PRIGIMIMAS... IR GANA  (1)

2013−08−03

Kožnas mūsų gimsta nuogas, – tėp jau atsitinka:
Pirmiausia jį įvynioja, tinka – nepatinka.
Gimsta genijai, mokslinčiai, darbinykai, vogys,
Daktarai ir ekstrasensai, visokė nabogai...

ŽIOPLIAI, SUSIJUNKIT!  (1)

2013−07−27

Būva kartais pasitaiko, aidamas sugriūva,
Kojom kliūva koks grumuntas arba žvyro krūva.
Neužtanka vėn dairytis unt dėšnį ar kairį;
Varta pažiūrėt unt kėlių, neužmiršt kur aini.

APĖ KASDĖNINĮ MŪSŲ DUONŲ ...  (2)

2013−07−20

Pavakary iš malūno parvažiovo tata,
Nėšia maišus iš vežimo ir sustota klaty.
Iš rotų iškinkė orklį ir nuvada kūtan,
Volgė viralų prė stolo, rūkė, dūmus pūta.

RYŠKŪS POKYČIAI NO 1945 M. LIG ŠIŲ DĖNŲ...  (2)

2013−06−15

Ubagų visur daugyba ir burčija kožnas.
Jos apvilkt, jais pasirūpyt turia kiti žmonas.
Seniau bėdnais, ba sveikotos rūpinos kaimynai,
Būdavo ir valgydina, kėlia pakasynas.

ŪKIŠKAS SUOLAS... (NE ZUSLONAS)  (11)

2013−06−08

Iš parpus pėrskėlto mėdžio, drūtoko sėnojo
Aptašytas stovia suolas su keturiom kojom.
Jėgu nobožniai prisėsi, netrinsi lakmono,
Šėberkštys tašyto suolo neklius, nepavodis.

BA OKMENIO NEPASTATYSI NOMO  (1)

2013−06−01

Seniausia statyba iš okmenio mūro. Lėtuvoj žinoma no XIII omžiaus. Kupiškio krašti apė XVII omžių iš okmenio pradatos statytėn bažnyčios, dvarai, malūnai, tiltai. Labiausiai okmenio raikė namų pamūraukom (pamatom), rūsiom mūrytėn. Iš laukų, iš dirvų, iš visur išrinkdavo okmenis, važdavo namo ir pamūraukų iš okmanų dadavo. Ir šulniai akmanais grįsti buvo. Iš okmenio statyti Noriūnų, Mirabelio, Zasinyčių, Vaduvų, Palavanalas, Pamarnakių ir kitų dvarų ūkiniai pastatai, Untašovos ir Palavanalas dvarų svirnai, grūdų magazinai Salomėsty, Subačiuj. 1823 m. pastatyta ir akmenina Kupiškio parapina mokykla. Palavanas vėnolyno siena (XVIII omžius), Skopiškio varpina (XVIII o.), Salomėsčio evangelikų reformatų bažnyčios cokolina dalis (1830 m.), Salomėsčio Romos katalikų bažnyčia (1818 m.) ir varpina (1868 m.), Untašovos bažnyčios varpina (1870 m.), Bagdonių cerkva (1938 m.) irgi sumūrytos iš okmanų. XIX–XX omžiuj raikė okmenio kapų ar bažnyčių švintoriam aptvėrt. Ir pilės kolnas unksčiau apivastas par dvi ailias akmanais buvo.

KO ČIA LAUŽYSIU LĖŽUVĮ?  (1)

2013−05−18

Savo žodyno grožybių yr kėkvėnoj tarmaj. Ir kupiškėnai turia visokių žodžių žodėlių su savom priesagom, katros skirias no bendrinas kalbos.

JAU BUBINŲ MUŠA  (2)

2013−05−11

Barabonas, bubinas, bubinėlis – mušamasai instrumantas. Jį daug tautų turėjo. Ir Lėtuvoj no sano par visokias švintas, par karus, atajus neloimai, didalai žiniai, bubinų mušė. Vėliau kapėlos, orkėstros su jo grojo: armonika buvo, smuika, klernatas, bubinų do duodavo su kojom. Ir par vesėlias muzikontai ataidavo rytų kėlt jaunųjų, bubinuoja groja ir turia jaunikis atlygit, butelį atadorys pastatytėn.

SAULA TAKA, VĖL MOTINYTA KĖLIA  (1)

2013−05−04

„Labai malonus mėnesis mojus, pilnas ramumo lig tartum rojus, jau apsiklojo lopais medėliai, visur pražydo kvėtkų žėdėliai“, – sukurta Uršulios Tamošiūnaičios. Ramus, kėp visokė kvėtkėliai žydžia vaiko gyvėnimas pas motinytį, katro užčiūčiovo, užliūliovo kėkvienų. Daug žmonių pasokymų, mislių, dainų sudata „Kupiškėnų žodyni“ apė motinalį. Paskaitykim, pamislykim. Potys gražiausi žodžiai – sveika, motutyt mieliausia...

MOKYKLINIAI ČĖSAI KUPIŠKIO MOKYKLOJ 1948–1955 M.  (5)

2013−04−20

Jau no pot unkstyvo ryto pačiam miesto centri
Ruporas bliūdo didumo lig išnakčių karkė.
Žinias duodavo visokias, dainovo ir grojo,
Girdėjos Kalnaly, Zuntaj, nėt stotės rajoni.

      ...   2    3    4    5    6                Pereiti į    1   2   3   4   5   6    psl.