Informacija ir žinios yra demokratiškiausias šaltinis, galintis kelti pavojų kiekvienai politinei valdžiai. Sovietiniais metais, informacinės nelaisvės sąlygomis, Lietuvos žiniasklaidos sistema veikė kaip propagandos priemonė, kuria tuometinės valdžios aparatas vykdė visuomenės minčių ir veiksmų kontrolę. Šis cenzūros laikotarpis išmokė žurnalistus rašyti ironiškai, tarp eilučių žaisti savotišką žaidimą su griežtais cenzoriais. Laikraščių pavadinimuose vyravo raktiniai žodžiai „tiesa“ arba kokio nors „kelio“ – Lenino, Stalino, Komunizmo. Vyresnės kartos skaitytojai ar besidomintys istorija puikiai pamena tuos laikus, kai „Kupiškėnų mintys“ daugelį metų „ėjo“ tais keliais. Paskutinis „kelias“ buvo Komunizmo... Šiandien, susumavę visus laikotarpius, laikraščiui jau 70 metų priskaičiuotume. ...