 |
|
|
2024 m. balandžio 24 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos BAJORUOSE GYVENA NE KILMINGI, BET €“ PAPRASTI žMONÄ—S
Pirmojo pasaulinio karo metu per kaimÄ… Ä—jo frontas, sudegÄ— daug sodybų. ŽuvÄ™ rusų ir vokieÄių kariai palaidoti ant Å¡ios kalvos prie geležinkelio. Po penkiolikos metų Bajorai gerokai sumažėjÄ™. Vos Å¡eÅ¡ios gyvenamos sodybos Äia bÄ—ra, o ir žmonių kaime toli gražu nebe trys deÅ¡imtys. Su jais ir pasikalbÄ—jome – apie gyvenimÄ…, Bajorų kaimo praeitį ir, deja, liÅ«dnÄ… perspektyvÄ…. Bajorų senbuvÄ— Norint pasiekti skambaus pavadinimo Bajorų kaimÄ… reikia privažiavus SkapiÅ¡kį sukti į deÅ¡inÄ™. Žvyrkeliu iki jo – keli kilometrai. Jokios nuorodos, sakanÄios, kad Äia yra kaimas, neaptiksi. Tik užkalbinti keli pakelÄ—je malkaujantys vyrai patvirtina, kad atvykome į savo kelionÄ—s vietÄ….
Bajorų kaime gimusi, augusi ir gyventi Äia vÄ—l grįžusi Germana ToleikienÄ—. Gyvendama Å iauliuose moteris sutiko ir bÅ«simÄ… vyrÄ… Kazį. TikrÄ… žemaitį iÅ¡ Å vÄ—kÅ¡nos. Su juo sukÅ«rÄ— Å¡eimÄ…, susilaukÄ— dviejų atžalų – dukros Daivos ir sÅ«naus Žilvino. Ä® gimtinÄ™ Germana grįžo kone prieÅ¡ 30 metų. IÅ¡kart po tÄ—Äio mirties, nes reikÄ—jo vienai likusiai mamai pagelbÄ—ti. Grįžo kartu su vaikais, nes gyvenimiÅ¡kos aplinkybÄ—s susiklostÄ— taip, kad su vyru pasuko skirtingais keliais. Tik paÅ¡nekovÄ— džiaugÄ—si, kad iki Å¡iol su buvusiu sutuoktiniu gražiai bendrauja. „Labiausiai Å¡irdį skauda, kad vaikai toli. AnÅ«kai svetur auga, priglausti, apkabinti negali“, – prisipažino Bajorų kaimo gyventoja. G. ToleikienÄ—s vyresnÄ—lÄ— Daiva gyvena Vokietijoje, sukÅ«rÄ— Å¡eimÄ… su Å¡ios Å¡alies pilieÄiu. Judviejų dukrelei Johanai Marijai greitai bus dveji. SÅ«nus Žilvinas pakÄ—lÄ— sparnus į JungtinÄ™ KaralystÄ™. Ten ir pasiliko. Su savo rajone sutikta Justina taip pat augina dukrytÄ™. Airijai Emilijai dar nÄ—ra nÄ— metukų. PaÅ¡nekovÄ— džiaugÄ—si, kad vaikai namo retkarÄiais sugrįžta. Ir ji Vokietijoje pas dukrÄ… yra vieÅ¡Ä—jusi – vestuvÄ—se, krikÅ¡tynose dalyvavo. „Ir pati, jei galÄ—Äiau, iÅ¡vykÄiau, bet yra mama, reikia ir Å«kį prižiÅ«rÄ—ti“, – kalbÄ—jo Germana. SumažėjÄ™s jos Å«kis – anksÄiau daugiau gyvulių laikÄ—, dabar yra kelios karvÄ—s, dar prieauglio. Prisipažino, kad visÄ… gyvenimÄ… buvo įpratusi sunkiai fiziÅ¡kai dirbti, savaitgaliais ir studijų metais, ir jau gyvendama Å iauliuose namo pas tÄ—vus skubÄ—davo jiems Å«kyje padÄ—ti. Ä® gimtinÄ™ – vidinio jausmo vedama
