Kupiškėnų mintys

2020 m. sausio 22 d., trečiadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai

 

 

Kupiškėnų kertala

KAD MADA, TAI IR GRAŽU

Palmira KERŠULYTĖ

2016−10−08

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jurgitos Žiukaitės nuotrauka
Jauni tai matai plašia gramatikų, mas seni po sanovai kalbam, gyvanam. Sanovaj visa kitėp būdavo, tik saula tėpo pot tekėjo.

Susadam su draugeli po pusryčio, lig pėtų ir praūturojam, prisimanam jaunas dienas. Viena žodį, kita žodį – va ir išeina gera polka (posaka).

Kokia mada, ir gražumas toks buvo. Moterim, margiotam tos modos graitai keičias. Būdavo margaičių bliuskės opačios šitėpom apirauktos, su palbanėliais, o paskiau kėp ir apipaštos, sijonai smaukti su garsėliais (sijono juosmeniu), kadgi gražu! Tabačėdiju ir ošenai tų bliuskiūkštį žolmargį, ažu pinkiolik rublių pirkau. Ratai kur dabar baišeinu, sijonas, kokia bliuskėla parkalina, kvartūkas, skarala – ir visa mono mada. Užeidavo mada ir suknalas viena spalva. Buvo labai madoj skoros tokios storos kėp lašiniai. Seniau būdavo mada, kad tik didasna rūra, ale vis tiek vėjas pėrpučia. Ir nomatų buvo priausta, nešiojo. Tokios čipkus (kykus) unt galvos užsidadavo. Tokė maskatuoja lig pusai nugaros, nešiodavo, kai ženota. Mono bobutas buvo čipkas gražus, iš aksomo, aptaisytas gintarėliais, karoliukais apsegiotas. Burločiom do būdavo tokių kaliošų mada, įsistoji do kaliošos, jau kad šilčiau būt. Poskui tai buvo jau čebatėliai išėjį mados, kėp vyriški, tik aulaliai striukėsniai ir siauri.

Atsimanu, runkovas buvo nutrūkį kailiniokam, tai iš tų runkovjų kelnalas mon pasiuvo. Ajo mono bobuta mokyklon, tai nei viena nei viena mergyta kad tai būt su kelnytam, drobina suknala, drobinas kojinalas, visa. Būdavo kėlnios tai pošukų, tai storos tokios ir šiurkščios, kolai prasnešioja, neraikia nė paskasytė. Dabar kėlniom bil kokiom apsiskraistavai ir aik svietų gundydamas. Va ir vokar atajo dukterėčia pūrinam (plačiom) kėlniom apsimovus kaip baidykla. Gol kė pločios kėlnios, tai vaduoja gerai, prasvėdina? Baisu žiūrėt, kėp visa išsimoliavojus, unčekius labjausiai, kėp koks čiūdas par Užugavas. Vaikėl, klausiu, gol tavo kitas golas tik neišmoliavotas? Ir rūrų, sakau, išsimoliavok, geriau pažins. Yr gi ir gražių mergyčių, nei jos nusmoliavojį, nei nieko. Nesipudravojau jauna ošenai, nesimoliavojau, moliava sutraukia veidų.

Dabar aina, borška, ir unt kėlių, visur apkrauta lopiniais, tai ti ir kėlnios su grundalam, gelažim apkorstytos, aik tu Dieve, tai unt kų čia panašu, nu modų vėja. Jauni dabar čiūdaunai apsivilkį, kėp kvėsliuos aidami. Kų čia bapadarysi, kokia mada, toks ir gražumas yr, toks čėsas.

Kalmoškos tokios būdavo, paskui įėjo mada lineikų. Seniau atsirodo kalmaška, lineika tai smatoniniais laikais jau. Lineikos paskui gražėjo ir gražėjo, ir priekį lingės, ir ažupkalį lingės, visokė išraitymai. Kalmaška tokia trumpasna, paprasta, mat kalmošku tai vadina kur dviem rotais, lineika keturiais jau. Karapoška mažėsna kėp lineika, bat turia panašumo. Lineikas tik bagotesni turėjo, o tėp vežėtys buvo. Katrė neturėjo lineikos, tai karėliai, kariukai su lisorais būdavo. Kai vosarų, tai kinkydavo lineikon, o kė žiema, tai su vožiais bažnyčion. Svotijon kė važiuoja, lineikos, dzinguliai, ti botkotis jau su kutosu. Lineikėlį ir mas turėjom, ataina kermošius, susadam gražiai paskinkį, gražiausi pavalkai, arklys gėras, apsitaisį.

Paauga dabar vaikas, pirk matarinkų, tų sudaužė, pirk matociklų. Va, nėt lungus užudingė dulkės – kaimynų berniokas su matociklu protarškė. Ir mašinų turi, ir matociklų, ir viso, kėp ti baraikia dabar geriau. Šilma muša man toj mašinoj, lakia visa pro šolį, nė kų ti pamatysi. Kelaliu pėsčia bijau ir aitenai, mašinalas tik lakia, tik lakia, nieko nežiūria, tik čiūkš čiūkš pro šolį. Keliai nupilti mašinų, klaiku žiūrėt. Seniau skaitydavom, kiek čia yr dviračių, o dabar mašinėlių nebaskaičiuoja. Tas va kaimynas gol tris mašinalas turia, tai vis tiek burba, kad negera valdžia. Gerai yr ir sukurta: kai tu mašinytį pirksi, prūdan važiuosi ir pro abu galus priburbuliuosi.

Seniau tai mat būdavo labai mada toj sanom žmogui pakš runkon pabučiuoja. Dabar gi pardėn pašas, noktį bučiuojas. O jauni, ok tu jėjem mono, su pasbučiovimais, do lūpos pritins. Nebapobaigėm kalbos apė šitų – buč runkų, atajo svėčias nebuvėlis, raiks jimt sūris supuvėlis ir mylatėn.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Anastazas, Anastazija, Asta, Aušrius, Nastas, Nastazija, Nastė, Nastys, Vincas, Vincenta, Vincentas, Vincentina, Vincė, Skaistė.

 

 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  Kupiškio krašto kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRŠTI NEGALIMA PRISIMINTI
Kroštas brungiausias: Kupiškėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Įkainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  Aukštaičių kraštas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  Požiūris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandūroje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raštas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiškėnų  |  Šėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  Mūsų žmonas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  Pilietiškumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: kupmin@takas.lt