 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos AUKÅ¡TAIÄIAI €“ DVARIÅ¡KIų IR SAVANORIų KAIMAS
Tolyn į AukÅ¡taiÄių kaimÄ…. AukÅ¡taiÄių kaimynystÄ—je yra ne tik PalÄ—venÄ—, bet ir BuivÄ—nų, KaraliÅ«nų, KontrimiÅ¡kio, LevaniÅ¡kio, LÄ—venÄ—lÄ—s, NoriÅ«nų, Pamarnakių, RopiÅ¡kio, Vasalavos kaimai. IÅ¡ Å¡iaurÄ—s vakarų prieina AukÅ¡taiÄių miÅ¡kas. 2001 metais Äia gyveno 38 žmonÄ—s, buvo 16 sodybų. Dabar nuolat gyvenamų sodybų tik kelios belikÄ™. Ten, kur gieda gaidžiai ir amsi Å¡unys Nuo KupiÅ¡kio–SubaÄiaus kelio pasukÄ™ į keliukÄ…, kylantį aukÅ¡tyn pro Ožiakalnį, galime pasiekti AukÅ¡taiÄių kaimÄ…. Ä® tokiÄ… kelionÄ™ vienÄ… ankstyvo pavasario dienÄ… iÅ¡siruoÅ¡iau ir aÅ¡. Užkopusi į kalniukÄ… pamaÄiau iÅ¡likusius buvusio dvaro kelis Å«kinius pastatus, tvenkinį. Aplinkui tvyrojo idiliÅ¡ka ramybÄ—, retsykiais sudrumsÄiama gaidžio giedojimo, Å¡uns amsÄ—jimo. Neprisibeldusi į vienÄ…, iÅ¡ pirmo žvilgsnio tikrai gyvenamÄ… sodybÄ…, patraukiau kaimo keliuku tolyn, kur buvo girdÄ—ti tie kaimo garsai. Pakeliui radau kelias tuÅ¡Äias, bet prižiÅ«rimas sodybas. Matyt, Äia žmonÄ—s atvažiuoja poilsiauti. Pagaliau kaimo gale aptikau paukÅ¡Äių klegÄ—jimo ir Å¡unų amsÄ—jimo pilnÄ… Joanos ir Tautvilio Gaidimauskų kiemÄ…. Å ios sodybos Å¡eimininkÄ— Joana papasakojo apie save ir kaimo praeitį. „Šita sodyba jau buvo Smetonos laikais. JÄ… pastatÄ— mano senelis Jonas Gudliauskas. VÄ—liau Å«kį perÄ—mÄ— jo sÅ«nus Juozas, mano tÄ—vas. Dabar aÅ¡ su vyru Å«kininkauju. Turime 13 hektarų žemÄ—s su miÅ¡ku. Laikome karvÄ™. Pievų aplinkui ganyklai užtenka. Arkliuko nebeturime. Visus žemÄ—s darbus vyras traktoriumi nudirba. Turiu dar ir kalakutų, viÅ¡tų. Užauginome du vaikus. Dukra JÅ«ratÄ— Å«kininkauja ÄŒiovydžiuose, o sÅ«nus Saulius gyvena Vilniuje. Turime keturis anÅ«kus – JulijÄ…, Karolį, SimÄ… ir JokÅ«bÄ…. VasarÄ… ir per kitas atostogas jie visi suvažiuoja kieminÄ—ti. Nenoriu praeities prisiminti. BaisÅ«s buvo laikai. MiÅ¡kai aplinkui. Mano tÄ—velį apie 1946–1947 metus nuÅ¡ovÄ— prie SlÄ—nio sodybos plÄ—Å¡ikautojai. Buvo tokių, partizanų vardu apsiÅ¡aukusių. Mano tÄ—vas niekam nepriklausÄ—, paprasÄiausiai dirbo žemÄ™. Po Å¡ios tragedijos visÄ… Å«kio naÅ¡tÄ… neÅ¡Ä— mama. Užaugau su broliu Viliumi. Jis jau mirÄ™s. Kai 1962 metais iÅ¡tekÄ—jau, tuomet mama visus Å«kio reikalus perleido man su vyru. SunkÅ«s buvo ir kolÅ«kiniai metai. ŽmonÄ—ms iÅ¡ pradžių už dykÄ… reikÄ—davo dirbti“, – pasakojo moteris. Ji prisiminÄ—, kad AukÅ¡taiÄių kaimo