Kaimo istorijÄ… mena Å¡alia kelio stovintis senas kryžius. Nors nemažai gyvenimo metų praleido mieste, Germana tikino miesÄione niekuomet nebuvusi. Niekada nesigailÄ—jo ir į kaimÄ… grįžusi. „Vidinis balsas sakÄ—, kad reikia parvažiuoti. Bajorai man labai mylimas kaimas. Tik dabar jis labai pasikeitÄ™s. Kai augau, Äia buvo net 36 sodybos. Å eimose augo po penkis ar dar daugiau vaikų. Kokias puikias gegužines, pamenu, jaunimas organizuodavo. Prie kelio, bÅ«davo, vaikinai berželių pristato, armonika groja, net iÅ¡ SkapiÅ¡kio jaunimas atvykdavo. Paskui visi iÅ¡sivažinÄ—jo. ŽmonÄ—s kaime vieni kitus labai mylÄ—jo. Dabar iÅ¡ senųjų gyventojų niekas Äia nebegyvena, tik aÅ¡ belikusi. KolÅ«kio laikais, kai Ä—jo melioracija, žmonÄ—s traukÄ—si į SkapiÅ¡kio miestelį. Tada sodybų labiausiai ir sumažėjo, o juk pilni laukai jų buvo. TurÄ—jo žmonÄ—s didelius, gražius namus nugriauti, sodus iÅ¡genÄ—ti. ViskÄ… iÅ¡draskÄ—. Melioracija kaimÄ… iÅ¡tuÅ¡tino. Dabar SkapiÅ¡kyje dar gyvena buvÄ™ kaimo gyventojai Leonas Beleckas, Antanas Beleckas, Donatas MaÄionis, Emilija LukoÅ¡iÅ«nienÄ—. Beveik jau nugriauta Vytauto PoÅ¡keviÄiaus sodyba“, – apie kaimo likimÄ… pasakojo moteris. Dabar, pasak Germanos, Å¡iltų, t. y. gyvenamų, sodybų Bajoruose vos Å¡eÅ¡ios. Buvusiuose Algio Murkos namuose gražiai tvarkosi Laima RamonenkienÄ—. Labai gyvas kiemas – ne tik Å¡unų, bet ir laisvai po kiemÄ… vaikÅ¡tinÄ—janÄių naminių paukÅ¡Äių pilnas. Deja, Å¡eimininkÄ—s namuose rasti nepavyko. Juozo Žiobos namus prižiÅ«ri dukros, biteles augina. Žiobų sodybų Å¡iame kaime, anot G. ToleikienÄ—s, bÅ«ta trijų. Antano Žiobos namais rÅ«pinasi dukra Jolanta ŽiobaitÄ—. Pirmas namas įvažiavus į Bajorus – Jono Matuko, o paÄiame kaimo gale – Vlado Balio. Å eimininko tarp gyvųjų nebÄ—ra, bet namuose gyvasties netrÅ«ksta – gražiai tvarkosi anÅ«kÄ— AistÄ— KoÅ¡ienÄ—. Netoliese yra kaimo kapinaitÄ—s, o Å¡alia jų – per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… žuvusių vokieÄių ir rusų karių kapinÄ—s. Dar gyvena kaime Ona VareikienÄ— su Stasiu Pakuliu, BirutÄ— MaÄienÄ—, Alvydas Marmokas. Bajorų kaimo praeitis – knygoje Bajorai garsÅ«s tuo, kad Å¡is kaimas yra valstybÄ—s veikÄ—jo, teisininko, buvusio Lietuvos kraÅ¡to apsaugos ministro ir ministro pirmininko plk. ltn. Antano Merkio gimtinÄ—. Jo gimtosios sodybos vietoje 1991 m. pastatytas skulptoriaus Henriko Orakausko ir tautodailininko Leono PerekÅ¡lio sukurtas stogastulpis – visai prieÅ¡ais