pusbrolio išleistuves į armiją. Dalyvauti tose išleistuvėse pakvietusi pusseserė. Kaip muzikantas ir būsimasis jos vyras ten dalyvavęs.

„Aš mokiausi tuometinėje Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykloje. Turėjau kitą vaikiną. Susipažinęs su manimi Virginijus atkakliai siekė mano palankumo. Taip išėjo, kad po dvejų metų susituokėme. Iš pradžių dirbau Kaune medicinos sesele onkologijos dispanseryje. Vėliau grįžome į tėviškę. Gyvenome pas mano mamą Labdiškio kaime. Ten sudegė namas. Po šios nelaimės uošviai mus gyventi pasikvietė pas save. Vyro sesuo išsikėlė į Naivius. Uošviai pasakė, jei puoselėsime sodybą, tai paliks mums. Pasižadėjome čia gražiai tvarkytis ir iki šiol taip darau. Šiuo metu vaikų padedama“, – pasakojo gyvenimo peripetijas pašnekovė.

Pasak jos, sodybos sklypas arti hektaro. Tai tvarkymo, žolės pjovimo vasarą iki kaklo. Sūnūs atvažiuoja savaitgaliais iš Vilniaus. Jiedu labai mėgsta žvejoti. Prie namų tvenkinuke yra žuvies, bet jiems labiau rūpi kuo anksčiau ryte iki Kupiškio marių nukakti pažvejoti.
Pakalbinti vaikinai sakė, kad žaidžia krepšinį. Yra atstovavę Skapiškiui, žaidžia Vilniaus kupiškėnų krepšinio komandoje. Gimtinę ir mamą stengiasi aplankyti kiekvieną savaitgalį, ypač vasarą. Ažuvadžiuose graži, širdžiai miela aplinka, pirtelė. Ideali vieta pailsėti po savaitės darbų.

Nerijus yra studijavęs gestų kalbą, bet dirba prekybos vadybininku, o Ramūnas – muitininkas. Jozonių šeimos šią vasarą laukia džiugus įvykis – Ramūno ir Dianos vestuvės.

Laima sakė, kad trylika metų dirbo „Dalgirdos“ degalinės bare, ruošdavo maistą. Gal vėl toje vietoje atgims verslas ir atsiras darbo vietų? Taigi šiuo metu ji triūsia tik apie namus. Mėgsta grybauti, uogauti čia pat Vaduvų miške.

Istorijos šydą praskleidus

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmanto Jankausko ir Aliutės Elenos Markevičiutės pateiktais duomenimis, Ažuvadžiai baudžiavos laikais priklausė Vaduvų dvarui. 1782 metais kaimas minimas kaip už mylios nuo Skapiškio bažnyčios esanti Ukmergės pavieto maršalkos Aleksandro Koscialkovskio valda.

XVIII–XIX a. sandūroje dar būta ir Ažuvadžių užusienio. 1795 metais kaimas turėjo 8 dūmus (ūkius): Stanislovo Jozonio, Lauryno Sereikos, Jono Jasiūno, Mataušo Mažeikio, Simono Buivydo, Juozo Šurnos, Petro Jokubonio, Mataušo Zulono.
1820 metais kaimas vadinosi Petkevičienės valda. Tuomet ten gyveno 80 žmonių.
1847 metais Ažuvadžius kartu su kitomis Vaduvų dvaro valdomis paveldėjo Karolis Kaziela (Karolio sūnus).

1843 metais šiame kaime buvo 6 valstiečių dūmai (ūkiai): Vinco Gudelio, Kazio Buivydo, Stanislovo Mažeikio, Pranciškos Leonienės, Tomo Zulono, Antano Jozonio, ir trobelninkė Kotryna Stankevičienė. Iš viso gyveno 58 žmonės.
1861–1915 metais šis kaimas priklausė Zarasų apskrities Skapiškio valsčiaus Stukonių seniūnijai.
1881 metais kaimas turėjo 253 dešimtines dirbamos žemės, 432 dešimtines miško ir vėjo malūną, kasmet davusį 150 rublių pajamų.

Ažuvadžių ūkininkai konfliktavo su Vaduvų dvaro savininku Kaziela dėl per didelio mokesčio už ganyklas. 1908 metais dvarininkas, pasitelkęs policiją, mokestį rinko net du kartus.
1909 metais matininkas Juozas Kazakauskas kaimą išskirstė į vienkiemius. Buvo suformuoti šeši ūkiai: Mataušo Jokubonio, Kazimiero Zulono, Juozo Buivydo, Petro Jozonio, Juozo Leono, Petro Spetylos. Kaimavietėje buvo paliktos Jokubonio, Jozonio ir Leono sodybos. Dvarininkui Kazielai skirta 0,73 dešimtinės kaimo žemės. Trobelninkams žemė palikta į pietvakarius nuo kaimo, žemumoje, Vaduvų balose. 1915 metais einant frontui kaimas sudegė.

1919–1940 metais Ažuvadžiai priklausė Rokiškio apskrities Skapiškio valsčiui.
1933 metais čia buvo Kazio Jozonio, Juozo Buivydo, Domo Vareikos, Emilės Jokubonaitės, Jono Zulono, Jono Jozonio, Juozo Leono, Petro Spetylos ūkiai, iš viso gyveno 37 žmonės. 1959 metais Ažuvadžiuose buvo 23 gyventojai ir 9 namų ūkiai (Jono Trumpicko, Kazimiero Pretkaus, Prano Rudinsko, Antano Leono, Jono Jozonio, Vytolio Jozonio, Kazio Jozonio, Ulios Buivydienės, Jono Zulono).

Prie kaimo yra kapeliai.
Kaimo vardas kilęs iš bendrinio žodžio „vada“ („dirvonas, tuštuma girioje“, pagal Vaduva, Vadva upę). Vietinių žmonių XX a. pirmojoje pusėje šis kaimas vadintas Ažuvaduviais.