Kupiškėnų mintys

2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias

KupiÅ¡kėnų kertala

Informacija
Įkainiai
 
KupiÅ¡kėnų kertala

LÄ—TUVIAI KARINGÅ«S BUVO  (3)

2013−11−23

1918 matų lapkričio 23 diena – Nepriklausomos Lėtuvos kariuomanas kūrimo pradžia. Mažai jos tadu do tabuvo – vos 50 karinykų ir apė tiek pot karių savanorių. Do ir uniformų neturėjo, ir ginklai prasti. Pirmas karinykų ir puskarinykių šaukimas poskelbtas 1919 m. sausio 15 d. Neužilgo prasdėjo ir naujokų šaukimas, o sausio 24 d. atidaryta Karo mokykla.


JUODOS RUNKOS, BALTA DUONA  (4)

2013−11−16

„Dienos apniukį, naktalas šoltos, dažnai su gruodu šalnuotos, boltos... Rudenio čėsas, orėliai šalti, visur unt pievų tinklaliai balti, gol nebatrukus bus jau ir sniego“, – parošė Uršulia Tamošiūnaičia iš Pajuodupas.


APÄ— KIAULį, BIžDžIONKų IR žųSį  (2)

2013−11−09

Seni žmonas sakydavo, kad moterys yr trijų plematų (planėtų) gimį: vienos kiaulas plematoj, kitos biždžionkos, trėčios žųsės. Tai kurios žųsės plematoj gimį, tai tos labai čystai mazgojas, prausias ir daug kalba. O kur kiaulas plematoj, tai tom neraikia jokios švaros, jom tiktai mėgot įlindus kur, ir kėp kokia tvarka buvo nebuvo, visėp gerai. O biždžionkos kuri gimus plematoj, tai to labai žiūria, kėp kitos doro. Kad prėš zarkolų tiktai kraipytis, šukuotis tiktai, nu, vienu žodžiu, kėp kitos doro, tėp ir jinai.


DIEVAS LAIKO €“ RAIKIA GYVINT  (3)

2013−10−19

Giltina apsisuka – ir važiuok amžinan naman. Katrom žmogum raikia mirt, tai ir miršta. Kad papuola išgydžia, kad nepapuola – ir mirk. Dvėjų omžių negyvinsi, raiks unksčiau ar vėliau mirt. Tik paukštis dukart gimsta ir vienokart miršta. Žmonas ne saulas omžių gyvana. Soko, mirk, kai gaili, kom gi laukt, kol nebagailas. Taigi kad mirtųsis, alia kad nesimiršta, tai kų gi padarysi.


AR DO POÅ¡TINYKAS NEBUVO?  (2)

2013−10−12

Kokia gi počto pradžia Kupišky? Iki XIX omžiaus 8 dešimtmečio Kupiškis buvo toli no didžiųjų počto kelių. Počtų atnašdavo pėsčiom, raiti, dviročiais vežimais, tėp pot pakeičiunt vienas kitų (estapėtiniu būdu). Gol buvo ir pasiuntiniai – kurjeriai. 1732 m. Kupiškio gyvintojai mokėjo 110 auksinų počto mokestį (auksinas – caro laikų 15 ar 30 kapeikų vartas pinigas). Kė buvo nutėstas Daugpilio–Šiaulių gelžkelis, Kupiškis pasdora svarbus žmonių ir krovinių gabėnimo mozgas, tai neužilgo čia įsikūra ir počto stotis. Jinai Kupišky minima no 1879 matų. Spaudų gabano traukiniu ir arkliais. 1889 m. įsikūra počto agintūra Subačiaus gelžkelio stoty. 1892 m. Kupišky jau veikė telegrapas. Atsikūrus Lėtuvos valstybai, 1918 lapkričio 16 d. įkurta Lėtuvos počto valdyba. 1919 matų liepos 1 d. poskelbtas Pačtų, telegrapų ir tiliponų valdybos viršinyko pranešimas, kad Kupišky ir 70 kitų Lėtuvos vietų atidoromi počto skyriai.


GÄ—RAS MOKYTOJAS: VAIKAI MOKIAS KÄ—P PAÅ¡VįSTI  (3)

2013−10−05

Šindėn prisminkim „Sanovinių kupiškėnų vesėlių“ kūrėjus – poprastus, darbščius ir šviesius žmonas, pėrskaitykim trumpas ištraukėlas, kėp jė mokinos.


VIRSMA BULBIENį, VIRSMA BULBÄ—NALį  (1)

2013−09−07

Bulbakasys paskutinis rudenio lauko dorbas. Artojas bulbų vagas ordavo, o kasėjai, pasiskyrį po vogų, jas kosdavo. Do iki I pasaulinio karo bulbas kosdavo klūpom, pasklojį ryzų ar maišų, bulbas iš žėmas išvarsdavo gėlažiu apkaustytu lazdu ar runkom. Vėliau kosa stačiom su keturnagi kaponi. Parvažtas namo bulbas supildavo kamoroj doban ar skliapan, maltuvan. Dadavo ir kopčiun. Kopčių pildavo kur sausasna, aukštasna vieta, išklodavo šiaudais, apipildavo storai žėmam, įstatydavo iš lintų sukoltų kaminėlį. Žiemų jį užkišdavo šiaudais. Va kokė yr grožūs pasokymai „Kupiškėnų žodyni“ apė kopčių: vienimat Palavanalaj po patiešimo (atlaidų) nukasa bulbas ir sukapčiovo, ir sušuto; kadu jau pradėjo kopčiun pilt bulbas, o tėp taigi maltuvaj, aruodi, pėrkuri, negi šųla; saklai tai kavojo bulbas kopčiuj; vaikai dūko dūko ir nuūriojo no kopčiaus žemas.


O KAD TAU BALA, KÄ—P IÅ¡Ä—JO!  (0)

2013−08−24

Yr tokia sakma apė prigėrusį vaikų. Seniau sakydavo, kad tik gimus vaikėliui, toj lauma ažlaimėja, koks bus jo gyvėnimas, kiek matų gyvins ir kokiu smerčiu mirs. Vėnai motinai, sūnui gimus, lauma pasokius: šitas vaikėlis tuos ir tuos matuos, tų ir tų dienų ir valundų prigers šulny. Kė atajo tė matai, tavas šulnį apkolįs storu odu. Užėjįs smarkus lietus. Unt odos įdubimo prilijį. Tasai vaikas padėjįs golvų vandeny ir prigėrįs.


JOKIO OMATO NENIEKYK  (1)

2013−08−17

Baudžiavos čėsais amatų kaimi nedaug tabuvo. Tik kė pradėjo augt mėstėliai, dvarai, atsirodo daugiau amatnykų.


AR DO KALBAM KUPIÅ¡KENCKAI?  (2)

2013−08−10

Soko, neraikia girtis pačiom, ale gi pasdidžiuot norias, kad kupiškėnų tarmaj yr daugyba žodžių ir pasokymų, katrų nežino kiti rytų aukštaičiai. Laikai mainos, prapuola daiktai – labai gailu, kad ir jų vardai ažsimiršta.


 Naujausias     <    ...   2    3    4    5    6     >     Seniausias

(yra 6 psl.)
 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Bertoldas, Helmutas. Mantvydas, Mantvyda, MantvydÄ—, Preivainas, PreivainÄ—, Preivilas, PreivilÄ—, Preiviltas, PreiviltÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

8 983 646

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]