G. ToleikienÄ—s namus. BÅ«ta Bajoruose ir jaunimo kryžiaus, tik kai melioracija Ä—jo, ir jis buvo nugriautas. G. ToleikienÄ— pasakojo, kad jos mama dar spÄ—jusi iÅ¡gelbÄ—ti patį metalinį kryžių ir nuneÅ¡usi jį į kapines. Daug metų jis ten iÅ¡buvo, kol kažkas pavogÄ—. Bajoruose buvo ir dvaras. LaibiÅ¡kio viensÄ—dyje gyveno PundzeviÄiai. Mama Germanai yra pasakojusi, kad jie labai daug žemÄ—s turÄ—jo, o jei kas į jÄ… įžengdavo, reikÄ—davo PundzeviÄiams atidirbti. BesiÅ¡nekuÄiuojant G. ToleikienÄ— atneÅ¡Ä— knygÄ…. Tai 2009 m. Alenos BalytÄ—s-GrigaliÅ«nienÄ—s sudarytas leidinys „Bajorų kaimo praeitis“. MedžiagÄ… apie gimtojo kaimo žmones, jų likimus surinkusi, atsiminimus užraÅ¡iusi A. BalytÄ—-GrigaliÅ«nienÄ— labai gražiai įamžino savo gimtinÄ™ ir jo gyventojus. Prisimintos visos Äia gyvenusios Å¡eimos, visi kiemai. Å is darbas – ilgo ir atkaklaus darbo vaisius, puikus prisiminimas visiems, kam Bajorai brangÅ«s. G. ToleikienÄ— paminÄ—jo ir antrÄ… savo kraÅ¡tietÄ™ – GerdÄ… JankeviÄiÅ«tÄ™. KeletÄ… poezijos rinkinių iÅ¡leidusi moteris savo eilÄ—se dažnai mini gimtÄ…jį kaimÄ…. Praeitais metais SkapiÅ¡kyje vykusio teatrų festivalio metu savo naujausiÄ… knygÄ… ji pristatÄ— ir savo kraÅ¡tieÄiams.
Ona VareikienÄ— džiaugÄ—si, kad nors Bajoruose gyventojų labai mažai, visi gyvena draugiÅ¡kai. Užsukame ir pas G. ToleikienÄ—s kaimynus. Namuose randame dabartinius sodybos Å¡eimininkus – O. VareikienÄ™ ir S. Pakulį. Å nektelÄ—jame su Ona. Ji – ne vietinÄ—. IÅ¡ AnykÅ¡Äių rajono, o vyras – iÅ¡ JoniÅ¡kio. Kai atÄ—jo dirbti į „SkapiÅ¡kio“ kolÅ«kį, Äia abu ir susipažino. „PrieÅ¡ 12 metų pirkome Å¡iÄ… sodybÄ… iÅ¡ kaimo senbuvio Silicko. Mieste niekada nesame gyvenÄ™, jis ir neviliojo, tad kai pardavinÄ—jo Å¡iÄ… sodybÄ…, jÄ… ir įsigijome. Gerai mums Äia, ramu, grynas oras. Daržus auginame, anksÄiau ir gyvulių laikÄ—me“, – kalbÄ—jo O. VareikienÄ—. Å iuo metu Å«kio pora atsisakÄ—. Pasak Onos, jokios naudos – pienÄ… kone dykai reikia parduoti, todÄ—l mažai kas gyvulininkyste kaime užsiima. Moteris ilgus metus triÅ«sÄ— kolÅ«kyje, paskui bendrovÄ—je, o kai ir Å¡i iÅ¡iro, grįžo Å¡eimininkauti į namus. Paklausta apie Bajorų kaimo Å¡iandienÄ…, ji pasakojo, kad labai mažai gyventojų belikÄ™ – senieji kaimo gyventojai iÅ¡Ä—jo į Anapilį, jaunimas iÅ¡ kaimo pabÄ—go, nebÄ—ra jiems kÄ… Äia veikti, darbų nÄ—ra. Bet visi, kurie gyvena, tarpusavyje gražiai sutaria, nesipyksta, jei prireikia – vieni kitiems į pagalbÄ… atskuba.