bÅ«ta dar ir už Ožiakalnio, pakalnÄ—je, kur žvyrynas. Ten gyveno Jonas Vaitonis, Baranauskas, Juozas JakÅ¡tonis. PradÄ—jus toje vietoje kasti žvyrÄ…, tas sodybas iÅ¡kÄ—lÄ—. ŽmonÄ—s iÅ¡silakstÄ— kas kur. Dabar kaime vos kelios sodybos, kuriose nuolat gyvenama. Antai buvusioje Silickų sodyboje įsikÅ«rÄ™ Miliniai. TolÄ—liau gyvena Rimantas BartuseviÄius. Navarskų sodyboje – Alfonsa VaitonienÄ— ir jos sesuo Vanda Å imonienÄ—. Kaimas turÄ—jo ir pradinÄ™ mokyklÄ…. Pokario metais ji kurį laikÄ… veikÄ— Viliaus Elisono namuose. Ten dirbo mokytojas Prakaitis. J. GaidimauskienÄ— Äia nesimokÄ—. IÅ¡ pradžių lankÄ— Paulionkos (StirniÅ¡kių) pradinÄ™ mokyklÄ…, o vÄ—liau perÄ—jo į NoriÅ«nų mokyklÄ…. Pasak Joanos, AukÅ¡taiÄiai priklausÄ— tokio pat pavadinimo kolÅ«kiui. KolÅ«kio centras buvo PalÄ—venÄ—, o pienÄ… jų kaimo žmonÄ—s neÅ¡davo į PaulionkÄ…. Ten prie malÅ«no buvo pieno surinkimo punktas. „ŽmonÄ—s mÅ«sų kaimo nepikti buvo. Vieni kitų vardadienius Å¡vÄ™sdavome. Ant varduvininkų durų vainikus kabindavome. SusÄ—dÄ™ prie alaus padainuodavome, pasikalbÄ—davome ir iÅ¡siskirstydavome. Dabar vÄ—l nekokie laikai atÄ—jo. Pasitaiko vagysÄių. IÅ¡ anksto, matyt, ilgapirÅ¡Äiai bÅ«na apsižiÅ«rÄ—jÄ™, kÄ… iÅ¡ kokios sodybos gvelbti, nes vagia technikÄ…, brangesnius daiktus iÅ¡ atokesnių, nuolat negyvenamų vienkiemių“, – tokia nelinksma gaida baigÄ— pokalbį paÅ¡nekovÄ—.
Alfonsa SkerytÄ—-VaitonienÄ— papasakojo apie save ir savo Å¡eimÄ…. Apie AukÅ¡taiÄius pasikalbÄ—jome ir su kita Å¡io kaimo gyventoja Alfonsa Skeryte-Vaitoniene. Ji labai iÅ¡samiai papasakojo apie savo Å¡eimÄ…: „Čia gyveno mano seneliai iÅ¡ tÄ—vo pusÄ—s Silvestras ir Ona Skeriai. MoÄiutÄ—s mergautinÄ— pavardÄ— buvo BolnaitÄ—. Jie dirbo pas dvarininkÄ… KomarÄ…. Å itÄ… namelį pasistatÄ— apie 1918 metus. Mano tÄ—vo Alfonso broliai Petras ir Jonas buvo savanoriai. Už tarnystÄ™ Lietuvos kariuomenÄ—je jiems buvo skirta po 12 hektarų žemÄ—s. Petras jÄ… gavo StirniÅ¡kių kaime, o Jonas Äia liko. Pastarasis susirgo džiova ir numirÄ—. Tada jo žemÄ— atiteko mano tÄ—Äiui. ÄŒia jis gyveno su savo tÄ—vu. VedÄ— ElžbietÄ… MalinauskaitÄ™ iÅ¡ Lukonių. AÅ¡ gimiau 1935 metais. Kai man buvo metukai, LÄ—veny prigÄ—rÄ— mano tÄ—tÄ—. Mama 1938 metais iÅ¡tekÄ—jo antrÄ… kartÄ… už Jono Antano Navarsko. 1940 m. susilaukÄ— dukros Vandos ir 1942 m. sÅ«naus Rimo. KolÅ«kio laikais buvusiuose dvaro Å«kiniuose pastatuose buvo fermos. Laikyti arkliai, karvÄ—s. Mama buvo melžėja, o patÄ—vis dirbo Å¡Ä—riku.
