Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškėnų kertala

AR DO KALBAM KUPIŠKENCKAI?

Palmira KERŠULYTĖ

2013−08−10 2

Soko, neraikia girtis pačiom, ale gi pasdidžiuot norias, kad kupiškėnų tarmaj yr daugyba žodžių ir pasokymų, katrų nežino kiti rytų aukštaičiai. Laikai mainos, prapuola daiktai – labai gailu, kad ir jų vardai ažsimiršta.

Underia (anderia – šiaudinė kraitelė grūdams, miltams ir pan. pilti arba didelė pintinė nešti šiaudams ar šienui): undarala unt girnų, aikit molt; pasijėma underių ir išėjo miškan ogaut.

Ašmenina (ašmeninė – kampuotu smaigaliu adata kailiams siūti): ba ašmeninas kailinių nepasiūsi.

Atosprųstis (atosprąstis – prietaisas audžiamam audeklui ištempti): ba atosprųsčio milo nenuausi, nutrauksi ir skietų išvars; par tris kėtrius pirštus nuaudai, pakėlai ir vėl pristatai atosprųstį.

Geniuotas (margas): tokio geniuoto milalio išsiauda; geniuotų undarokų pasisiuvo.

Ramtatikas (languotas drobinis audeklas): išsiaudam kėlniom ramtatiko.

Kiaula (kiaulė – mediniai rėmai mūryti krosnies vidui, dangui): iš mėdžio padoro ir plukia aplink šitų kiaulį, tai išdžiūsta, ištraukia.

Kumelys – apie 2 metrų ilgio medinis dantuotas įrankis, vartojamas dengiant stogą stipriau pririšti lotoms prie grebėstų ir šiaudams palyginti: kartala tokia iškirsta, tai už vieno grabasto užkabini, už lotos, do užsiguli ir priverži, ir suriši.

Ožys – rąstas su kojomis linams pritvirtinti šukuojant galvenas: rytais prisiriša prė ožio brūzgulio, su šukom nutraukia galvanas; suolas rugiams blokšti: pašalaj ožys rugiom blokšt; įrankis vytelėms priveržti, dengiant stogą: su ožiu priveržia tų vytelytį.

Armojus (arimo laikas): armojų voro pavoseris; vėjas pučia, armojų voro.

Atodvėstis (atadvėstys – atsikvėpimas, atvanga, poilsis): ko gi laki ba atodvėsčio, ir palingvo vėlniu dūšių ataduos.

Atotursis (atatursys – poilsis miegant, tursomiegis): omžinų atotursį – jokais soko apė mirusį ar nudvasusį gyvulį, ar apė ilgai mieguntį, mėgolių.

Mekiena (mekienė – kisielius): Kūčiom mekienas pasdorom, kėp gardu.

Mintalas (mentalas – užmęstas – maišant užplikytas salyklas, rūgštis): išmazgojo golvų mintalu.

Pomintalas (pamintalas – ruginių miltų męsta putra, mentalas batviniams, girai rauginti): sukrėsk pomintalų, pasdirbsma batvinių; pridėk prė votės pomintalo ir nustos sopėt.

Guoda, guodas – protas, atagoda: kad jau tiek bar guodos, tai kų gi.

Nojėgus (nuojėgus – nuovokus, protingas, sumanus): ajajai, iškada, toks žmogėlis nojėgus; nojėgus (nuolaidus, sukalbamas) žmogus, nors jom šunį unt koklo kabink; kė primaišai kitų puvėsių, labai obelės gerai, tai ir dūmai nojėgūs (stiprūs, smarkūs dūminėj bitėms).

Paliuokom (pasišokinėjant, liuokčiojant): žiūriu, kas gi ti lakia paliuokom – gi jūsų kumala vasarojun.

Patavikos (iš paskos, įkandin): rugius kirtom ir patavikos rišėm, stotam.