81 metų Bajorų kaimo gyventojas Jonas Matukas. Jonas papasakojo, kad jo tÄ—viÅ¡kÄ— – RokiÅ¡kio rajonas, Naujikai. Ä® SkapiÅ¡kio kraÅ¡tÄ… atvyko dirbti kolÅ«kyje traktorininku. Ä®leido Äia Å¡aknis. KupiÅ¡kio rajone sutiko ir žmonÄ…. Linksmai pasakojo, kad ne jis sutuoktinÄ™, o pati jį „pasigavo“. Dabar J. Matukas vienas, jau dveji metai naÅ¡lys. Å eima užaugino keturis vaikus – tris sÅ«nus – PovilÄ…, RimÄ…, VidÄ… ir dukrÄ… VirginijÄ…. Visi jie netoliese gyvena – duktÄ— Rudiliuose, o sÅ«nÅ«s KupiÅ¡kyje ir NoriÅ«nuose. Ne iÅ¡kart Å¡eima Bajoruose įsikÅ«rÄ— – kurį laikÄ… gyveno gretimuose kaimuose – LaibiÅ¡kyje, KepuriÅ¡kyje, o galiausiai rado sodybÄ… Å¡iame kaime. „IÅ¡ ŽiaugrÄ—s jÄ… pirkau. KolÅ«kio pirmininkas Notkus Å¡iuos namus įpirÅ¡o. Jau 30 metų Äia gyvenu“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas. Anot J. Matuko, dabar Bajorai smagiai pasikeitÄ™ – senųjų gyventojų nebÄ—ra, visi iÅ¡ kitur suvažiavÄ™. Vyras Å«kininkauja. Augina grÅ«dines kultÅ«ras, turi 12 hektarų žemÄ—s, dar keturis – miÅ¡ko. Energijos ir humoro jausmo nestokojantis bajorietis tikino, kad jÄ—gų ir noro dirbti dar tikrai turi. Paklaustas, kuo Bajorai garsÅ«s, Jonas sakÄ—, kad jokie bajorai Äia tikrai negyvena – tik paprasti žmonÄ—s. Tokie, kurių dÄ—ka kaimas, nors ir nykstantis, dar nÄ—ra iÅ¡trintas iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono žemÄ—lapio.
Kaimo kapinaitÄ—s, kuriose ilsisi daug bajorieÄių. Apie 1937 m. ministro pirmininko Antano Merkio iniciatyva jos buvo aptvertos. AutorÄ—s nuotrauka „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad pirmÄ… sykį kaimas paminÄ—tas 1555 m., kai Stanislovas Jurgaitis Ožakas Skopas fundaciniame raÅ¡te SkapiÅ¡kio bažnyÄiai nurodÄ—, jog iÅ¡ savo valdomo SkapiÅ¡kio-Mituvos dvaro kartu su kitais 5 kaimais užraÅ¡o bažnyÄiai 13 valakų, vadinamų Bajorais. 1694 m. SkapiÅ¡kio parapijos apraÅ¡yme nurodoma, kad BajoriÅ¡kių kaimas, anksÄiau vadintas SkieÄiÅ«nais, vienu valakų Å¡onu ribojasi su KandrÄ—nais, o kitu – su SkapiÅ¡kiu. VÄ—liau SkapiÅ¡kio bažnyÄios inventoriuje BajoriÅ¡kiai vadinami klebonijos kaimu. Jis greiÄiausiai nukentÄ—jo maro metu, nes po jo bebÅ«ta tik 4 dÅ«mų. Tada jis jau minimas kaip kunigaikÅ¡Äio Karolio Oginskio nuosavybÄ—. XVIII a. BajoriÅ¡kiai vis dažniau vadinami Bajorais, kurį laikÄ… vartoti ir abu kaimo vardai. 1782 m. SkapiÅ¡kio parapijos apraÅ¡yme minimas SkapiÅ¡kio dvaro kaimas Bajorai vadinamas seniÅ«no Tyzenhauzo valda. 