Buvusiame Viliaus Elisono name pokariu veikÄ— pradinÄ— mokykla. Å iuo metu Äia Å¡eimininkauja viena kupiÅ¡kÄ—nų Å¡eima. Alfonsa baigusi vidurinÄ™ mokyklÄ… KupiÅ¡kyje lankÄ— Raudonojo Kryžiaus organizuotus medicinos seserų kursus. Ä®gijusi žinių pagal specialybÄ™ penkerius metus dirbo VieÅ¡intose, penkerius Kavarske, o vÄ—liau iki pensijos – AnykÅ¡Äiuose. Kavarske iÅ¡tekÄ—jo. SusilaukÄ— dukros Jolitos. Ji dirba AnykÅ¡Äių Jono BiliÅ«no gimnazijoje klasių koordinatore. PaÅ¡nekovÄ— pasidžiaugÄ— ir dviem anÅ«kais – Dovile ir Vytautu.
Gyvosios ir negyvosios gamtos puoÅ¡menos Alfonsos SkerytÄ—s-VaitonienÄ—s kieme. Alfonsa sakÄ— labai mÄ—gstanti rankdarbius. Jos megztų pirÅ¡tinių yra ir Norvegijoje, ir Amerikoje, net Peru, kur gastroliavo AnykÅ¡Äių Å¡okÄ—jai. Jų vadovÄ— Alfonsos mezginių ten nuvežė dovanų. A. VaitonienÄ— dalyvauja įvairiose parodose, kurias rengia neįgaliųjų draugija. PaÅ¡nekovÄ— apgailestavo, kad negali parodyti senų Å¡eimos nuotraukų. Mat visi albumai tebÄ—ra AnykÅ¡Äiuose, kur moteris turi butÄ…. RÅ«gÅ¡tele, tai bent gyvenimÄ—lis Aplankiau ir RimantÄ… BartuseviÄių, dar vienÄ… AukÅ¡taiÄių kaime, gimtojoje sodyboje, įsikÅ«rusį žmogų. SusÄ—dus saulÄ—s atokaitoje prie klÄ—ties, jis papasakojo, kad Äia buvo Mykolo Krupelio sodyba. Gyveno jo brolis Aloyzas, mano senelis. Grįžęs iÅ¡ Amerikos buvo nusipirkÄ™s 13 hektarų žemÄ—s. Krupeliai buvo kilÄ™ iÅ¡ Rudilių. Ten turÄ—jo kepyklÄ….
Å imtametÄ— Å¡iek tiek pertvarkyta Krupelių sodyba. Augau su ketveriais metais jaunesne seserimi Regina. Ji gyvena Vilniuje. PradinÄ™ mokyklÄ… lankiau Elisono namuose. VÄ—liau mokiausi NoriÅ«nuose. Kaune baigiau profesinÄ™ mokyklÄ…, tapau statybininku, dariau medžio skulptÅ«ras. Turiu apie tÅ«kstantį jų eskizų. GalÄ—siu parodyti. JaunystÄ—je esu dalyvavÄ™s Kalantos įvykiuose, grÄ—sÄ— net kalÄ—jimas. Apie tai nesu linkÄ™s pasakoti. VÄ—liau buvau įsijungÄ™s į SÄ…jÅ«džio veiklÄ…. Ä® tÄ—viÅ¡kÄ™ grįžau apie 1989 metus, kai buvo leidžiama kurti valstieÄio Å«kį. AtsiÄ—miau savo žemÄ™, dar tiek iÅ¡sinuomojau, nusipirkau technikos ir pradÄ—jau Å«kininkauti. VertÄ—mÄ—s kiaulininkyste, laikÄ—m maždaug aÅ¡tuonias karves. Apie ketverius penkerius metus viskas Ä—josi labai gerai. VÄ—liau krito mÄ—sos supirkimo kainos, suÅ¡lubavo mano sveikata ir iÅ¡tiko bankrotas. Tuo metu subyrÄ—jo ir mano santuoka. Dabar esu pensininkas, rÅ«gÅ¡tele, nebeatsigavau po to bankroto“, – dÄ—stÄ— savo gyvenimo istorijÄ… paÅ¡nekovas.
Savo senelių Krupelių ir tÄ—vų sodybos dabartinis Å¡eimininkas Rimantas BartuseviÄius. Rimantas sakÄ— žadÄ…s bÄ—gti iÅ¡ kaimo. AnksÄiau kaimas buvo normalus. Dabar vienkiemyje jauÄiasi nesaugus. KeletÄ… kartų plÄ—Å¡ikaujantis jaunimÄ—lis buvo užpuolÄ™s. Vis pinigų reikalavo. Taigi nebegalįs, kaip anksÄiau, vasarÄ… miegoti prie atviro lango, kai alyvos po langais pražysta. Gal Äia neramu dÄ—l to, kad arti NoriÅ«nai, kur visokių žmonių iÅ¡ įvairių Lietuvos pakraÅ¡Äių suvažiavÄ™, kad yra nemažai jokio darbelio nenusigriebianÄių. Anot vyro, bÄ—da, kad nelabai kam tos žemÄ—s reikia. Kažin, ar atsiras sodybos pirkÄ—jų? VilÄių turįs. Aplinkui Å«kininkaujanÄių žmonių dar esama. Rimantas žada kraustytis į AnykÅ¡Äių kraÅ¡tÄ…, kur turįs savo žemÄ—s. Gal ten ramiau bÅ«siÄ…? PasikalbÄ—jÄ™ prie klÄ—ties, einame tolyn už namo apžiÅ«rÄ—ti dabar bene gražiausio sodybos kampelio prie tvenkinio. Ä® jį veda žibuoklių žiedais nusagstyta alÄ—ja. ÄŒia pamatau ir Rimanto supiltÄ…, sudÄ—liotÄ… savotiÅ¡kÄ… akmenų parkelį. Vietoj suoliuko prie tvenkinio automobilio kÄ—dÄ—s sustatytos. Matyti, kad sodybos Å¡eimininkas turi fantazijos, kaip jis pats sako, linkÄ™s prie meno. ÄŒia įdomiai atrodo ir abipus tos alÄ—jos kaugÄ—s visokio ilgio žagarų. Rimantas paaiÅ¡kina, kad taip sustatytos Å¡akos ilgiau nepÅ«va.
Rimanto BartuseviÄiaus medinių skulptÅ«rÄ—lių eskizų vÄ—rinys. Didžiulis vÄ—rinys smulkių įvairių formų medinukų kabo ant virtuvÄ—s sienos. Rimantas paaiÅ¡kina, kad viskÄ… iÅ¡vinguriavÄ™s medyje peiliuku, pagal medžio rievÄ—s kontÅ«rus. Jis parodo ir Å¡iek tiek didesnių drožinių. Jie visi iÅ¡ pirmo žvilgsnio atrodo lyg bÅ«tų ne iÅ¡ medžio, bet iÅ¡ kur kas kietesnÄ—s medžiagos padaryti. Rimantas prasitaria, kad savo dirbinius kažkada rodÄ™s keliose parodose, bet labai vieÅ¡intis nÄ—ra linkÄ™s. Anot jo, yra du keliai – su kitais dalytis savo idÄ—jomis arba likti vieniÅ¡am kÅ«rÄ—jui. Tarp gausybÄ—s paveikslų ant kambario sienos kabo ir Leonardo da VinÄio paveikslo „Mona Liza“ (arba „Džokonda“) kopija. Å iuolaikiniai mokslininkai yra linkÄ™ manyti, kad nutapytos moters veide atsispindi paties dailininko veido bruožai. Apie tai savo teorijÄ… turi ir Rimantas. Tik, anot jo, rÅ«gÅ¡tele, kaip įrodyti. Su Å¡ios sodybos Å¡eimininku, rodos, niekada negalÄ—tum pritrÅ«kti pokalbio temų, bet laikas skubina grįžti. Atgal važiuoju labai filosofiÅ¡kai nusiteikusi, mÄ…stau apie AukÅ¡taiÄių kaime sutiktus žmones, jų papasakotas istorijas ir bandau spÄ—lioti, kiek jų likimus lÄ—mÄ— gimimo vieta, sutikti žmonÄ—s, Å¡alies istorinÄ— raida.