1838 m. Bajorų savininke nurodoma grafienÄ— Å uazel. Kaimas nukentÄ—jo 1915 m. karo veiksmų metu, sudegÄ— daug sodybų. 1922 m. Å«kininkai iÅ¡skirstyti į vienkiemius, o SkapiÅ¡kio pusÄ—je buvusių 13 mažažemių sodybų liko rėžiuose ir taip susidarÄ— atskiras kaimas – BajorÄ—liai. 1923 m. Bajorų kaime buvo 26 sodybos ir gyveno 142 gyventojai. 1927 m. ministro A. Merkio pastangomis kaimui atiteko servitutai. Ten buvusį miÅ¡kÄ… grafas Å uazelis iÅ¡kirto ir medienÄ… pardavÄ—, o kirtimai iÅ¡dalyti Å«kininkams. Iki XX a. vid. iÅ¡ kaimo emigravo apie 60 žmonių – net pusÄ— jų – į BrazilijÄ…. 1941 m. į SibirÄ… iÅ¡vežta Jono Merkio Å¡eima, per AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… pasitraukÄ™ į RusijÄ… žuvo Edvardas Greibus ir Kazimieras Žioba. 1944 m. Užubalio miÅ¡ke baudÄ—jai nuÅ¡ovÄ— nuo kariuomenÄ—s besislapstanÄius brolius PovilÄ… ir RomÄ… Balius. Partizanai suÅ¡audÄ— Bronių Greibų ir AlbinÄ… PaÅ¡keviÄių. 1948–1949 m. iÅ¡ Bajorų į SibirÄ… iÅ¡tremtos seserys ŽiobaitÄ—s, Povilo Kadžiulio Å¡eima, Romas Merkys, ZosÄ— BreskutÄ—. Juozas TÅ«belis ir Kazimieras Kadžiulis kalinti lageriuose. 1949 m. Bajoruose įkurtas „RytmeÄio“ kolÅ«kis, po metų jis su kitais dviem kolÅ«kiais sujungtas į „Artojo“ kolÅ«kį. Paskui jis buvo padalytas į „Artoją“ ir Laukelius. Kaimas ypaÄ sumenko po melioracijos, kai iÅ¡sikÄ—lÄ— daug gyventojų. RytinÄ— kaimo dalis buvo vadinama Dirvonais. Pieva už geležinkelio – Pabaliu. Kaime buvo žvyrduobių, vokieÄiai 1916 m. Ä—mÄ— iÅ¡ Äia žvyrÄ… tiesiamai SkapiÅ¡kio–SuvainiÅ¡kio siaurojo geležinkelio linijai. Skirstantis į vienkiemius, daugelis sklypų buvo gavÄ™ pavadinimus – Antakalnys, BuiviÅ¡kis, Danizova, DudiÅ¡kis, GegužinÄ—, Jonava, KalnieÄiai, LidiÅ¡kis, Lieknelis, LinkiÅ¡kÄ—, MiÅ¡kinÄ—, NaujasÄ—da ir kt., bet daug jų neprigijo. Dar yra užraÅ¡yti tokie vietovardžiai: BarsiukynÄ—, Pabalys (pelkÄ—s), Barsiuko kalnelis, Traiskalnis (kalneliai), Naujadaras, PrÅ«delis, ŽąsiukÄ— (pievos), Paežerys (ežerÄ—lis). IÅ¡ Bajorų kaimo yra kilÄ™s fizikas, matematikas Alfonsas MisiÅ«nas, zootechnikas Alfonsas SpaiÄys. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Egbergas, Ervinas, Ervina, Fida, Fidelija, Fidelis, Fidentas, Fidė, Gražvyda, Gražvydas, Kantmina, Kantminas, Kantminė, Kantrimas, Kantrimė, Kantvainas, Kantvainė, Viltrūda. 
|
|
Jūs esate 9 006 693 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