Elisonų sodybos tvarto fragmentas. Tokia akmenų apdaila bÅ«dinga ne vienam AukÅ¡taiÄių kaimo pastatui. AutorÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas raÅ¡o, kad Äia buvo PalÄ—venÄ—s dvaro AukÅ¡tutinÄ—s PalÄ—venÄ—s (Gorny Palawen) palivarkas, minimas 1672 m., valdytas Mykolo Gradovskio, o vÄ—liau – Komarų. IÅ¡ to kilo sutrumpintas pavadinimas Gurnas, vÄ—liau iÅ¡verstas į AukÅ¡tadvarį ir galiausiai – į AukÅ¡taiÄius. Palivarke XIX a. pab.–XX a. pr. Å«kvedžiu dirbo K. Elisonas. ÄŒia gimÄ— gamtininkas ir pedagogas Jurgis (1889–1946), karininkas Vilius (1897–1969) ir veterinarijos gydytojas Vytautas (1903–1966) Elisonai. 1920 m. iÅ¡ bendrų Bogdano Komaro valdų AukÅ¡taiÄių kaimui nutarta iÅ¡skirti 277 ha žemÄ—s reformos reikalams ir suformuoti atskirÄ… kaimÄ…. AtdalijimÄ… atliko matininkas Romualdas IvaÅ¡keviÄius. 1922 m. kaimÄ… iÅ¡skirstÄ— į 20 sklypų bežemiams ir Lietuvos kariuomenÄ—s kÅ«rÄ—jams savanoriams (Povilui Kecoriui, Tadui Jokubkai, Jonui ÄŒerkauskui, Povilui Bukiui, Mykolui Krupeliui, Povilui MeÅ¡kauskui, Povilui KruÄui, Povilui LaurinaviÄiui, Viliui Elisonui, Petrui Stanikui, Aleksui JukneviÄiui, Jonui Gudliauskui, Silvestrui Gudoniui, Kaziui SlÄ—niui, Jonui Skeriui, Mykolui Silickui, Jonui ÄŒerniauskui (bÅ«simam ministrui pirmininkui J. ÄŒerniui), Adomui KajalaviÄiui, Jonui Baranauskui, Juozui JakÅ¡toniui). 1923 m. Äia gyveno 93 žmonÄ—s. 1942 m. buvo 21 Å«kis ir 98 gyventojai. 1944–1945 metais kaimo apylinkÄ—se veikÄ— Antano Skupo-Bartulio partizanų grupÄ—. 1945 m. bunkeryje prie Å arkiÅ¡kio žuvo partizanas Saulius Stanikas iÅ¡ AukÅ¡taiÄių kaimo. 1949 m. buvo įkurtas AukÅ¡taiÄių kolÅ«kis. 1959 m. kaime gyveno 23 Å¡eimos (Povilo KruÄo, Antano PukÄ—no, Mykolo BartuseviÄiaus, Povilo Bukio, Tado Jokubkos, Broniaus Jokubkos, Povilo Kecorio, Alekso JukneviÄiaus, Apolonijos GudliauskienÄ—s, EmilÄ—s GudonienÄ—s, Kazio SlÄ—nio, Jono Navarsko, BronÄ—s SilickienÄ—s, Onos JakÅ¡tienÄ—s, Viliaus Elisono, Jono ÄŒerkausko, Onos ParfionovienÄ—s, Juozo JakÅ¡tonio, Kazio Baranausko, Jurgio Meko, JulÄ—s VaitonienÄ—s, GrasÄ—s ÄŒerniauskienÄ—s, Antano KaraliÅ«no) ir 71 gyventojas. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 006 321 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
